Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-27 16:03

---

Tomas Lukoševičius pasakojo, kad kariuomenėje reikia būti tvarkingam ir pasitempusiam.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vasaros pradžioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje tarnybą baigė apie 200 savanorių. Tarp jų – ir pilviškiečiai, buvę klasės draugai Violeta Astrauskaitė bei Tomas Lukoševičius.

Pasirinko savanorystę

Baigę Pilviškių „Santakos“ gimnaziją jaunuoliai pasirinko savanorišką karinę tarnybą dėl panašių priežasčių. T. Lukoševičius išgirdęs naujieną, jog atnaujinta privalomoji karinė tarnyba ir kviečiami savanoriai, iškart susižavėjo šia mintimi, tačiau vis dėlto bandė stoti į Lietuvos policijos mokyklą. Kai įstoti nepavyko, vaikinas pasirinko savanorystę.

V. Astrauskaitė, tuomet neįstojusi į Mykolo Romerio universitetą, ilgai nedvejojusi nuvyko į karo prievolės centrą ir užsirašė į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.



Sunkiausia priprasti prie disciplinos

Pirmąsias tris tarnybos savaites savanoriai ruošėsi priesaikai, po jos tris mėnesius truko bazinis kario mokymas (specialisto rengimas), tada – skyriaus ir būrio rengimas. Per šį laiką savanoriai keliaudavo po Lietuvą ir vykdydavo užduotis: atlikdavo budėjimus, saugodavo įvairias teritorijas.

Ne paslaptis, kad daugelį jaunuolių nuo savanoriškos karinės tarnybos atbaido griežta dienotvarkė. Tomas pasakojo, jog keltis tekdavo 5.45 val.: „Dešimt minučių būdavo skirta higienai ir apsirengti sportinį kostiumą. 5.55 val. prasidėdavo pusvalandžio mankšta. Tuomet grįždavome į savo kambarius – juos reikėdavo susitvarkyti prieš rytinį patikrinimą. Būdavo tikrinamos ne tik patalpos, bet ir paties kario išvaizda (pvz., ar tvarkingai nusiskutęs barzdą). Tuomet eidavome pusryčiauti. Nuo 8 val. prasidėdavo pratybos su ginklais, žygiavimai, taktikos paskaitos ir sporto užsiėmimai, kurie trukdavo iki 17 val. Tada pavalgydavome vakarienę ir po jos turėdavome laisvo laiko. Kiekvieną vakarą vykdavo vėliavos nuleidimas, vakarinis patikrinimas ir 21.45 val. prasidėdavo miego režimas.“

Iš smalsumo paklausiau, kas būna, jei nesilaikai tokios dienotvarkės, jei laiku nemiegi arba naudojiesi mobiliuoju telefonu. „Tuomet visi turėdavo atsikelti iš lovų ir sportuoti“, – juokėsi vaikinas.



Namo grįždavo retai

LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje tarp 200 savanorių buvo septynios merginos. Jos turėjo savo atskiras patalpas, tačiau užsiėmimuose dalyvaudavo kartu su vaikinais.

Savanoriai pasakojo, jog per valstybines šventes būdavo rengiamos įvairios išvykos, reikėdavo žygiuoti eisenose, o per didžiąsias šventes jie būdavo išleidžiami namo.

Tarnybą atliekantys jaunuoliai bet kada grįžti namo negali. Pirmas tris tarnybos savaites išvykti buvo griežtai draudžiama, o vėliau apie savo ketinimus reikėdavo iš anksto pranešti vadovams. Išvykti būdavo galima nuo penktadienio 16 val. ir grįžti iki sekmadienio 8 val. ryto.

Jaunuoliai negalėdavo grįžti namo, jei turėdavo budėti arba būdavo nusižengę tarnybos taisyklėms. „Ilgiausiai negrįžęs namo buvau mėnesį laiko“, – pasakojo Tomas. V. Astrauskaitė prisimena, kad patyrusi kojos traumą ilgiausiai namo negalėjo grįžti irgi apie 4 savaites. „Prieš baigiamąsias pratybas taip pat ilgą laiką nebuvau grįžusi namo, nes buvome išvykę į vertinamąsias lauko pratybas, kur turėjome teikti logistinę paramą kariams“, – pasakojo mergina.

Planuoja pasilikti

Violeta teigė, kad savanorystė išties duoda didelės naudos. „Karinėje tarnyboje įgijau daug naujų įgūdžių, supratau, ką reiškia griežta disciplina. Taip pat sustiprėjau fiziškai, išmokau dirbti grupėje“, – sakė pilviškietė.

Mergina planuoja toliau savo gyvenimą sieti su karo tarnyba: „Prieš kariuomenę planavau, jog po devynių tarnybos mėnesių bandysiu stoti į norimą specialybę, tačiau likus keletui mėnesių iki tarnybos pabaigos nusprendžiau, kad man tinka ir patinka būti kariuomenėje.“ Violeta nuo rugpjūčio 1 dienos pradės profesionalią karo tarnybą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Tomas kol kas negalvoja apie profesionalią karo tarnybą ir žada studijuoti logistiką.



Eglė JUKNAITĖ

Galerija: Karinė tarnyba

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---