|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Smulkūs ūkiai kiaules augina savo reikmėms, tad jie tokio didelio nuostolio nepatiria.
Kristinos ŽALNIERUKYNAITĖS nuotr.
Afrikinio kiaulių maro židiniai jau apėmė trečdalį Lietuvos. Vilkaviškio savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai šiuo metu tikria smulkiuosius kiaulių augintojus, kurie savo reikmėms laiko iki 10 kiaulių. Aiškinamasi, kaip ūkininkai laikosi privalomų reikalavimų, skirtų apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Rajone aplankyta per 100 ūkių. Iš viso specialistai per šiuos metus turės patikrinti maždaug 1, 6 tūkst. kiaulių augintojų.
Mūsų rajone stambių kiaulių ūkių nėra. Tačiau sukrusti turėtų ir nuolat baksnojantys kaltinančiu pirštu į smulkiuosius kiaulių ūkius, stambūs Lietuvos komerciniai ūkiai. Patikrinus biosaugos reikalavimų laikymąsi juose, paaiškėjo, kad problemų rasta 30 proc. smulkiųjų ūkių ir 27 proc. stambiųjų. ŽŪM duomenimis, afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje yra stabili ir smulkiuose ūkiuose jis neplinta. Šiais metais Elektrėnų, Anykščių bei Kaišiadorių rajonų smulkiuose ūkiuose nustatyti keturi šios ligos atvejai yra pavieniai ir grėsmės šalies kiaulininkystės sektoriui nekelia. Pasak ministrės, minėtais atvejais netinkamai buvo įgyvendinti biosaugos reikalavimai.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, tarnyba visas priemones vykdo tikslingai. Nustačius AKM, taikomas regionalizacijos principas, išplečiama griežčiausia III zona: taikomi apribojimai kiaulių prekybai – kiaules iš komercinių ūkių galima pardavinėti tik Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu III zonoje yra 1131 smulkus kiaulių laikytojas, auginantis 3162 kiaules, ir 2 stambūs versliniai ūkiai, laikantys 14231 kiaulę. „Kadangi smulkūs ūkiai kiaules augina savo reikmėms, jie tokio didelio nuostolio nepatiria“, – pastebėjo direktorius.
„Tai, kad maru užsikrėtė kiaulė mažame ūkelyje, dar nereiškia, kad AKM virusas pateks ir į už trijų kilometrų esančią didelę fermą. Būtent tai mes ir norime įrodyti Europos Komisijai bei paveikti jos sprendimus“, – kalbėjo ministrė V. Baltraitienė. Kartu su VMVT direktoriumi J. Miliumi Briuselyje susitikusi su už sveikatą bei maisto saugą atsakingu eurokomisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, ministrė pasiūlė Europos Komisijai apsvarstyti galimybę lanksčiau taikyti apribojimo zonų sistemą.
Susitikime atkreiptas dėmesys į tai, kad nei Latvijoje, nei Estijoje prevenciniai kiaulių skerdimai smulkiuose ūkiuose nevykdomi. „Šiose šalyse nėra tokių biosaugos reikalavimų ūkiuose kaip Lietuvoje. Ir, pažiūrėkime, kas gi atsitiko Estijoje – čia visa teritorija jau užkrėsta maru. O mes nieko aklai nedarome, biosaugos reikalavimai mūsų smulkiems ūkiams tikrai įveikiami. Svarbiausia, kad žmonės patys rūpintųsi savo ūkio gerove“, – su Seimo narių mestais kaltinimais dėl perdėto griežtumo nesutiko veterinarijos specialistai, sprendžiantys, kokiu spinduliu turiu būti išpjaunamos kiaulės nuo AKM protrūkio vietos. „Lietuvoje AKM apima trečdalį jos teritorijos, todėl noriu paprašyti Seimo narių, kad visuose susitikimuose aiškintų kaimo žmonėms, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus gali paveikti kitus kiaulių augintojus“, – pabrėžė ministrė. Lietuvoje AKM apima trečdalį jos teritorijos, todėl noriu paprašyti Seimo narių, kad visuose susitikimuose aiškintų kaimo žmonėms, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus gali paveikti kitus kiaulių augintojus.
Susitikime dalyvavę verslinių kiaulininkystės ūkių atstovai sakė visai nenorintys kelti dirbtinės įtampos visuomenėje. „Šiandien mes nežinome, kas bus rytoj. Patekus į apsaugos zonas, mums kapsi nuostoliai“, – tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Kiaulių augintojai teigė norintys arba kompensacijų už patirtus nuostolius, arba reikalavo naikinti smulkius ūkius, dėl kurių jie patenka į tas zonas.
ŽŪM duomenimis, afrikinio kiaulių maro židiniams likviduoti ir afrikinio kiaulių maro prevencijai vykdyti 2013-2016 m. skirta 11 495, 8 tūkst. Eur. Be to, afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulių laikytojams, pardavusiems kiaules skerdykloms ir patyrusiems nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina, išmokėta 800 tūkst. Eur, iš jų 400 tūkst. Eur ES lėšų, dėl kainų skirtumo patirtiems nuostoliams kompensuoti.
