„Santaka“ / Ar galima statyti gyvenamąjį namą sodininkų bendrijos teritorijoje? / Būstas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Būstas

Dalinkitės:  



Ar galima statyti gyvenamąjį namą sodininkų bendrijos teritorijoje?


Intensyvėjant gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijų teritorijose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai vis dažniau sulaukia gyventojų paklausimų, ar tie namai statomi teisėtai.

Piktinamasi, kad pagal įstatymus šios teritorijos yra žemės ūkio paskirties ir skirtos mėgėjiškai sodininkystei, bet jos tampa gyvenamaisiais rajonais, ypač greta didžiųjų miestų. Ten statomi nebe poilsiui, o nuolatiniam gyvenimui skirti namai.

Pasak specialistų, Sodininkų bendrijų įstatymas leidžia sodo sklype statyti ar rekonstruoti, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų ir nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, vieną vienbutį gyvenamąjį arba sodo namą (pastatą iki 80 kv. m bendrojo ploto ir iki 8, 5 m aukščio) su priklausiniais. Tačiau gyvenamajam namui taikomi griežtesni reikalavimai.

Sodo namui nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento (SLD). Pakanka išlaikyti minimalų 3 m atstumą iki sklypo ribų. Šį atstumą galima sumažinti, gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos, jeigu sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, valdybos ar pirmininko sutikimą.


Norint statyti iki 80 kv. m ploto gyvenamąjį namą miesto ribose esančioje sodininkų bendrijoje, reikia parengti supaprastintą projektą ir gauti SLD. Kai sodininkų bendrija yra ne miesto ribose, SLD neprivalomas. Jeigu statomo namo plotas didesnis nei 80 kv. m, bet kokiu atveju privalu parengti jo projektą ir gauti SLD.

Prieš teikiant deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą, turi būti atliktas jo energinio naudingumo sertifikavimas. Sodo namo energinio naudingumo nebūtina sertifikuoti, jeigu šis namas bus naudojamas ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.

Aukštesnį nei 8, 5 m ar dviejų butų namą sodininkų bendrijos teritorijoje galima statyti tik pakeitus žemės sklypo naudojimo paskirtį: iš žemės ūkio paskirties – į kitos paskirties. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą įstatymų – Žemės ar Teritorijų planavimo – nustatyta tvarka. Jeigu yra parengtas savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendrasis planas, konkretaus žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pagal galiojantį bendrąjį planą keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Iš savivaldybės administracijos reikia gauti ir neypatingo statinio SLD.


Tokie pat reikalavimai taikomi ir rekonstruojamiems pastatams. Jeigu rekonstruojant namą sodo sklype jo parametrai viršija nustatytuosius sodo namui, statiniui taikomi gyvenamojo namo statybos reikalavimai.



Publikuota: 2016-08-26 11:34:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai