Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-20 16:35

---

Mokytojas Valdemaras Sledžius muziejumi rūpinasi jau beveik 12 metų.

Autorės nuotr.

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje praeitis kalba ne vien mokytojų lūpomis. Daug prisiminimų ir gyvenimo istorijų jau beveik 12 metų saugo mokykloje įsikūrusio muziejaus sienos, tarp kurių – ne tik švietimo įstaigos kelias, bet ir XIX a. Lietuvos literatūros bei buities paslaptys.

Pagrindinis akcentas – „Aušra“

Gimnazijos pavadinimas „Aušros“ vardu mokyklą susaistė su Lietuvos atgimimo laikais ir vienu ryškiausių to meto simbolių – laikraščiu „Aušra“. 2004 m. tuometės vidurinės mokyklos administracijos ir istorijos mokytojo Valdemaro Sledžiaus įkurtame muziejuje svarbiausiu akcentu ir laikoma XIX a. Lietuva, jos švietimo bei šios įstaigos raida. Ant vienos muziejaus sienos – mokinių nupieštas žemėlapis, vaizduojantis laikraščio „Aušra“ kelionę į Lietuvą, ant kitos – žymių „Aušros“ gimnazijos abiturientų nuotraukos, klasių vinjetės.

Įstaigos direktorius Aleksandras Žikevičius teigė, kad sukurti savą edukacinę erdvę, sujungiančią mokyklos ir Lietuvos istoriją, svajota jau seniai. „Svajones išpildėme tokią erdvę sukurdami savo jėgomis – patys dirbome buities darbus, remontavome turimas laisvas patalpas. Mokytojai ir mokiniai sunešė tinkančius eksponatus. Taip ruošėmės pasitikti mokyklos 25-metį“, – pasakojo direktorius.

Jau tapo tradicija naujus gimnazijos mokinius su mokyklos istorija supažindinti į pagalbą pasitelkiant muziejaus eksponatus. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos abiturientai taip pat nepamiršta šios prisiminimus žadinančios erdvės. Per mokyklą baigusių mokinių laidų susitikimus muziejus tampa viena lankomiausių vietų.



Primena ir mokslus, ir linksmybes

Muziejaus lentynos gausiai nukrautos mokinių ir mokytojų suneštais eksponatais. Čia vietą rado ir rašiklių kolekcija, ir prieš daugelį metų naudotas skriestuvas, liniuotė, gelbėjusi atliekant aritmetinius skaičiavimus. Tačiau rašymo priemones nustelbia XIX a. spaudos revoliuciją sukėlęs aparatas – spausdinimo mašinėlė. Muziejuje esanti mašinėlė – ne bet kokia. Ja dirbo ir dokumentus bei įvairius raštus spausdino mokyklos sekretorė.

Gimnazijos muziejuje galima rasti ir „linksmesnių“ daiktų. Vienas jų – tranzistorinis radijo aparatas. V. Sledžius pasakojo, kad toks radijo imtuvas buvo deficitinė prekė – kainuodavo daugiau negu pusę vidutinio atlyginimo ir iš parduotuvių būdavo labai greitai išgraibstomas. Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos mokytojos Mildos Sledžiuvienės muziejui dovanotas toks aparatas sovietiniais metais buvo bene vienintelis laisvės balso skleidėjas. „Prisimenu, kaip išsinešdavome imtuvą į lauką ir gaudydavome radijo bangas. Tikras džiaugsmas buvo išgirsti Liuksemburgo radiją, „Amerikos balsą“ arba „Laisvės radiją“. O labiausiai jaunimui patikdavo grojami vakarietiškos muzikos hitai. Radijo bangomis komunikuodavome su pasauliu“, – prisimena istorikas.

Ekspozicijoje – mokytojų portfelis

Vienas įdomiausių ir vyresniajai pedagogų kartai daugiausia prisiminimų keliantis eksponatas – vengrų gamybos portfelis, mokytojų nešiotas sovietmečiu. „Jei pamatydavai gatve einantį vyriškį, pasipuošusį kostiumu ir nešiną tokiu „sakvojažu“, galėjai duoti 90 procentų, kad jis – mokytojas. Aš taip pat panašų turėjau. Tik kostiumų labai nemėgau“, – apie praėjusio laiko madas pasakojo V. Sledžius.

Įdomi portfelio atsiradimo muziejuje istorija. Mokytojui V. Sledžiui už akių jis užkliuvo tiesiog vaikštinėjant turguje. Kaip istorikas išsiaiškino, šitas daiktas priklausė sovietinėje armijoje tarnavusiam kariui, kuris šį portfelį parsivežė grįždamas iš tarnybos.



Įamžintos kartos

Mokyklos istorija didžiąja dalimi priklauso nuo jos mokinių. Tai atspindi ir muziejus. Beveik kiekviena karta šioje mokyklos erdvėje gali rasti „savų“ daiktų, pradedant klasių vinjetėmis, baigiant abiturientų mokyklai dovanotais simboliniais raktais. O tiems, kurie nėra įamžinti muziejuje esančiose nuotraukose, galbūt pavyko 1992 m. savo vardą įrašyti muziejuje eksponuojamame mokyklos laikraščio „Žibintas“ pirmajame numeryje.



Aušrinė VAŠČĖGAITĖ

Galerija: Eksponatai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---