Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-18 16:23

---

Gintauto Čekausko rankose – seniausias muziejaus ekponatas, senelio oblius.

Autorės nuotr.

Gudkaimyje gimęs ir augęs Gintas Čekauskas dabar mūsų rajone – tik svečias. Kartu su žmona Lina, su trimis dukrelėmis jis gyvena ir dirba Lekėčiuose (Šakių r.), kur greta įprastų eigulio pareigų turi ir „nepaprastas“ – muziejaus savininko.

Tad savaitgaliais ir vakarais po darbo darbšti lekėtiškių šeima savo sodyboje priiminėja besidominčiuosius praėjusiais laikais ir pasakoja jiems savo sukauptų daiktų istorijas, moko malksnų, kitaip dar skiedromis vadinamų, gaminimo amato.

Čekauskų etnografinis muziejus oficialiai įkurtas prieš gerus šešerius metus, tačiau eksponatų kolekcija pradėta kaupti daug seniau. Iš pradžių vietą Ginto sodyboje rado senelio naudoti obliai. Vėliau atsirado daugiau daiktų. Jiems sudėti teko įrengti lentynas ūkinio pastato palėpėje. Ir lentynos, ir sienos, ir net lubos buvo nukabinėtos pačiais įvairiausiais daiktais. Keletą metų lankytojai ekspozicijos pažiūrėti lipdavo į palėpę, tačiau nuo praeitos gegužės Čekauskų etnografinis muziejus – atskirame, pačių rankomis statytame pastate. Įspūdinga per penkis šimtus vienetų siekianti oblių kolekcija čia labiau prieinama lankytojams.

Senovėje naudotais įrankiais bei buities daiktais Gintas pradėjo domėtis, kai gavo senelių palikimą – apie 20 įvairios formos ir paskirties oblių, namų apyvokos daiktų. Tais pačiais 2005 metais nenaudojamoje ūkinio pastato palėpėje pradėtos rengti patalpos būsimam muziejui. O po penkerių metų duris atvėrė privatus etnografinis muziejus, kuriame eksponuojami medžio ir linų apdirbimo įrankiai, buityje naudoti namų apyvokos daiktai, truputis sovietmečio radiotechnikos, nedidukė biblioteka.

– Pildant muziejų daug prisidėjo draugai, kurie sužinoję apie mūsų pomėgį padovanojo savo senelių ir tėvų kažkada naudotų daiktų. Muziejų įkūrėme kartu su žmona Lina. 2015 metais įsigijome rankines skiedrų drožimo stakles. Dabar jau turiu A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikatą. Tai suteikia man, Gintui Čekauskui, tradicinio amatininko statusą, – pasakojo iš Gudkaimio kilęs meistras.

Naujame pastate muziejus suskirstytas į keturias erdves. Staliaus kampelyje – įvairūs medžio apdirbimo įrankiai, naudoti pjauti, žievinti, gręžti, tašyti, skobti, obliuoti, tekinti. Muziejuje eksponuojami leistuvai, dvitraukiai, įlaidiniai ir kitokie įvairios formos bei paskirties obliai.

Ant kiekvieno obliaus yra užrašyta, iš kur jis atgabentas. Kolekcijoje esama ir iš užsienio atkeliavusių eksponatų. Nors dauguma jų surinkti įvairiuose Lietuvos rajonuose, daugybė – Šakių ir Vilkaviškio apylinkėse, yra keli net iš Norvegijos. Pats seniausias muziejaus eksponatas – 1838 metais pagamintas oblius. Brangiausias širdžiai – iš pažiūros paprastas, bet su muziejaus įkūrėju bendraamžis obliukas, datuojamas 1971 metais. Šis, kaip ir dar keli, kuriuos rankose laikė seneliai, užima ypatingą vietą kolekcijoje.

Muziejuje eksponuojamas XIX a. pab.–XX a. pr. pasiturinčio zanavykų krašto ūkininko stubos apstatymas – anuomet prabanga švytėję baldai, kurių viršų puošia karūnos. Čia – ir neeilinio grožio spinta, komoda, kampinė spintelė, prie didelio stalo, dengto balta staltiese, pastatytas zanavykiškas „šliobankas“ (ilgas puošnus suolas). Greta puikuojasi lova, kurios gale stovi 1865 metais pagaminta kraičio skrynia.

Lino kelio ekspozicijoje – veikiančios audimo staklės, linų brauktuvai su priebrukčiu, įvairaus tankumo linų šukos, verpimo rateliai ir nedidelė lygintuvų, seniau vadintų prosais, kolekcija.

Metams bėgant muziejus papildomas vis naujais eksponatais ir nors vis sunkiau rasti tokių, kuriuos būtų verta įsigyti, senovę menančių daiktų palėpėje įkurtame kambaryje daugėja.

Tarp muziejaus eksponatų – senovinės svarstyklės, svertuvai (vadinamieji bezmėnai), lietuvių ir rusų rašytojų raštai iki 1962 metų, batsiuvio įrankiai, patefonai ir daug kitų ankstesnius laikus menančių daiktų. Yra ir keli muzikos prietaisai: ranka prisukami patefonai ir vieni pirmųjų Sovietų Sąjungoje pagaminti juostiniai magnetofonai.

Muziejumi domisi ne tik žmonės iš apylinkių, bet ir iš kitų Lietuvos rajonų bei užsienio. Kad ir kaip būtų keista, daugiau lankytojų atvažiuoja iš toliau. Muziejuje yra lankęsi turistai ir iš tokių kraštų, kaip Prancūzija, Kinija. Po to, kai iš Norvegijos atvykę svečiai primygtinai siūlė atsilyginti už galimybę aplankyti muziejų, prie įėjimo atsirado aukų dėžutė. Surinktus pinigus G. Čekauskas išleidžia papildyti sendaikčių kolekciją.

Neseniai įsigytos skiedrų drožimo staklės, tad šį amatą lekėtiškis demonstruoja ne tik savo namuose muziejaus lankytojams, bet ir važinėja į amatų šventes visoje Lietuvoje.

Galerija: Čekauskų etnografinis muziejus

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---