Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Laisvalaikis

---

Šįkart kviečiame į Akmenę. Pirmąjį liepos savaitgalį Akmenės krašto muziejuje išsirito paskutiniai siuntos egzotiniai drugeliai (siuntoje – net 130 lėliukių).

Pamatysite „drugelius-aitvarus“, „drugelius-leopardus“, „drugelius-pelėdas“, kurie natūraliai veisiasi tik Peru, Trinidade, Brazilijoje, Filipinuose ir Indonezijoje. Muziejuje – ir didžiausia Lietuvoje dieninių drugių kolekcija, kurią surinko neeilinio likimo kolekcininkas Borisas Izenbekas.



Dar nematytos rūšys



Pasak muziejaus direktorės Lionės Stupurienės, muziejų pasiekusioje siuntoje lėliukių gerokai daugiau nei įprasta. Be to, muziejų pasiekė ir patiems muziejaus darbuotojams iki šiol dar nematytos drugelių rūšys: Doleschalia bisaltide , Cethosia biblis ir kt.

„Šią savaitę išsirito jau beveik visi įspūdingo grožio prieblandos drugiai Caligo memnon , kurie dažniausiai vadinami „drugiais-pelėdomis“. Šie drugiai yra labai dideli: sparnų dydis siekia iki 20 cm. Ant sparnų jie turi didžiules „akis“, kurios labai panašios į pelėdų akis“, – sakė muziejaus direktorė.

Įspūdingieji „drugiai-pelėdos“ ( Caligo memnon ) yra Nymphalidae šeimos drugeliai. Jie dar vadinami „drugeliais-milžinais“. Caligo drugeliai, kaip įprasta šios rūšies atstovams, maitinasi pūvančio vaisiaus sultimis. Šie drugiai natūraliai veisiasi Centrinės ir Pietų Amerikos šalių teritorijose: Peru, Meksikoje ir kt. Aktyviausiai „drugiai-pelėdos“ skraido prieblandos metu. Apie tokį jų elgesį sufleruoja ir lotyniškas pavadinimas „Caligo“ (lot. caligo – tamsa).

Jų apatinio sparno struktūra yra apgaubta paslaptimi. Manoma, kad pamėgdžiojama grobuonių akių struktūra atlieka atbaidymo funkciją. Mat vabzdžiais mintantys gyvūnai (pavyzdžiui, driežai) vengia žengti į už juos didesnių plėšrūnų medžioklės plotus. Tačiau klausimas, kodėl gyvūnai plėtoja tokias sudėtingas kitos rūšies imitacijas, iki galo dar lieka neatsakytas. Apie kitas šių „akių“ funkcijas, mokslininkų keliamas versijas išgirsite muziejuje, be to, nustebsite sužinoję kai ką įdomaus apie drugelių uoslės, skonio, regėjimo ir klausos organus.

Grožio etalonas – Morpho peleides

vieni drugeliai gyvena tik keletą dienų, kiti, pavyzdžiui, „drugeliai-pelėdos“ gali išgyventi ir iki 40 dienų. Tačiau gamtos procesus sunku nuspėti, todėl rekomenduojame iš anksto paskambinti į muziejų ir sužinoti, kiek konkrečią dieną oranžerijoje yra drugelių.

Muziejaus oranžerijoje sklando ir įspūdingo grožio drugiai Morpho peleides . Tai išsiskiriantis tiek spalva, tiek dydžiu vaivorykštinis drugelis, kuris aptinkamas Centrinėje Amerikoje, Paragvajuje ir Trinidade. Šis drugys neabejotinai sužavės lankytojus savo ypač ryškiomis spalvomis, jo išskleistų sparnų ilgis siekia iki 20 cm.

Muziejuje galėsite pasigrožėti ir Boriso Izenbeko surinkta didžiausia Lietuvoje dieninių drugelių kolekcija. B. Izenbeko kolekcijoje yra apie 5000 dieninių drugių iš viso pasaulio. Ypač daug, net 477 rūšis (iš 557 žinomų pasaulyje), surinkta sklandūnų ( Papilionidae ). Keliolika kolekcijoje esančių eksponatų rūšių yra ant išnykimo ribos ir dabar pasaulyje griežtai saugomos.

„Deja, vieni drugeliai gyvena tik keletą dienų, kiti, pavyzdžiui, „drugeliai-pelėdos“ gali išgyventi ir iki 40 dienų. Tačiau gamtos procesus sunku nuspėti, todėl rekomenduojame iš anksto paskambinti į muziejų ir sužinoti, kiek konkrečią dieną oranžerijoje yra drugelių“, – patarė L. Stupurienė.

Kitos drugelių siuntos atkeliaus į muziejų maždaug kas mėnesį iki vėlyvo rudens. Po kiekvienos siuntos lankytojai turės galimybę stebėti drugelių gyvenimo ciklus lėliukės ir suaugėlio stadijose.



Išgyveno Leningrado blokadą



Didžiausios Lietuvoje dieninių drugelių kolekcijos autorius Borisas Izenbekas (1910–2006) gimė Sankt Peterburge. Jis patyrė žiauriausius blokados išbandymus 1941–1945 metų kare, buvo išmestas iš žmones darbams į Vokietiją gabenusio ešalono kaip mirtininkas – taip jis atsidūrė Lietuvoje. Vilties išgyventi Borisui suteikė ligoninėje dirbusi ir jį išslaugiusi Marija, kuri vėliau tapo jo žmona. Inžinieriaus chemiko profesiją turėjęs B. Izenbekas nuo 1959 metų Akmenėje vadovavo ligoninių medicinos tyrimų laboratorijoms. Borisas mirė eidamas 97 m. ir buvo palaidotas Akmenės kapinėse.

„Kartu su biochemiku Borisu Izenbeku dirbę ir bendravę akmeniškiai pasakoja, kad tai buvo nepaprasto inteligentiškumo žmogus. Jis visiems buvęs „enciklopedija“, iš kurios akmeniškiai sužinodavę įdomios informacijos ne tik apie drugelius, bet ir apie operą, baletą, geografiją. Kas naujo buvo Lietuvos medicinos laboratorijose, pirmiausia atsirasdavo Akmenėje“, – sakė L. Stupurienė. Borisas maždaug nuo 1950 m. kolekcionavo drugelius ir pirmasis paskelbė duomenis tarptautiniame žurnale apie Lietuvos dieninius drugius, 1989 metais skaitė mokslinį pranešimą Vokietijos lepidopterologų suvažiavime Diuseldorfe.

B. Izenbekas susirašinėjo su Japonijos, Australijos ir kitų pasaulio šalių kolekcininkais, keitėsi drugeliais. Po kolekcininko mirties unikalią drugelių kolekciją įsigijo Akmenės rajono savivaldybė.



Mindaugas Laukys

Galerija: Drugiai-milžinai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---