„Santakos“ info
Afrikinio kiaulių maro židiniai jau apėmė trečdalį Lietuvos. Vilkaviškio savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai šiuo metu tikria smulkiuosius kiaulių augintojus, kurie savo reikmėms laiko iki 10 kiaulių. Aiškinamasi, kaip ūkininkai laikosi privalomų reikalavimų, skirtų apsisaugoti nuo afrikinio kiaulių maro (AKM). Rajone aplankyta per 100 ūkių. Iš viso specialistai per šiuos metus turės patikrinti maždaug 1, 6 tūkst. kiaulių augintojų. |
Mūsų rajone stambių kiaulių ūkių nėra. Tačiau sukrusti turėtų ir nuolat baksnojantys kaltinančiu pirštu į smulkiuosius kiaulių ūkius, stambūs Lietuvos komerciniai ūkiai. Patikrinus biosaugos reikalavimų laikymąsi juose, paaiškėjo, kad problemų rasta 30 proc. smulkiųjų ūkių ir 27 proc. stambiųjų. ŽŪM duomenimis, afrikinio kiaulių maro situacija Lietuvoje yra stabili ir smulkiuose ūkiuose jis neplinta. Šiais metais Elektrėnų, Anykščių bei Kaišiadorių rajonų smulkiuose ūkiuose nustatyti keturi šios ligos atvejai yra pavieniai ir grėsmės šalies kiaulininkystės sektoriui nekelia. Pasak ministrės, minėtais atvejais netinkamai buvo įgyvendinti biosaugos reikalavimai.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, tarnyba visas priemones vykdo tikslingai. Nustačius AKM, taikomas regionalizacijos principas, išplečiama griežčiausia III zona: taikomi apribojimai kiaulių prekybai – kiaules iš komercinių ūkių galima pardavinėti tik Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu III zonoje yra 1131 smulkus kiaulių laikytojas, auginantis 3162 kiaules, ir 2 stambūs versliniai ūkiai, laikantys 14231 kiaulę. „Kadangi smulkūs ūkiai kiaules augina savo reikmėms, jie tokio didelio nuostolio nepatiria“, – pastebėjo direktorius.
„Tai, kad maru užsikrėtė kiaulė mažame ūkelyje, dar nereiškia, kad AKM virusas pateks ir į už trijų kilometrų esančią didelę fermą. Būtent tai mes ir norime įrodyti Europos Komisijai bei paveikti jos sprendimus“, – kalbėjo ministrė V. Baltraitienė. Kartu su VMVT direktoriumi J. Miliumi Briuselyje susitikusi su už sveikatą bei maisto saugą atsakingu eurokomisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu, ministrė pasiūlė Europos Komisijai apsvarstyti galimybę lanksčiau taikyti apribojimo zonų sistemą.
Susitikime atkreiptas dėmesys į tai, kad nei Latvijoje, nei Estijoje prevenciniai kiaulių skerdimai smulkiuose ūkiuose nevykdomi. „Šiose šalyse nėra tokių biosaugos reikalavimų ūkiuose kaip Lietuvoje. Ir, pažiūrėkime, kas gi atsitiko Estijoje – čia visa teritorija jau užkrėsta maru. O mes nieko aklai nedarome, biosaugos reikalavimai mūsų smulkiems ūkiams tikrai įveikiami. Svarbiausia, kad žmonės patys rūpintųsi savo ūkio gerove“, – su Seimo narių mestais kaltinimais dėl perdėto griežtumo nesutiko veterinarijos specialistai, sprendžiantys, kokiu spinduliu turiu būti išpjaunamos kiaulės nuo AKM protrūkio vietos. „Lietuvoje AKM apima trečdalį jos teritorijos, todėl noriu paprašyti Seimo narių, kad visuose susitikimuose aiškintų kaimo žmonėms, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus gali paveikti kitus kiaulių augintojus“, – pabrėžė ministrė.
Lietuvoje AKM apima trečdalį jos teritorijos, todėl noriu paprašyti Seimo narių, kad visuose susitikimuose aiškintų kaimo žmonėms, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris į biosaugos reikalavimus gali paveikti kitus kiaulių augintojus.
Susitikime dalyvavę verslinių kiaulininkystės ūkių atstovai sakė visai nenorintys kelti dirbtinės įtampos visuomenėje. „Šiandien mes nežinome, kas bus rytoj. Patekus į apsaugos zonas, mums kapsi nuostoliai“, – tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas. Kiaulių augintojai teigė norintys arba kompensacijų už patirtus nuostolius, arba reikalavo naikinti smulkius ūkius, dėl kurių jie patenka į tas zonas.
ŽŪM duomenimis, afrikinio kiaulių maro židiniams likviduoti ir afrikinio kiaulių maro prevencijai vykdyti 2013-2016 m. skirta 11 495, 8 tūkst. Eur. Be to, afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulių laikytojams, pardavusiems kiaules skerdykloms ir patyrusiems nuostolių dėl susidariusio kainų skirtumo su šalyje mokama vidutine kiaulių supirkimo kaina, išmokėta 800 tūkst. Eur, iš jų 400 tūkst. Eur ES lėšų, dėl kainų skirtumo patirtiems nuostoliams kompensuoti.
„Santakos“ info
Publikuota: 2016-07-21 11:27:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|