„Santaka“ / Vilkaviškietį į Švediją nuviliojo hidroelektrinės / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Romanui Ascilai dažnai tenka dalytis darbo patirtimi įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Nuotr. iš Romano ASCILOS asmeninio albumo.


Vilkaviškietį į Švediją nuviliojo hidroelektrinės

Eglė KVIESULAITIENĖ


Šiuo metu gimtajame Vilkaviškyje viešinčio Romano Ascilos pavardė puikiai pažįstama Švedijos hidroelektrinių specialistams. Po pasaulį skraidantis ir naujas technologijas pristatinėjantis vilkaviškietis gali savo karjerą vadinti sėkminga.



Laimėjo stipendiją



Kai daugiau nei prieš du dešimtmečius Vilkaviškio „Aušros“ vidurinę mokyklą baigęs Romanas stojo į hidrotechnikos specialybę Lietuvos žemės ūkio universitete, tikrai negalvojo nei apie darbą užsienyje, nei apie didžiules karjeros perspektyvas. Tad dabar lemtingai susiklosčiusias aplinkybes ir studijų metais laimėtą stipendiją Lundo (Švedija) universitete vadina maloniu gyvenimo netikėtumu.

Kaip savo studijas Žemės ūkio universitete prisimena Romanas, studentų mainų programos praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje buvo dar naujovė. Todėl, sužinojęs apie hidrotechnikos magistrantams siūlomą vietą viename Švedijos universitetų, Romanas ryžosi dalyvauti konkurse. Nors teko įdėti daug pastangų ir darbo, bet sėkmė nusišypsojo: jis vienintelis iš kurso draugų laimėjo stipendiją Lundo universitete.






Sutiko svetingai



Pusmetį Švedijoje pasimokiusiam Romanui dėstytojai pasiūlė įdomią magistrinio darbo temą – „Kompiuterinis potvynių valdymas“. Kadangi vilkaviškietis ir anksčiau labai domėjosi informacinėmis technologijomis, tema pasirodė itin įdomi, mat teko ne tik surinkti daug medžiagos, bet ir pavaizduoti ją vizualiai.

Lietuvio magistrinis darbas buvo puikiai įvertintas, pristatytas keliose Švedijos firmose.

R. Ascila prisipažino, kad per pusantrų tuomet Švedijoje praleistų metų ši šalis jam pasirodė labai patraukli. Švedai lietuvį priėmė labai draugiškai, dėstytojai studentus vertino tarsi lygiaverčius partnerius. O magistrinį darbą rašiusiam studentui universitete netgi buvo suteiktas kabinetas.

Tačiau R. Ascila visuomet manė čia atvykęs tik laikinai. Lietuvoje buvo likusi Romano šeima – vilkaviškietė žmona Renata bei maža dukrelė. Tad tuomet jis net neketino mokytis švedų kalbos, nes gerai susikalbėjo angliškai.





Atvėrė kelius



Tačiau puikus magistrinis darbas ir geras vilkaviškiečio kvalifikacijos įvertinimas Švedijoje jam atvėrė kelius. Netrukus Romanas gavo įdomų pasiūlymą iš vienos Švedijos konsultacinės firmos, dirbančios hidroenergetikos srityje. Pasiūlymas buvo labai patrauklus, tad vilkaviškiečio planai pasikeitė. Teko susitaikyti su tuo, kad Švedijoje jis užtruks ilgiau, nei planavo. Tad į svetingą Skandinavijos šalį Romanas atsivežė žmoną Renatą su keturmete dukrele ir visi pradėjo mokytis švedų kalbos.


Kadangi Švedijoje apie 50 proc. elektros energijos gamina hidroelektrinės, aukštos kvalifikacijos hidrotechnikos specialistai labai reikalingi. Tad po septynerių metų Romanas gavo dar įdomesnį pasiūlymą iš kitos hidroelektrines Švedijoje bei kitose šalyse konsultuojančios firmos. Tai nebuvo paskutinis darbo pasiūlymas aukštos klasės specialistui iš Lietuvos.





Dalijasi patirtimi



Šiuo metu R. Ascila dirba Stokholme, „Vattenfall“ kompanijoje. Jis atsakingas už Vakarų ir Pietų Švedijos regiono hidroelektrinių valdymą. Romano kompetencijai priskirta 200 didelių hidroelektrinių. Jo darbas – labai mobilus ir dinamiškas, tenka nuolat vykti į šalies hidroelektrines ar konferencijas užsienyje.

Viena iš R. Ascilos darbo sferų – sistemų inžinerijos valdymas. Šioje srityje atliekami moksliniai tyrimai, vystomos naujos technologijos, ieškoma naujų darbo metodų eksploatuojant hidroelektrines, diegiant kompiuterizacijos naujoves. Šis darbas atliekamas drauge su partneriais iš Kanados, JAV, Japonijos, Lotynų Amerikos šalių universitetų bei panašaus profilio firmų.


Atradus naują metodą, juo dalijamasi konferencijose ir seminaruose. Tad keliavimas po pasaulį dalijantis patirtimi – įdomi ir maloni Romano darbo sritis.

Bene didžiausią įspūdį iš darbo reikalais aplankytų šalių R. Ascilai paliko Japonija. Tai visiškai kitos kultūros ir patirčių šalis, į kurią dar norėtųsi sugrįžti. Anot Romano, konferencija šioje šalyje jam tapo tikru iššūkiu, mat japonai prisikvietė tiek daug dalyvių, kad reikalavo labai koncentruotų straipsnių ir pranešimų. Pranešimą, kurį Romanas paprastai skaito kone pusvalandį, teko sutalpinti į 8 minutes, o straipsnio apimtis buvo suskaičiuota kone raidžių tikslumu.



likimas kartais susidėlioja taip, jog ateitį nulemia vienintelis atsitiktinumas...


