|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Nors mūsų šalyje taikomos visos įmanomos ES ir valstybės ekonominės bei finansinės priemonės, tačiau situacija pieno sektoriuje ir toliau išlieka kritinė. Lietuvoje vidutinė už pieną mokama kaina nuolat krenta ir mes esame vienintelė ES valstybė narė, kurioje ši kaina nesiekia net 17 centų.
Ištvykusi į Briuselį susitikti su Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad Lietuvos pieno gamintojams tikslinė parama iš ES biudžeto neišvengiamai būtina. Lietuvos argumentai buvo išgirsti – parama mūsų pieno gamintojams tikrai bus.
Lietuva labai daug tikisi iš naujojo paramos pieno sektoriui paketo, kurį Europos Komisija pristatys Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje liepos 18 dieną. Norinčiųjų susitikti su komisaru ir aptarti rūpimus klausimus visada daug, tačiau šįkart prieš tarybos posėdį asmeninis susitikimas su komisaru skirtas tik Lietuvos žemės ūkio ministrei V. Baltraitienei.
Siekianti padidinti Lietuvos svorį naujajame finansiniame pakete, pokalbyje su komisaru V. Baltraitienė ypač akcentavo Lietuvos išskirtinumą dėl žemiausios žaliavinio pieno kainos, sektoriaus jautrumo dėl Rusijos rinkos netekimo bei priklausomybės nuo eksporto.
„Mes pirmieji išnaudojome 2015 metų paramos paketo lėšas. Kitos valstybės narės nuo krizės rinkose nukentėjo skirtingai, ką patvirtina ir tai, kad ne visos įsisavino joms skirtas lėšas. Manome, kad naujojo paketo lėšos turėtų būti tikslingai nukreiptos šalims, kurioms to reikia labiausiai“, – susitikime kalbėjo ministrė. valstybės narės turės labai atsakingai žiūrėti į gaunamus pinigus – Europos Komisijai privalės pateikti konkrečius paketo priemonių įgyvendinimo planus.
Pasak ministrės, labai svarbu ir tai, kad prie ES pieno gamintojams skiriamų pinigų Lietuva gautų teisę dar tiek pat prisidėti ir nacionalinėmis lėšomis. „Žinome, kad Europos Sąjungai labai aktuali pieno gamybos pertekliaus problema – siekiama, kad gamyba nebeaugtų. Tačiau Lietuvos pagaminamas pieno kiekis neviršija net 1 proc. viso ES kiekio. Mūsų šalis sutiktų su pieno gamybos apimčių stabilizavimu tik tuo atveju, jeigu šis reikalavimas būtų taikomas visos šalies mastu, o ne kiekvienam ūkininkui atskirai“, – pabrėžė ministrė.
Susitikime buvo aptartos ir kitos priemonės situacijai stabilizuoti. „Turime turėti daugiau lanksčių galimybių paremti savo ūkininkus, todėl prašome paankstinti ir padidinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimus, užtikrinti tokių rinkos reguliavimo priemonių, kaip privatus pieno produktų saugojimas bei intervenciniai pirkimai, pratęsimą“, – sakė ministrė V. Baltraitienė.
Susitikime su F. Hoganu ministrė V. Baltraitienė kalbėjo ir apie situaciją Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje. „Sutinku, kad bendra situacija ES kiaulienos sektoriuje gerėja, bet mūsų situacija specifinė – Lietuvos kiaulių augintojai kenčia nuo afrikinio kiaulių maro. Lietuvai labai svarbus klausimas dėl kainų skirtumų tarp AKM zonų ir dėl to susidarančių nuostolių padengimo, todėl prašome lankstumo iš būsimo paramos voko dalį papildyti tikslinėmis lėšomis kiaulininkystės sektoriui“, – šalies poziciją išsakė ministrė V. Baltraitienė.
„Esu labai palankiai nusiteikęs įvertinti visas specifines Lietuvos situacijos aplinkybes“, – susitikime kalbėjo komisaras F. Hoganas. Jis patvirtino, kad į paramos paketą bus įtrauktos sąlygos, susiję su perteklinės gamybos suvaldymu. Minėtasis paketas skatins ir struktūrinius pasikeitimus pieno sektoriuje. Susitikime atkreiptas dėmesys į tai, kad valstybės narės turės labai atsakingai žiūrėti į gaunamus pinigus – Europos Komisijai privalės pateikti konkrečius paketo priemonių įgyvendinimo planus.
