|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-07-15 16:58
|
|
|
Gražiškių gimnazija rytoj laukia daug svečių.
Aušrinės VAŠČĖGAITĖS nuotr.
Taip pavadintas renginys rytoj vyks Gražiškiuose. Jis skirtas pirmosios valdiškos mokyklos įkūrimo 150 metų sukakčiai, Gražiškių progimnazijos 70-mečiui ir gimnazijos 5 metų jubiliejui paminėti.
Laukiami šventėje
Nuo ryto Gražiškių mokslo šventovės durys bus atviros visiems joje besimokiusiems, dirbusiems, svečiams, kurie galės nuodugniai susipažinti su ilga, garbinga, kai kada labai tragiška šios mokyklos istorija, gražiai renovuotomis klasėmis, turtingu muziejumi, romantiškai pavadintu „Atminties sodu“. Vaikystės bei jaunystės prisiminimais prabils stendai, primenantys įvairių laidų abiturientų mokymosi akimirkas, mokinių ir mokytojų likimus.
Po turiningos viešnagės gimnazijoje, mišių Gražiškių bažnyčioje ir kitų Šv. Vincento atlaidų apeigų, iškilminga trijų jubiliejų ceremonija tęsis prie Gražiškių bendruomenės namų.
Gražiškių mokyklos istorija – tai ilgas, vingiuotas kelias nuo pirmosios parapinės mokyklėlės, įkurtos XVII amžiaus pirmoje pusėje, 1623 m., prie bažnyčios špitolės, iki dabartinės gimnazijos, kuri savo pastangomis bei darbu svarbiuose tarptautiniuose konkursuose ir respublikoje laimi „Grand prix“, iškovoja ypatingiausios Lietuvos mokyklos titulą.
Pirmosios mokyklos jubiliejus
Pirmosios parapinės mokyklos 400 m. jubiliejų švęsime 2023 m., o pirmoji valdiška pradinė mokykla Gražiškiuose atidaryta 1865 ar 1866 metais. Dėl tuometės istorinės bei politinės situacijos mokymas vyko lenkų kalba, tačiau Gražiškių mokytojas S. Šteinys bei jo mokiniai slaptai mokė ir lietuviškai. Dėl mokymosi gimtąja kalba teko kovoti ir vėliau.
Mūsų gerbiamiausias kraštietis dr. Jonas Basanavičius knygoje „Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu“ rašė: „Gražiškiuose, kaip ir Bartninkuose, mokyklos kol kas tuščios stovi (1915 m.). Papildydamas praeitų metų pranešimą apie lietuvių po vokiečių valdžia padėjimą Vilkaviškio apsk., galiu suteikti apie šiuos 1917 m. šitokių žinių: Gražiškiuose nuo praeito rudenio (1916m.) mokytojauja lietuviškai Emilija Danilevičiūtė, ėjusi mokslus „Žiburio“ progimnazijoje Marijampolėje ir Suvalkų gimnazijoje. Žiemą ji turėjusi po 80, o dabar vasarą (1917 m.) po 40–50 vaikų, Pajevonio ir kitų parapijų, kur nėra lietuviškų mokyklų.“
Iki 1925 m. mokykla nuosavų patalpų, neturėjo, todėl teko nuomotis. Pastačius naują, medinę mokyklą atsirado galimybės normaliai dirbti šešiems skyriams, nes buvo 3 erdvios klasės, talpinusios po 2 skyrius. Sava vaga tekėjusį darbą sudrumstė pirmoji sovietų okupacija. Mokyklos vedėjas Juozas Liutkevičius ir jo žmona mokytoja tapo pirmomis trėmimų į Sibirą aukomis.
Vokiečių okupacijos metais mokyklos vedėju buvo paskirtas iš sovietų mirtininkų kameros per stebuklą pabėgęs Vincas Žebertavičius. Bolševikams sugrįžus jam teko pasitraukti į JAV. Karo metais sugriuvus mokyklai pokaryje telikę 4 skyriai įsikūrė privačiuose namuose – J. Paulavičiaus ir P. Barkausko sodybose.
