|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2016-07-15 16:58
Gražiškių gimnazija rytoj laukia daug svečių.Aušrinės VAŠČĖGAITĖS nuotr.
Nuo ryto Gražiškių mokslo šventovės durys bus atviros visiems joje besimokiusiems, dirbusiems, svečiams, kurie galės nuodugniai susipažinti su ilga, garbinga, kai kada labai tragiška šios mokyklos istorija, gražiai renovuotomis klasėmis, turtingu muziejumi, romantiškai pavadintu „Atminties sodu“. Vaikystės bei jaunystės prisiminimais prabils stendai, primenantys įvairių laidų abiturientų mokymosi akimirkas, mokinių ir mokytojų likimus. Po turiningos viešnagės gimnazijoje, mišių Gražiškių bažnyčioje ir kitų Šv. Vincento atlaidų apeigų, iškilminga trijų jubiliejų ceremonija tęsis prie Gražiškių bendruomenės namų. Gražiškių mokyklos istorija – tai ilgas, vingiuotas kelias nuo pirmosios parapinės mokyklėlės, įkurtos XVII amžiaus pirmoje pusėje, 1623 m., prie bažnyčios špitolės, iki dabartinės gimnazijos, kuri savo pastangomis bei darbu svarbiuose tarptautiniuose konkursuose ir respublikoje laimi „Grand prix“, iškovoja ypatingiausios Lietuvos mokyklos titulą. Pirmosios parapinės mokyklos 400 m. jubiliejų švęsime 2023 m., o pirmoji valdiška pradinė mokykla Gražiškiuose atidaryta 1865 ar 1866 metais. Dėl tuometės istorinės bei politinės situacijos mokymas vyko lenkų kalba, tačiau Gražiškių mokytojas S. Šteinys bei jo mokiniai slaptai mokė ir lietuviškai. Dėl mokymosi gimtąja kalba teko kovoti ir vėliau. Mūsų gerbiamiausias kraštietis dr. Jonas Basanavičius knygoje „Iš lietuvių gyvenimo 1915–1917 m. po vokiečių jungu“ rašė: „Gražiškiuose, kaip ir Bartninkuose, mokyklos kol kas tuščios stovi (1915 m.). Papildydamas praeitų metų pranešimą apie lietuvių po vokiečių valdžia padėjimą Vilkaviškio apsk., galiu suteikti apie šiuos 1917 m. šitokių žinių: Gražiškiuose nuo praeito rudenio (1916m.) mokytojauja lietuviškai Emilija Danilevičiūtė, ėjusi mokslus „Žiburio“ progimnazijoje Marijampolėje ir Suvalkų gimnazijoje. Žiemą ji turėjusi po 80, o dabar vasarą (1917 m.) po 40–50 vaikų, Pajevonio ir kitų parapijų, kur nėra lietuviškų mokyklų.“ Iki 1925 m. mokykla nuosavų patalpų, neturėjo, todėl teko nuomotis. Pastačius naują, medinę mokyklą atsirado galimybės normaliai dirbti šešiems skyriams, nes buvo 3 erdvios klasės, talpinusios po 2 skyrius. Sava vaga tekėjusį darbą sudrumstė pirmoji sovietų okupacija. Mokyklos vedėjas Juozas Liutkevičius ir jo žmona mokytoja tapo pirmomis trėmimų į Sibirą aukomis. Vokiečių okupacijos metais mokyklos vedėju buvo paskirtas iš sovietų mirtininkų kameros per stebuklą pabėgęs Vincas Žebertavičius. Bolševikams sugrįžus jam teko pasitraukti į JAV. Karo metais sugriuvus mokyklai pokaryje telikę 4 skyriai įsikūrė privačiuose namuose – J. Paulavičiaus ir P. Barkausko sodybose. Antroji šventinio rytdienos renginio jubiliatė – 1946 m. Gražupių kaime, politinio kalinio Vaclovo Barkausko namuose, įkurta keturklasė progimnazija. Po kelerių metų ji išaugo į nepilną gimnaziją, o dar vėliau buvo pavadinta vidurine mokykla. Deja, ir čia ramybės nebuvo. Nuolatiniai nekaltų gyventojų trėmimai skaudžiai palietė ir šią naujai gimusią mokslo įstaigą. Kartu su mokiniais buvo tremiami mokytojai, tarp jų ir pirmasis direktorius P. Kričinas. Dar blogiau nutiko antrajam direktoriui Vincui Kasperaičiui kartu su trimis mokytojais ir keturiais aukštesnės klasės mokiniais, dalyvavusiais pogrindinės grupės veikloje. Dėl išdavystės jie visi buvo areštuoti ir nuteisti 25 metams katorgos griežto režimo lageriuose. Laimei, Stalinui mirus atsirado galimybė katorgos „retežius“ nusimesti po kelerių metų. Prisimename ir dar tragiškesnio likimo kunigą Justiną Lelešių, karo metais tarnavusį Gražiškių bažnyčios klebonu ir dirbusį parapijos mokyklų kapelionu. Pokario metais jis buvo partizanas Grafas, Krivaitis, taip pat partizanų kapelionas. Kunigas žuvo, kovodamas prieš raudonuosius okupantus. Minėti įvykiai Gražiškiuose buvo rezonansiniai, plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje, sovietinėse kino kronikose. Tad 1940–1956 metai yra tragiškiausi ir visapusiškai tamsiausi šios mokyklos istorijoje. Tik septintajam vidurinės mokyklos direktoriui J. Graužiui ir dar penkiems jo įpėdiniams teko daugiau kaip tris dešimtmečius be ypatingų sukrėtimų vienaip ar kitaip laviruoti sovietinės švietimo sistemos pinklėse. Mokyklą baigė 33 abiturientų laidos, dirbo dešimtys pedagogų. 1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo visiškai naujas veiklos etapas. Pasukti mokyklos vairą nauja kryptimi teko dvyliktajam direktoriui Virginijui Vyšniauskui. Po poros metų jo pradėtus darbus perėmė Jonas Tamošaitis, sumušęs visus rekordus – prie mokyklos vairo patikimai ir kantriai jis išbuvo net 18 metų! J. Tamošaičio vadovavimo periodas pasižymėjo įvairiais masiniais šventiniais renginiais. Visų seniūnijos gyventojų, buvusių auklėtinių įtraukimas į mokyklos gyvenimą buvo pavadintas gražiu mokyklos renesansu. 2011 m. sausio 28 d. mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Pirmasis gimnazijos direktorius buvo Arūnas Serneckas, dirbęs Gražiškiuose tik vienus metus. Nuo 2011 m. liepos 1 d. direktore dirba Grita Launikonienė. Jai vadovaujant gimnazija pradėjo aktyviau dalyvauti įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, įstojo į Lietuvos gimnazijų asociaciją. Įvairiapusės veiklos rezultatai stulbinantys. Ar ne stebuklas, kai mažos užkampio gimnazijėlės mokiniai posėdžiauja Strasbūre, Europos Parlamento salėse, premijuojami už svarius laimėjimus svarbiuose tarptautiniuose konkursuose, su projektais keliauja po įvairias Europos valstybes, savo pasiekimais nušluosto nosis geriausias sąlygas turinčioms sostinės, kitų didmiesčių, rajonų centrų mokykloms! Tad susirinkime rytoj visi buvę mokiniai, pedagogai, darbuotojai tų stebuklų pasižiūrėti, moksleiviškas dienas prisiminti... Albinas PETRULIS Gražiškių vidurinės mokyklos II laidos (1954 m.) seniūnas
Galerija: Gražiškių gimnazija
Publikuota: 2016-07-15 16:58:15 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|