Patogu gyventi



Šešiolika metų svečioje šalyje pragyvenęs vilkaviškietis gali drąsiai sakyti, kad Švedija – labai svetinga, patogi gyventi šalis. Dirbantis žmogus čia, panašiai kaip ir Lietuvoje, gauna visas socialines garantijas, tik jos – gerokai „sotesnės“.

Tiesa, į pensiją švedai išeina 65-erių, tačiau šalyje vis dažniau kalbama apie pensinio amžiaus pratęsimą iki 70 metų.

Minimalios atostogos trunka 5 savaites. Tačiau darbdavys pagal įmonės darbo sutartį jų gali skirti ir daugiau. Be to, Švedijoje daug šventinių dienų.

Atostogas paprastai švedai išskirsto dalimis, kad būtų galima pailsėti tiek žiemą, tiek vasarą. Kadangi žiemą Švedijos klimatas nėra palankus atostogauti, daugelis vyksta į šiltesnius kraštus. Moksleivių atostogos taip pat išskirstytos per visus metų laikus. Tik vasarą jos mėnesiu trumpesnės nei Lietuvoje.

Švedijoje labai aktyviai veikia profesinės sąjungos. Tad apie neapmokamus viršvalandžius negali būti nė kalbos. Kiekviena darbo valanda kruopščiai skaičiuojama, fiksuojama ir už ją priklauso atlygis.

Taip pat Švedijoje itin skatinamas gimstamumas, vaiko auginimo atostogos čia siekia pusantrų metų. Jas gali gauti tiek mama, tiek tėtis. O darbdavys, sužinojęs apie darbuotojo šeimos pagausėjimą, negali nė akies virptelėjimu parodyti, kad jam dėl išeinančiojo tėvystės atostogų gali kilti problemų.





Šeima pritapo



Romano žmona Renata Stokholmo kalbų centre bei keliose mokyklose dirba lietuvių kalbos mokytoja. Ji moko emigrantų vaikus, padeda jiems adaptuotis Švedijos mokyklose ir siekti geresnių rezultatų.


Dar Lietuvoje gimusi Ascilų dukra Brigita – jau studentė. Mergina Stokholmo universitete studijuoja prancūzų ir anglų kalbas. Nors studijos Švedijoje, kaip ir visas mokslas, nemokamos, brangiai kainuoja mokymosi priemonės, pragyvenimas, bendrabutis, tad studentai paprastai ima beprocentines paskolas, o jas grąžina tik pradėję dirbti.

Dvylikametis sūnus Paulius bus septintokas. Kaip ir visi tokio amžiaus berniukai, jis labiausiai domisi informacinėmis technologijomis, o geriausi jo „draugai“ – kompiuteris ir mobilusis telefonas. Beje, švedai, kaip ir kitų šalių vaikai, šiuo metu apsėsti žaidimo „Pokemon go“. Tad jaunasis Ascila per atostogas pas senelius išnaudojo galimybę pagaudyti Lietuvoje siaučiančius pokemonus.





Laisvalaikis – gamtoje



Romanas sakė, kad jo šeimai nebuvo sunku prisitaikyti prie gyvenimo Švedijoje. Nors švedai kiek lėtesni ir uždaresni, jų gyvenimo būdas panašus į lietuvių. Savaitgaliais švedai mėgsta vykti apsipirkti į prekybos centrus arba poilsiauti į gamtą, kurią labai myli. Šios šalies gamta – ypač palanki poilsiautojams. Šeimos dažnai patraukia pasivaikščioti į kalnus ar plaukia į salas, kurių prie Švedijos krantų – gyva galybė. Žiemą slidinėja ir čiuožinėja pačiūžomis, o rudenį pažyra į miškus grybauti.


Ascilų šeima taip pat mėgsta leisti laiką gamtoje. Romano didžiausias pomėgis – buriavimas. Prieš kelerius metus pradėjęs nuo nuosavos jachtos ir pasiplaukiojimo su šeima, dabar R. Ascila užsiima buriavimo sportu. Jo komanda dalyvauja tiek Švedijos, tiek tarptautinėse regatose, pasaulio čempionatuose ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų lygoje.





Nostalgijos neišvengsi



Romanas prisimena, kaip dar vaikystėje mėgdavo stebėti Paežerių ežere plaukiojančias jachtas. Tačiau pačiam gimtojo miesto ežere buriuoti neteko. Čia jis išbandė tik burlentę ir įsitikino, jog mūsų ežeras puikiai tinka buriavimui. Jis yra palyginti negilus, pakankamai didelis, dėl to nekyla didelių bangų, galima išvystyti didelį greitį.

Buriuoti jūroje įpratęs Romanas tikisi kada nors prisitaikyti atostogas, kad galėtų dalyvauti Paežerių ežere vykstančiose regatose.

Vis dėlto vilkaviškietis prisipažino, jog net gyvendamas patogioje Švedijoje negali išvengti nostalgijos gimtinei. Tad į Lietuvą grįžta bent kartą per metus, o kartais pavyksta ir dažniau. Net ir trumpam sugrįžęs į gimtinę, spėja aplankyti draugus, nuvykti į Klaipėdą, Vilnių, pailsėti prie Vygrio ežero.


Nors Švedijoje vilkaviškietis puikiai pritapo, niekada nesako, kad negrįš gyventi į Lietuvą. Juk likimas kartais susidėlioja taip, jog ateitį nulemia vienintelis atsitiktinumas.





Publikuota: 2016-08-05 09:57:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai