|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė sakė, kad tyrimų echoskopu poreikis mūsų rajone vis auga.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Mūsų rajono ligoninės Radiologijos skyriaus vedėja Diana Barčaitienė įsitikinusi, jog apie neefektyvią aparatūros apkrovą kalbėjusi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos vadovė Nora Ribokienė Vilkaviškio ligoninės tuo tikrai negalėtų apkaltinti. Kompiuterinių tomografijų šiemet jau padaryta daugiau nei 700. Tai reiškia, kad šių tyrimų atliekama daugiau nei po 200 per mėnesį. Tačiau būna ir tokių mėnesių, kai atliekama net po pustrečio šimto šių tyrimų. Be to, kompiuterinių tomografijų poreikis nuolat didėja. Daugelis ligoninės medikų, ypač traumatologai ir neurologai, savo darbo be kompiuterinio tomografo nebeįsivaizduoja. Tie keli mėnesiai, kai teko dirbti be tomografo, nes senasis buvo sugedęs, o naujas dar nenupirktas, medikams kelia slogius prisiminimus. Kad ir ką kalbėtų politikai, tie laikai, kai insultas ar galvos smegenų, stuburo patologijos buvo nustatomos tik pagal paviršinius simptomus, liko gūdžioje praeityje. Tiems, kas neįsivaizduoja, kuo tomografas pranašesnis už rentgeno aparatą, D. Barčaitienė duoda elementarų pavyzdį. Sakykim, tirdami plaučius rentgeno nuotraukoje specialistai mato vieną bendrą vaizdą. Pagal matomus pakitimus diagnozuojamos plaučių ligos. Tačiau mažų ligos židinių, pavyzdžiui, vėžio metastazių, rentgeno nuotraukoje gali nesimatyti. Kompiuterinis tomografas organą tarsi „supjausto“ plonais sluoksniais ir pateikia erdvinius vaizdus. Tad tomogramoje radiologas pamato net mažiausius „pasislėpusius“ pakitimus. Radiologai dažnai sulaukia savo sveikata itin besirūpinančių pacientų prašymų atlikti tomografiją „už pinigus“. Tačiau radiologai pacientus priima tik su siuntimais, mat vien paciento pageidavimu, nesant indikacijų, šis tyrimas neatliekamas. Tomografijoje naudojami rentgeno spinduliai, tad toks tyrimas nėra „nekaltas“ ir jį atlikti galima tik tuomet, kai būtina nustatyti diagnozę. Radiologai atlieka tyrimus ir echoskopu. Praėjusių metų vidurkis – 600 echoskopijų per mėnesį. Šiemet tyrimų echoskopu poreikis itin išaugo: per mėnesį atliekama po 1000 echoskopijų. Skyriaus vedėja sakė galinti pasidžiaugti, mat jų komandą papildė keletas jaunų radiologų. Iš viso šiuo metu dirba septyni radiologijos specialistai, tiesa, daugelis – ketvirčiu etato. Anksčiau dažniausiai atlikdavę pilvo organų echoskopijas, dabar radiologai tiria ir peties bei kelio sąnarius, riešo kanalą, venas, krūtis, kaklo kraujagysles. Tačiau jaunieji kolegos praplėtė ir paslaugų spektrą. Anksčiau dažniausiai atlikdavę pilvo organų echoskopijas, dabar radiologai tiria ir peties bei kelio sąnarius, riešo kanalą, venas, krūtis, kaklo kraujagysles. Rentgeno tyrimų šiemet jau atlikta per 8, 5 tūkst. Jų prireikė 6, 5 tūkst. pacientų, tad nesunku paskaičiuoti, jog per mėnesį rentgeno nuotraukų kreipėsi apie 1700 pacientų. Pavyzdžiui, praėjusį pirmadienį rentgeno tyrimui buvo užsiregistravę 27 pacientai, tačiau teko priimti dar 80 papildomai atvykusių. Rentgeno aparatas dirba visą parą, bet į konsultacijas pacientai registruojami tik darbo dienomis, nuo 7 val. iki 17 val. Kompiuterinis tomografas, echoskopas taip pat veikia ištisą parą ir atlieka tyrimus ligoniams, kuriems reikalinga skubi pagalba. D. Barčaitienė sakė, kad pacientai dažnai pyksta, jei tyrimo „atsakymo“ negauna tą pačią dieną. Suprantama, pats rentgeno tyrimas trunka vos kelias sekundes, tačiau gydytojui radiologui tenka įvertinti ir aprašyti kiekvieną vadinamojoje nuotraukoje matomą organo pakitimą. Sakykim, aprašydami plaučių nuotrauką radiologai turi įvertinti tyrimą įvairiais aspektais: aprašyti pleurą, sinusus, diafragmos kupolą, plaučių piešinį bei šaknis, aortos lanką, širdies konfigūraciją ir kt. Pagal šį aprašymą plaučių ligų specialistas nustato diagnozę ir skiria gydymą. Kartais vienas nuotraukos aprašymas gali užtrukti pusvalandį ar net ilgiau. Be to, matydami patologiją, radiologai turi galimybę palyginti tyrimą su ankstesniu, darytu prieš metus ar kelerius, įvertinti, ar liga progresuoja ir pan. Todėl rentgeno nuotraukų aprašymų, jei nėra skubus atvejis, kartais tenka palaukti ir keletą dienų. Tomografijos aprašymas pateikiamas tą pačią dieną. Bene ilgiausiai reikia laukti echoskopijos tyrimo. Mat dėl didelio krūvio susidaro nemažos eilės. Pacientai turi teisę rinktis, pas kurį specialistą registruotis. Tad norint patekti pas vienus eilėje reikia laukti porą savaičių, o pas kai kuriuos – ir mėnesį ar daugiau. Radiologijos skyriaus vedėja neabejoja, kad net ir rajono ligoninei būtina turėti tiek rentgeno aparatą, echoskopą, tiek ir kompiuterinį tomografą. Anot D. Barčaitienės, į tretinio lygio ligoninę, jei būtina, pacientas turėtų vykti gydytis pas aukštesnio lygio specialistus, bet ne atlikti tyrimų. Tyrimai turi būti atliekami vietoje, o juos įvertinę specialistai spręsti, ar ligoniui reikalingas toks gydymas, kokio negali suteikti rajono medikai. – Jei būtų pakankamai lėšų, būtinai įsigytume dar ir mamografą. Šis tyrimas tikrai reikalingas moterims ir, beje, mūsų rajono moterys tikrai aktyviai dalyvauja prevencinėje krūtų vėžio programoje, – sakė D. Barčaitienė. – Tikiu, jog radiologų svajonė išsipildys ir šį aparatą mes tikrai turėsime. Publikuota: 2016-04-20 11:02:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|