Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Būstas

---

S. Nėries 33c namo gyventojai, kelias dienas bandę siurblio efektyvumą, nutarė vandenį šildyti kombinuotu būdu.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Pirmųjų renovuotų rajono daugiabučių gyventojai kartais jaučiasi tarsi dalyvaujantys eksperimente. Mat savo kailiu išbandę naujoves ir pajutę jų trūkumus, priverčia atsakingas tarnybas juos ištaisyti.

Kėlė įtarimų



Nepasitenkinimą dėl besidubliuojančių sąskaitų už karštą vandenį išreiškę kelių daugiabučių gyventojai problemai spręsti buvo pasirinkę skirtingus kelius. Nors UAB „Litesko“ atkakliai tvirtino, kad karšto vandens mokestis atsispindi tik sąskaitose, o realiai už vandens paruošimą mokėti nereikia, įtariai nusiteikusių suvalkiečių tai neįtikino. Vilkaviškiečiai nutarė nuo kovo 1 d. raštiškai atsisakyti UAB „Litesko“ paslaugos vandeniui bei gyvatukams šildyti ir pasikliauti vien alternatyviu šildymo būdu – siurbliu „oras-vanduo“.

Kybartiečiai su naujove neeksperimentavo. Jau praėjusią vasarą vandenį šildęsi tik siurbliu, žiemai nutarė alternatyvų energijos šaltinį atjungti, o vandenį ir gyvatukus patikėti kaitinti katilinei. Tiesa, sušilus orui, nuo gegužės 1 d. kybartiečiai žada vėl pereiti prie vasaros sezono, t. y. vandenį šildytis siurbliu.





Vanduo per vėsus

Alternatyvus šildymo šaltinis patenkino toli gražu ne visų gyventojų lūkesčius. Neapsikentę žemesnės karšto vandens temperatūros, S. Nėries g. 33c namo gyventojai jau po kelių parų grįžo prie senojo varianto, kai siurbliui šildyti vandenį „padeda“ ir „Litesko“.

Vienybės g. 27-o ir Vilniaus g. 8-o namų gyventojai nepasidavė, nes visiems buvo aktualu sužinoti, kiek elektros sunaudoja šiluminis siurblys ir kiek kainuoja jo paruoštas šiltas vanduo.

Vis dėlto gyventojai pripažino, kad siurblys vandens iki reikiamos temperatūros neužkaitina, o vakarais, kai prasideda maudynių „pikas“, aparatas nespėja prigaminti reikiamo šilumos kiekio vandeniui užkaitinti. Ypač problema paaštrėjo tuomet, kai atšilo orai.





Kelia pavojų



Dėl gyventojų sprendimo likti tik prie alternatyvaus šildymo šaltinio vandeniui ruošti nesidžiaugė ir šilumos tiekimo priežiūrą vykdanti UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis. Mat pagal įstatymą prižiūrėtojas turi garantuoti, kad gyventojai gautų higienos normas atitinkantį karštą vandenį.

Pagal geriamojo vandens ir buityje naudojamo karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimus pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 ºC. Tokie reikalavimai keliami dėl pavojingos ligos legioneliozės prevencijos. Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C.

– Mūsų šalyje kol kas yra aukščiau įstatymai, o ne gyventojų sprendimai, – trumpai situaciją pakomentavo UAB Vilkaviškio komunalinio ūkio vadovas Valentinas Gražulis.

Mėgstantiesiems nagrinėti sąskaitas ir piktintis, jog „šiltą“ mėnesį mokėjo daugiau nei „šaltą“, pateikiame meteorologų informaciją. Kybartų meteorologijos stoties duomenimis, paskutinių dviejų mėnesių vidutinė oro temperatūra skyrėsi labai mažai: vasario mėnesio temperatūra buvo 2,1 °C šilumos, kovo – 2,7 °C šilumos.

Šildė radiatorius



Tačiau vėsiame vandenyje beveik mėnesį maudęsi ir indus plovę „eksperimentavusių“ daugiabučių gyventojai atkakliai laikėsi savo. Jie reikalavo iš daugiabučius administruojančios UAB „Vilkuva“ to, kas buvo žadėta prieš renovaciją. Mat tuomet žmonėms buvo aiškinama, kad siurbliai bus pajėgūs aprūpinti gyventojus karštu vandeniu ir tada, kai oro temperatūra bus neigiama – net iki 15–20 °C šalčio.