Skaudūs istorijos puslapiai
Antroji šventinio rytdienos renginio jubiliatė – 1946 m. Gražupių kaime, politinio kalinio Vaclovo Barkausko namuose, įkurta keturklasė progimnazija. Po kelerių metų ji išaugo į nepilną gimnaziją, o dar vėliau buvo pavadinta vidurine mokykla.
Deja, ir čia ramybės nebuvo. Nuolatiniai nekaltų gyventojų trėmimai skaudžiai palietė ir šią naujai gimusią mokslo įstaigą. Kartu su mokiniais buvo tremiami mokytojai, tarp jų ir pirmasis direktorius P. Kričinas. Dar blogiau nutiko antrajam direktoriui Vincui Kasperaičiui kartu su trimis mokytojais ir keturiais aukštesnės klasės mokiniais, dalyvavusiais pogrindinės grupės veikloje. Dėl išdavystės jie visi buvo areštuoti ir nuteisti 25 metams katorgos griežto režimo lageriuose. Laimei, Stalinui mirus atsirado galimybė katorgos „retežius“ nusimesti po kelerių metų.
Prisimename ir dar tragiškesnio likimo kunigą Justiną Lelešių, karo metais tarnavusį Gražiškių bažnyčios klebonu ir dirbusį parapijos mokyklų kapelionu. Pokario metais jis buvo partizanas Grafas, Krivaitis, taip pat partizanų kapelionas. Kunigas žuvo, kovodamas prieš raudonuosius okupantus. Minėti įvykiai Gražiškiuose buvo rezonansiniai, plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, sovietinėse kino kronikose. Tad 1940–1956 metai yra tragiškiausi ir visapusiškai tamsiausi šios mokyklos istorijoje.
Permainų ir sėkmės metas
Tik septintajam vidurinės mokyklos direktoriui J. Graužiui ir dar penkiems jo įpėdiniams teko daugiau kaip tris dešimtmečius be ypatingų sukrėtimų vienaip ar kitaip laviruoti sovietinės švietimo sistemos pinklėse. Mokyklą baigė 33 abiturientų laidos, dirbo dešimtys pedagogų.
1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo visiškai naujas veiklos etapas. Pasukti mokyklos vairą nauja kryptimi teko dvyliktajam direktoriui Virginijui Vyšniauskui. Po poros metų jo pradėtus darbus perėmė Jonas Tamošaitis, sumušęs visus rekordus – prie mokyklos vairo patikimai ir kantriai jis išbuvo net 18 metų! J. Tamošaičio vadovavimo periodas pasižymėjo įvairiais masiniais šventiniais renginiais. Visų seniūnijos gyventojų, buvusių auklėtinių įtraukimas į mokyklos gyvenimą buvo pavadintas gražiu mokyklos renesansu.
2011 m. sausio 28 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo Arūnas Serneckas, dirbęs Gražiškiuose tik vienus metus. Nuo 2011 m. liepos 1 d. direktore dirba Grita Launikonienė. Jai vadovaujant gimnazija pradėjo aktyviau dalyvauti įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, įstojo į Lietuvos gimnazijų asociaciją.
Įvairiapusės veiklos rezultatai stulbinantys. Ar ne stebuklas, kai mažos užkampio gimnazijėlės mokiniai posėdžiauja Strasbūre, Europos Parlamento salėse, premijuojami už svarius laimėjimus svarbiuose tarptautiniuose konkursuose, su projektais keliauja po įvairias Europos valstybes, savo pasiekimais nušluosto nosis geriausias sąlygas turinčioms sostinės, kitų didmiesčių, rajonų centrų mokykloms!
Tad susirinkime rytoj visi buvę mokiniai, pedagogai, darbuotojai tų stebuklų pasižiūrėti, moksleiviškas dienas prisiminti...
Albinas PETRULIS
Gražiškių vidurinės mokyklos
II laidos (1954 m.) seniūnas
Taip pavadintas renginys rytoj vyks Gražiškiuose. Jis skirtas pirmosios valdiškos mokyklos įkūrimo 150 metų sukakčiai, Gražiškių progimnazijos 70-mečiui ir gimnazijos 5 metų jubiliejui paminėti. |
Nuo ryto Gražiškių mokslo šventovės durys bus atviros visiems joje besimokiusiems, dirbusiems, svečiams, kurie galės nuodugniai susipažinti su ilga, garbinga, kai kada labai tragiška šios mokyklos istorija, gražiai renovuotomis klasėmis, turtingu muziejumi, romantiškai pavadintu „Atminties sodu“. Vaikystės bei jaunystės prisiminimais prabils stendai, primenantys įvairių laidų abiturientų mokymosi akimirkas, mokinių ir mokytojų likimus.
Po turiningos viešnagės gimnazijoje, mišių Gražiškių bažnyčioje ir kitų Šv. Vincento atlaidų apeigų, iškilminga trijų jubiliejų ceremonija tęsis prie Gražiškių bendruomenės namų.
Gražiškių mokyklos istorija – tai ilgas, vingiuotas kelias nuo pirmosios parapinės mokyklėlės, įkurtos XVII amžiaus pirmoje pusėje, 1623 m., prie bažnyčios špitolės, iki dabartinės gimnazijos, kuri savo pastangomis bei darbu svarbiuose tarptautiniuose konkursuose ir respublikoje laimi „Grand prix“, iškovoja ypatingiausios Lietuvos mokyklos titulą.
Pirmosios parapinės mokyklos 400 m. jubiliejų švęsime 2023 m., o pirmoji valdiška pradinė mokykla Gražiškiuose atidaryta 1865 ar 1866 metais. Dėl tuometės istorinės bei politinės situacijos mokymas vyko lenkų kalba, tačiau Gražiškių mokytojas S. Šteinys bei jo mokiniai slaptai mokė ir lietuviškai. Dėl mokymosi gimtąja kalba teko kovoti ir vėliau.
Mūsų gerbiamiausias kraštietis dr. Jonas Basanavičius knygoje „Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu“ rašė: „Gražiškiuose, kaip ir Bartninkuose, mokyklos kol kas tuščios stovi (1915 m.). Papildydamas praeitų metų pranešimą apie lietuvių po vokiečių valdžia padėjimą Vilkaviškio apsk., galiu suteikti apie šiuos 1917 m. šitokių žinių: Gražiškiuose nuo praeito rudenio (1916m.) mokytojauja lietuviškai Emilija Danilevičiūtė, ėjusi mokslus „Žiburio“ progimnazijoje Marijampolėje ir Suvalkų gimnazijoje. Žiemą ji turėjusi po 80, o dabar vasarą (1917 m.) po 40–50 vaikų, Pajevonio ir kitų parapijų, kur nėra lietuviškų mokyklų.“
Iki 1925 m. mokykla nuosavų patalpų, neturėjo, todėl teko nuomotis. Pastačius naują, medinę mokyklą atsirado galimybės normaliai dirbti šešiems skyriams, nes buvo 3 erdvios klasės, talpinusios po 2 skyrius. Sava vaga tekėjusį darbą sudrumstė pirmoji sovietų okupacija. Mokyklos vedėjas Juozas Liutkevičius ir jo žmona mokytoja tapo pirmomis trėmimų į Sibirą aukomis.
Vokiečių okupacijos metais mokyklos vedėju buvo paskirtas iš sovietų mirtininkų kameros per stebuklą pabėgęs Vincas Žebertavičius. Bolševikams sugrįžus jam teko pasitraukti į JAV. Karo metais sugriuvus mokyklai pokaryje telikę 4 skyriai įsikūrė privačiuose namuose – J. Paulavičiaus ir P. Barkausko sodybose.
