|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2016-07-13 15:31
Stovykloje nebuvo jokių amžiaus grupių, visi dirbo drauge.Jurgos MINČINAUSKIENĖS nuotr.
„5 dienų su menu“ organizatorė mokytoja Virginija Armanavičienė yra įkūrusi Meno ir edukacijos centrą, todėl mintis, kad kūrybinė stovykla yra reikalinga, kilo visai natūraliai. Pedagogė pasakojo, kad daug metų bendraudama su vaikais, pati vesdama edukacinius užsiėmimus pastebėjo, jog provincijoje yra gyvybiškai svarbu profesionalaus meno sklaida ir meno kalbos „nešimas“ į kiekvienus namus. Siekdami šio tikslo stovykloje dirbo pripažinti ir didelę patirtį turinys menininkai iš visos Lietuvos. Jie gebėjo ne tik perduoti žinias jaunimui, bet ir užmegzti tarpusavio ryšį. Stovyklos vadovė džiaugėsi, jog dar nė iš vieno žmogaus nesulaukė atsisakymo dalyvauti, nors pripažįsta, kad septynias valandas (tiek truko viena diena stovykloje) dirbti su nepažįstamų vaikų grupe yra didelis iššūkis. Vilniaus grafikos meno centro direktorė Jurga Minčinauskienė – taip pat šios stovyklos organizatorė. Ji teigė, kad organizuoti stovyklą paskatino pastebėta tendencija, jog didžiųjų kultūros centrų lankytojai yra pripratę prie didelės įvairių kultūrinių renginių pasiūlos ir turi daug progų juose dalyvauti. Tačiau, pasak J. Minčinauskienės, į Vilniaus grafikos meno centro rengiamą grafikos technologijų edukacinę programą, skirtą Lietuvos vaikams ir jaunimui, atvyksta daugiau jaunuolių iš mažesnių miestelių bei kaimų, o vilniečiai grupėse sudaro mažumą. Tai paskatino imtis iniciatyvos, ieškoti bendraminčių ir organizuoti meno stovyklą, kad provincijoje gyvenantys vaikai pamatytų, kaip gimsta menas ir koks jis gali būti. Ankstesniais metais stovykla vykdavo Marijampolės mokyklose, bet šįkart organizatorės nusprendė, kad reikia „pabėgti“ nuo urbanistinės aplinkos ir pasirinko jaukią vietą gamtoje – Gižų Kazimiero Baršausko mokyklą-daugiafunkcį centrą. Įstaigos pastatas yra gamtos apsuptyje ir, pasak stovyklos vadovės V. Armanavičienės, čia daug erdvės ieškoti įkvėpimo. Stovykloje „5 dienos su menu“ kasdien buvo rengiami skirtingi užsiėmimai. Vaikai stovykloje galėjo dalyvauti visas penkias dienas arba bet kurią pasirinktą. Organizatorės pasakojo, kad dažniausiai vaikai nenorėdavo važiuoti namo ir kitą dieną vėl atvykdavo. Užsiėmimuose dalyvavo apie dvidešimt stovyklautojų, jauniausias buvo septynerių, o vyriausia – šešiolikmetė. Stovykloje nebuvo jokių amžiaus grupių, visi stovyklautojai dirbo drauge. Organizatores maloniai nustebino, kaip vienoje stovykloje sugyvena skirtingo amžiaus vaikai, kaip jie bendradarbiauja, mokosi vieni iš kitų, kantriai ir kruopščiai dirba. J. Minčinauskienė taip pat džiaugėsi, kad stovyklautojai buvo išties kūrybiški: „Kai pagauna bendra kūrybinė atmosfera, atrodo, kad visas oras virpa nuo vaikų gerų emocijų.“ Stovykloje buvo skatinamos ne tik vaikų kūrybinės galios, bet gebėjimas ironiškai pažvelgti į save ir supančią aplinką. 2014 m. surengtoje pirmojoje kūrybinėje stovykloje buvo labiau orientuotasi į vizualinius menus: fotografiją, tapybą, grafiką, animaciją. Šiais metais nuspręsta įterpti ir kitų alternatyvų, pavyzdžiui, kino meną. Ateityje planuojama dar pridėti šokį ir teatrą. Pirmąją stovyklos dieną vaikams buvo pristatytas kino menas, filmo kadro kūrimo specifika, ypač akcentuota dokumentika. Vėliau vaikai patys savo atsineštomis priemonėmis kūrė trumpus, kelių kadrų filmukus, kurių pagrindinė idėja – žinia ateities žmonėms apie Gižus. Kitą dieną buvo kuriamas ansambliažas, vyko kaukių gamyba. Stovyklautojai kūrė knygos viršelius, kurie vizualiai nėra panašūs į tokius, kokius esame įpratę matyti. Šie darbai turėjo atskleisti jų kūrėjų pomėgius ir nuotaiką. Vaikams buvo pasakojama ir apie tapybos meną, pristatyta užduotis „Kur pasislėpė motyvas?“. Stovyklautojai buvo skatinami gamtoje pastebėti kažką įdomaus ir intriguojančio. Taip pat jaunuoliai kūrė karikatūras. Jie piešė vienas kito ironiškus atvaizdus, tačiau kūrinys turėjo neįžeisti. J. Minčinauskienė pasakojo, kad visiems puikiai pavyko susitvarkyti su užduotimis. Per dieną vaikai sukurdavo maždaug po tris darbus, tačiau kiekybė nebuvo vertinama. Stovyklos „5 dienos su menu“ organizatorės atsižvelgė į stovyklautojų poreikius ir nevienodą darbo tempą. Be to, stovykloje nebuvo akcentuojami apdovanojimai ir prizinės vietos. Kiekvienos dienos pabaigoje darbai būdavo aptariami. Vaikai pristatydavo ir pakomentuodavo savo kūrinius, vyko įdomios diskusijos. „Didžiausius apdovanojimus vaikai duoda vienas kitam – savo dėmesiu, gražiais žodžiais ir šypsenomis“, – džiaugėsi J. Minčinauskienė. Pasak stovyklos vadovės, meniniai užsiėmimai padėjo vaikams atsipalaiduoti nuo vyraujančių stereotipų: ką galima kurti, ko negalima, kas gražu, o kas – ne. „Viskas yra leidžiama ir viskas yra gražu, jei tai nuoširdu“, – teigė J. Minčinauskienė. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje jau galima apžiūrėti Gižuose stovyklavusių vaikų sukurtų darbų parodą. Organizatorės maloniai kviečia apsilankyti. Eglė JUKNAITĖ
Galerija: Meno stovykla
Publikuota: 2016-07-13 15:31:58 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kompensacijos bus mokamos tik įrodžius patirtus nuostolius * Folkloro ansamblis savo kelionę tęsia trisdešimt penkerius metus * Rudas vanduo: kada bus išspręsta problema? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|