Kai daugiabučius administruojanti bendrovė ant kojų sukėlė projektuotojus ir šilumos siurblių tiekėjus, paaiškėjo, jog visa bėda kilo dėl programavimo. Mat šilumos siurblius tiekėjai pagal projektą suprogramavo taip, kad aparatai „padėtų“ šildyti radiatorius, o ne vandenį. Tad vos atšilus oro temperatūrai, šilumos siurblių sistema automatiškai sureaguodavo ir sumažindavo šilumos gamybą. Būtent dėl to šiltesnėmis dienomis gyventojams karšto vandens pritrūkdavo.

Gamino pigiau



Iškviesti siurblių prižiūrėtojai perprogramavo sistemą Vienybės g. 27-ame ir Vilniaus g. 8-ame name ir garantavo, jog dabar karšto vandens jų gyventojams turėtų pakakti. Šio mėnesio pabaigoje programuotojai atvyks ir į S. Nėries g. 33c namą. Mat jo siurbliai taip pat turėjo analogišką problemą.

Vis dėlto visą mėnesį vandenį ir gyvatukus šildęsi tik savu siurbliu gyventojai pagaliau turėjo galimybę įsitikinti, ar alternatyvaus šaltinio šildomas vanduo bus pigesnis nei ruošiamas UAB „Litesko“. Taigi, Vienybės g. 27-o namo gyventojų siurblys vieno kub. metro vandens pašildymui sunaudojo elektros energijos už 2, 91 euro, gyvatukui – 8, 46 euro. Vilniaus g. 8-o daugiabučio vanduo buvo brangesnis – 4, 39 euro, gyvatukas – 8, 27 euro.

Pasak UAB „Vilkuva“ Komunalinių patarnavimų skyriaus vedėjo Vidmanto Vilkaičio, siurblio sunaudotos energijos kiekis priklauso nuo įvairių parametrų: suvartoto vandens kiekio, temperatūros, namo dydžio ir kt. Nepatenkintiems gyventojams belieka priminti, kad UAB „Litesko“ ruošiamo karšto vandens kub. metro kaina – 6, 68 euro (be PVM), gyvatuko – 13, 31 euro. Tad ruošdamiesi vandenį siurbliu žmonės tikrai sutaupė. Žinoma, jei pinigais nevertinsime patirtų nepatogumų.





Tiekėjams ramiau



UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorė Renolda Kubilienė sakė, kad šis mėnuo, kai renovuotų namų gyventojai išvis atsisakė jų bendrovės paslaugos vandeniui ir gyvatukui šildyti, buvo daug ramesnis. Mat iki tol gyventojams teko įrodinėti, jog šilumą tiekianti bendrovė tikrai neima „antro mokesčio“ už vandens pašildymą. Tiesiog sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją buvo pateikiamos pagal patvirtintą atsiskaitymo metodiką, nes pritaikytos namams su alternatyviu šildymo šaltiniu kol kas nėra sukurta.

– Dabar šilumos vartotojai gavo sąskaitas, kuriose nėra nei karšto vandens, nei gyvatuko mokesčio ir bendra sunaudota energija paskirstyta taip, kaip pasirinko namo gyventojai, – aiškino R. Kubilienė. – Vieni namai nutarė, kad bendrai naudojamoms patalpoms skirs tik 10 proc. visos sunaudotos energijos, kiti – kad 20 ar 30 proc. Analogiškai kita dalis sunaudotos energijos išskirstoma pagal butų daliklių rodmenis.

Mėgstantiesiems nagrinėti sąskaitas ir piktintis, jog „šiltą“ mėnesį mokėjo daugiau nei „šaltą“, pateikiame meteorologų informaciją. Kybartų meteorologijos stoties duomenimis, paskutinių dviejų mėnesių vidutinė oro temperatūra skyrėsi labai mažai: vasario mėnesio temperatūra buvo 2, 1 °C šilumos, kovo – 2, 7 °C šilumos.

Šilumos kontekste aktualūs gali būti ir šilumos siurbliai oras vanduo

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---