Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2016-05-27 15:25
„Vilkaviškis dabar turi tikrą turtą. Naudokite jį edukacinei, šviečiamajai veiklai“, – linkėjo Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Autorės nuotr. Paežerių dvaras žavi
aristokratiškais interjerais
Renata VITKAUSKIENĖ
Paežerių dvaro erdvių interjerai – rajoną praturtinusi muziejinė vertybė. Išskirtinę ekspoziciją turime Lietuvos dailės muziejaus (LDM), o ypač – jo direktoriaus Romualdo Budrio dėka. Jis yra Paežerių rūmų ekspozicijų autorius – ir tuo negalima nesididžiuoti, nes R. Budrys dirbo svarbiausių Lietuvos dvarų menėse, kuria Valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų programą. LDM penkerius metus Paežerių dvare deponuos vertingas parodas ir, kaip numato su šia įstaiga Savivaldybės pasirašyta sutartis, konsultuos dėl muziejinių projektų.
|
Suteikė istorinį turinį
Rūmų antrajame aukšte įrengus nuolatinę muziejinę ekspoziciją buvo atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, dvaro statytojo grafo Simono Zabielos laikų atmosfera ir estetinė prabanga.
„Siekėme šitoms patalpoms suteikti istorinį turinį, – kalbėjo LDM direktorius R. Budrys. – Interjerų nėra daug, nes rūmai nedideli. Tas, kas atgabenta į dvaro menes, yra unikalu, autentiška.“
Klausantis muziejininko, dailėtyrininko R. Budrio ryškėja mūsų rajono įstaigai penkeriems metams patikėtų eksponatų – paveikslų (kai kurie iš jų – originalūs), įvairių baldų, Meiseno porceliano – istorinė ir meninė vertė, o į gražiąją rezidenciją paežerėje tarsi grįžta XVIII a. pab. – XIX a. pr. didikai.
Baldai ir porcelianas – ypatingi
Aristokratiškų interjerų ekspozicija prasideda rūmų antrajame aukšte, vestibiulyje, kur patarnautojo lydimus laiptais užkopusius svečius kažkada sutikdavo pats šeimininkas.
Beje, šios dvaro sodybos statytojas grafas S. Zabiela ir viso pastatų ansamblio architektas Martynas Knakfusas buvo masonai. Tad šeimininką pasveikinę svečiai ant vestibiulio sienos negalėjo nepastebėti šį faktą ir tam tikras pareigas ložėje liudijančio simbolinio lipdinio: kolonos, skriestuvo, kampainio, plaktuko ir paletės.
Savo svečius grafas pirmiausia kviesdavo į priimamąjį. Ten tarnai paimdavo kelionės drabužius, nešdavo juos į rūbinę (dabar ten – įstaigos administracinės patalpos). „Tame svečių pasitikimo kambaryje kūrendavosi krosnis, tad kelionėje sužvarbęs žmogus sušildavo, sykiu su rūmų šeimininku prisėsdavo pirmojo pokalbio“, – rodydamas sofutę, kitus baldus pasakojo R. Budrys.
Iš priimamojo svečiai buvo kviečiami į gretimai esančią svetainę, kur laukdavo vaišės. Dabar Paežerių dvaro saloną puošia unikalūs pagal architekto vienetinį projektą Vilniuje kurti baldai. „Svetainės komplektas yra pilnas ir autentiškas, kito tokio nėra, – tvirtino R. Budrys. – Šitie baldai XIX a. pr. pagal užsakymą daryti kitam dvarui, bet komplektas čia visiškai dera. Mes siekėme sukurti harmoniją. Atkreipkite dėmesį – stalas, kėdės išpuošti amūriukais, o jie pavaizduoti ir lipdiniuose, ir net ant vazelės.“
Paežerių dvaro pasididžiavimas yra ypatinga kamerinė erdvė – miegamasis. „Jį atkūrėme taip, kaip tais laikais turėjo atrodyti grafienės miegamasis, – kalbėjo R. Budrys. – Jame stovinti raudonmedžio lova yra dekoruota auksuota bronza. Baldas autentiškas, prancūziškas, ampyro stiliaus. Reikia pažymėti, kad atkurti miegamuosius yra keblu, nes išlikusių lovų yra nedaug. Šita lova tik atrodo visai maža, jos dydis – kaip šiuolaikinės dvigulės. Kambario erdvėje baldą vizualiai sumažina stambios mėlynos kolonos – klasicizmo stiliumi įrengto miegamojo būtinas elementas.“
Takus ir užuolaidas pirko
Rotondinėje salėje vykdavo iškilmės. Balkonėlyje įsitaisydavo muzikantai, tai jaunimas gal ir kokį polonezą sušokdavo, nors tai nebuvo šokių salė. „Susitikimai, vakarai, karnavalai dvaruose buvo rengiami tam, kad dvarininkai supažindintų savo subrendusius vaikus. Reikėjo įvertinti, kaip jungtųsi dviejų jaunų žmonių giminės ir turtas, herbai, kaip klostytųsi kitokie paveldėjimo reikalai“, – šiais žodžiais R. Budrys tarsi grąžina į puošniąją salę aristokratus.
Tiesa, šioje patalpoje dar trūksta vieno prabangaus akcento – prancūziško stiliaus šilkinių užuolaidų. Interjero autorius įsitikinęs, jog užuolaidos rotondinėje salėje yra tiesiog būtinos. LDM pasiruošęs patarti dėl audinių, tarpininkauti dėl pasiuvimo ir kt., vos tik šiai puošmenai rajono biudžete atsiras lėšų.
R. Budrys tvirtai laikėsi nuostatos, kad ne tik be užuolaidų – ir be kiliminių takų dvare neapsieisi. „Takus išrinkome pagal katalogą, užsakėme Olandijoje. Portjeroms suradome specialų audinį su istoriniais raštais – tokį, iš kokio jos buvo siuvamos anais laikais“, – kitus prabangius, iškilmingumo teikiančius interjero akcentus rodė R. Budrys.
Kuriant aristokratiškąjį rotondinės salės interjerą iš LDM fondų Paežerių dvarui buvo atrinktas Meiseno porceliano vazų komplektas. Didikas, panoręs dekoruoti savo rūmus šiais rankų darbo prabangos daiktais, pateikęs užsakymą vazos turėdavęs laukti visus metus.
Parodose – Lietuvos ir Europos dvarai
XVIII a., to šimtmečio, kurio pabaigoje kilo Paežerių rūmai, aristokratijos gyvenseną atspindi dvare eksponuojamos graviūros. Jose galima pamatyti, kaip tuo laiku atrodė Paryžius, Venecija, kiti miestai. „Šios graviūros buvo tarytum to meto reklama, kviečianti aristokratus lankyti gražiausius Europos rūmus ir miestus. Šitų vaizdų pavilioti mūsų dvarininkai žiemą išvažiuodavo į Europą“, – pasakojo R. Budrys. O Lietuvos dvarai, stovėję XIX a., matomi menininko Napoleono Ordos darbų ekspozicijoje.
Siekdami sužadinti lankytojų norą pasidomėti Vilniaus istorija, LDM darbuotojai parinko eksponuoti darbų iš Jono Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumo“.
Minėtų trijų parodų eksponatai, visi baldai, porcelianas, paveikslai yra LDM turtas. Jie penkerius metus (parodos – galbūt trumpiau) Paežerių dvare bus deponuojami, tai yra duoti saugoti pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės, Lietuvos dailės muziejaus ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro pasirašytą sutartį.
Paežerių dvaro menes galima apžiūrėti nuo birželio 1 d., darbo dienomis, 8–17 val.
Galerija: Paežerių dvaras
Publikuota: 2016-05-27 15:25:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Paupio takus papuošė ilgametės draugystės simbolis * Jaukiuose pašnekesiuose – kraštiečių prisiminimai * Apie medienos gabenimą reikės informuoti savivaldą Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Pastovus ar nuolatinis? Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.
Šūksniai
Statistika
|