ŽŪM info
Nors mūsų šalyje taikomos visos įmanomos ES ir valstybės ekonominės bei finansinės priemonės, tačiau situacija pieno sektoriuje ir toliau išlieka kritinė. Lietuvoje vidutinė už pieną mokama kaina nuolat krenta ir mes esame vienintelė ES valstybė narė, kurioje ši kaina nesiekia net 17 centų. |
Ištvykusi į Briuselį susitikti su Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Filu Hoganu, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad Lietuvos pieno gamintojams tikslinė parama iš ES biudžeto neišvengiamai būtina. Lietuvos argumentai buvo išgirsti – parama mūsų pieno gamintojams tikrai bus.
Lietuva labai daug tikisi iš naujojo paramos pieno sektoriui paketo, kurį Europos Komisija pristatys Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje liepos 18 dieną. Norinčiųjų susitikti su komisaru ir aptarti rūpimus klausimus visada daug, tačiau šįkart prieš tarybos posėdį asmeninis susitikimas su komisaru skirtas tik Lietuvos žemės ūkio ministrei V. Baltraitienei.
Siekianti padidinti Lietuvos svorį naujajame finansiniame pakete, pokalbyje su komisaru V. Baltraitienė ypač akcentavo Lietuvos išskirtinumą dėl žemiausios žaliavinio pieno kainos, sektoriaus jautrumo dėl Rusijos rinkos netekimo bei priklausomybės nuo eksporto.
„Mes pirmieji išnaudojome 2015 metų paramos paketo lėšas. Kitos valstybės narės nuo krizės rinkose nukentėjo skirtingai, ką patvirtina ir tai, kad ne visos įsisavino joms skirtas lėšas. Manome, kad naujojo paketo lėšos turėtų būti tikslingai nukreiptos šalims, kurioms to reikia labiausiai“, – susitikime kalbėjo ministrė.
valstybės narės turės labai atsakingai žiūrėti į gaunamus pinigus – Europos Komisijai privalės pateikti konkrečius paketo priemonių įgyvendinimo planus.
Pasak ministrės, labai svarbu ir tai, kad prie ES pieno gamintojams skiriamų pinigų Lietuva gautų teisę dar tiek pat prisidėti ir nacionalinėmis lėšomis. „Žinome, kad Europos Sąjungai labai aktuali pieno gamybos pertekliaus problema – siekiama, kad gamyba nebeaugtų. Tačiau Lietuvos pagaminamas pieno kiekis neviršija net 1 proc. viso ES kiekio. Mūsų šalis sutiktų su pieno gamybos apimčių stabilizavimu tik tuo atveju, jeigu šis reikalavimas būtų taikomas visos šalies mastu, o ne kiekvienam ūkininkui atskirai“, – pabrėžė ministrė.
Susitikime buvo aptartos ir kitos priemonės situacijai stabilizuoti. „Turime turėti daugiau lanksčių galimybių paremti savo ūkininkus, todėl prašome paankstinti ir padidinti tiesioginių išmokų avansų mokėjimus, užtikrinti tokių rinkos reguliavimo priemonių, kaip privatus pieno produktų saugojimas bei intervenciniai pirkimai, pratęsimą“, – sakė ministrė V. Baltraitienė.
Susitikime su F. Hoganu ministrė V. Baltraitienė kalbėjo ir apie situaciją Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje. „Sutinku, kad bendra situacija ES kiaulienos sektoriuje gerėja, bet mūsų situacija specifinė – Lietuvos kiaulių augintojai kenčia nuo afrikinio kiaulių maro. Lietuvai labai svarbus klausimas dėl kainų skirtumų tarp AKM zonų ir dėl to susidarančių nuostolių padengimo, todėl prašome lankstumo iš būsimo paramos voko dalį papildyti tikslinėmis lėšomis kiaulininkystės sektoriui“, – šalies poziciją išsakė ministrė V. Baltraitienė.
„Esu labai palankiai nusiteikęs įvertinti visas specifines Lietuvos situacijos aplinkybes“, – susitikime kalbėjo komisaras F. Hoganas. Jis patvirtino, kad į paramos paketą bus įtrauktos sąlygos, susiję su perteklinės gamybos suvaldymu. Minėtasis paketas skatins ir struktūrinius pasikeitimus pieno sektoriuje. Susitikime atkreiptas dėmesys į tai, kad valstybės narės turės labai atsakingai žiūrėti į gaunamus pinigus – Europos Komisijai privalės pateikti konkrečius paketo priemonių įgyvendinimo planus.
ŽŪM info
Publikuota: 2016-07-15 11:39:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|