Antroji šventinio rytdienos renginio jubiliatė – 1946 m. Gražupių kaime, politinio kalinio Vaclovo Barkausko namuose, įkurta keturklasė progimnazija. Po kelerių metų ji išaugo į nepilną gimnaziją, o dar vėliau buvo pavadinta vidurine mokykla.
Deja, ir čia ramybės nebuvo. Nuolatiniai nekaltų gyventojų trėmimai skaudžiai palietė ir šią naujai gimusią mokslo įstaigą. Kartu su mokiniais buvo tremiami mokytojai, tarp jų ir pirmasis direktorius P. Kričinas. Dar blogiau nutiko antrajam direktoriui Vincui Kasperaičiui kartu su trimis mokytojais ir keturiais aukštesnės klasės mokiniais, dalyvavusiais pogrindinės grupės veikloje. Dėl išdavystės jie visi buvo areštuoti ir nuteisti 25 metams katorgos griežto režimo lageriuose. Laimei, Stalinui mirus atsirado galimybė katorgos „retežius“ nusimesti po kelerių metų.
Prisimename ir dar tragiškesnio likimo kunigą Justiną Lelešių, karo metais tarnavusį Gražiškių bažnyčios klebonu ir dirbusį parapijos mokyklų kapelionu. Pokario metais jis buvo partizanas Grafas, Krivaitis, taip pat partizanų kapelionas. Kunigas žuvo, kovodamas prieš raudonuosius okupantus. Minėti įvykiai Gražiškiuose buvo rezonansiniai, plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, sovietinėse kino kronikose. Tad 1940–1956 metai yra tragiškiausi ir visapusiškai tamsiausi šios mokyklos istorijoje.
Tik septintajam vidurinės mokyklos direktoriui J. Graužiui ir dar penkiems jo įpėdiniams teko daugiau kaip tris dešimtmečius be ypatingų sukrėtimų vienaip ar kitaip laviruoti sovietinės švietimo sistemos pinklėse. Mokyklą baigė 33 abiturientų laidos, dirbo dešimtys pedagogų.
1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo visiškai naujas veiklos etapas. Pasukti mokyklos vairą nauja kryptimi teko dvyliktajam direktoriui Virginijui Vyšniauskui. Po poros metų jo pradėtus darbus perėmė Jonas Tamošaitis, sumušęs visus rekordus – prie mokyklos vairo patikimai ir kantriai jis išbuvo net 18 metų! J. Tamošaičio vadovavimo periodas pasižymėjo įvairiais masiniais šventiniais renginiais. Visų seniūnijos gyventojų, buvusių auklėtinių įtraukimas į mokyklos gyvenimą buvo pavadintas gražiu mokyklos renesansu.
2011 m. sausio 28 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo Arūnas Serneckas, dirbęs Gražiškiuose tik vienus metus. Nuo 2011 m. liepos 1 d. direktore dirba Grita Launikonienė. Jai vadovaujant gimnazija pradėjo aktyviau dalyvauti įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, įstojo į Lietuvos gimnazijų asociaciją.
Įvairiapusės veiklos rezultatai stulbinantys. Ar ne stebuklas, kai mažos užkampio gimnazijėlės mokiniai posėdžiauja Strasbūre, Europos Parlamento salėse, premijuojami už svarius laimėjimus svarbiuose tarptautiniuose konkursuose, su projektais keliauja po įvairias Europos valstybes, savo pasiekimais nušluosto nosis geriausias sąlygas turinčioms sostinės, kitų didmiesčių, rajonų centrų mokykloms!
Tad susirinkime rytoj visi buvę mokiniai, pedagogai, darbuotojai tų stebuklų pasižiūrėti, moksleiviškas dienas prisiminti...
Albinas PETRULIS
Gražiškių vidurinės mokyklos II laidos (1954 m.) seniūnas
Galerija: Gražiškių gimnazija
Publikuota: 2016-07-15 16:58:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|