|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Šitaip savo šeimą nupiešė alkoholiko sūnus. Berniuko piešinyje – kiekvieno šeimynykščio savijauta ir vaidmenys sergančioje šeimoje.Renata VITKAUSKIENĖ
Plačiajai visuomenei skirtas pirmasis asociacijos renginys žmonių gausa nepasižymėjo. Vis dėlto faktas, kad diskusijos dalyvių būrelis buvo labai nedidelis, anaiptol nereiškia, jog alkoholizmo problema pas mus neaktuali. Skaičiai rodo ką kita. Vilkaviškio socialinės pagalbos centras vien tik socialinės rizikos šeimose suskaičiuoja apie 300 alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų. Kontroliuojant šiai grupei priskiriamas šeimas preliminariai suskaičiuojami nuo alkoholio priklausomi suaugusieji. Vis dėlto šie duomenys neatspindi tikrosios situacijos. Tiksliai nustatyti alkoholizmo mastą gana sudėtinga, nes žmogaus priklausomybė nuo alkoholio dažnai yra užslėpta ir už šeimos ribų neatskleidžiama. Galvoti apie kur kas didesnius skaičius verčia specialistų teiginys, jog, alkoholizmu susirgus vienam žmogui, šita liga neišvengiamai paveikia dar kelis asmenis, esančius šalia, visą jo šeimą. Tačiau įtikinti bendrąją priklausomybę patiriančius asmenis ieškoti pagalbos būtent sau, o sykiu – ir alkoholizmu sergančiam artimajam užtrunka ypač ilgai. Mat žmogaus prigimtis tokia, kad pokyčių bijoma, jiems reikia drąsos. Kaip tvirtina priklausomybių specialistai, jeigu šeimos nariai nedalyvaus sveikimo programose, o gydysis tik alkoholikas, yra didžiulė tikimybė, jog po gydymo kurso grįžęs į savo namus galų gale jis vis dėlto atkris. Mat artimieji alkoholiką nesąmoningai grąžina į šeimoje jo turėtą senąjį vaidmenį. Diskusijos „Jūs ar jūsų artimasis piktnaudžiauja alkoholiu? Nekentėkite“ dalyvių negausus būrelis aiškiai parodė, kad mūsų visuomenėje alkoholizmo tema kol kas yra tabu. „Onkologiniai ligoniai, diabetikai apie savo ligas dabar jau kalba aktyviai ir garsiai, viešai, tačiau alkoholizmo temos Lietuvoje vengiama, nors tai yra lygiai tokia pati lėtinė liga. Jei ligonis nieko nedarys, ši progresuojanti, neišgydoma, mirtina liga jį įveiks. Sveikinu visus, kurie išdrįsote ateiti į renginį“, – klausytojams ir asociacijos „Keisk požiūrį“ nariams kalbėjo šios nevyriausybinės organizacijos (NVO) vadovas Eimantas Botyrius. Priklausomybės konsultantai sako, kad kaltė rodo sielos ligą. Šiuo metu asociacija stengiasi rajone paskleisti kuo daugiau informacijos apie priklausomybę nuo alkoholio ir kaip iš jos vaduotis. Mat mūsų visuomenė pirmiausia turi keisti kol kas dar klaidingą požiūrį į alkoholizmą ir pripažinti šitą priklausomybę viena iš daugybės kitų ligų. Dėl šio tikslo į Vilkaviškį jau ne pirmą sykį buvo pakviesta lektorė Laimutė Rimeikienė, NVO Gailestingumo namų „Samarija“ projektų ir programų vadovė. Ji akcentavo, kad priklausomybė nuo alkoholio, kaip mirtina liga, turi ir savo šviesiąją pusę – ji turi būdą bei galimybę būti sustabdyta. „Tai yra didelė viltis ir būtina žinoti, jog išeitis yra. O bendrąją priklausomybę patiriantiems asmenims (dažniausiai tai alkoholiko šeimos nariai) yra galimybė pasveikti visiškai“, – akcentavo L. Rimeikienė. Šįkart lektorė savo pranešime „Ligoti kaltės jausmai ir jų funkcija priklausomybės raidoje“ analizavo alkoholiko išgyvenamus ir į uždarą ratą jį patį įsukančius jausmus. Alkoholizmu sergančio žmogaus artimiesiems labai svarbu suprasti situaciją, nevertinti ligonio iš moralinės pusės, nekaltinti jo valios stoka, keisti savo išankstines nuostatas ir požiūrį. Anot pranešėjos L. Rimeikienės, kaltės jausmai yra nulemti pačios ligos. Alkoholį vartojančio žmogaus kalbos apie kaltę, jos išgyvenimas rodo jau atsiradusią priklausomybę ir ženklina ligos pradžią. „Alkoholizmui progresuojant vystosi kaltės jausmai. Jų buvimą parodo, o sykiu ir dar labiau didina slaptas gėrimas, klaidingą mąstymą palaikantis saviapgaulės mechanizmas: pasiteisinimai, išsisukinėjimas, neįprastai agresyvus priklausomo žmogaus elgesys. Po smurto protrūkio ligotas asmuo pats nebesupranta, kas vyksta jo gyvenime, dėl savo elgesio yra nuolat graužiamas sąžinės, o tai reiškia, kad formuojasi vidinė kaltės sąmonė ir besitęsiantis kaltės jausmas, kuris vėl tampa proga gerti. Tačiau kaltės jausmų kamuojamam žmogui labai sunku suprasti, jog jam nebūtina gerti, kad užslopintų sąžinės graužatį“, – remdamasi sunkių ligonių konsultavimo patirtimi teigė L. Rimeikienė. Kuo stipriau žmogus įsipareigojęs moralinėms, etinėms normoms, tuo kaltesnis jis jausis, bandys kontroliuoti alkoholio vartojimą. Nesugebėjęs to padaryti, nesėkmę jis traktuos kaip asmeninį savo žlugimą, tačiau vis dar klaidingai manys, kad valdo situaciją. Lektorė atkreipė dėmesį, jog būtent ligoti kaltės jausmai neleidžia sergančiam asmeniui pamatyti, kad jis yra priklausomas, įžvelgti jau esančią ligą. Tik tada, kai ligoniui pavyksta perprasti kaltės jausmų mechanizmą ir jo funkcijas sergant alkoholizmu, žmogus gali atsiverti profesionaliai pagalbai iš išorės. Publikuota: 2016-06-08 09:38:53 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|