|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laiškai iš toli
|
|
|
Po vaidinimo senoviniais apdarais apsitaisę artistai įsimaišė į minią, su visais bendravo, atsakinėjo į smalsuolių klausimus, fotografavosi.
Autorės nuotr.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, esą Anglija jau nebe krikščioniška šalis: dauguma gyventojų nebekelia kojos į bažnyčią, nebekrikštija savo vaikų ir atsisako savo tėvų bei senelių tikėjimo.
Esą Anglija knibždėte knibžda emigrantų, kurie su savimi atsiveža ir savo tikėjimus bei papročius. Esą viskas, kas belikę iš kadaise buvusių dvasinių tikėjimo švenčių, tai plika komercija, šokoladinių kiaušinių ir zuikių prikimštos parduotuvių lentynos, dar viena proga vieniems iš kitų išpešti pinigų.
Tuo nieku gyvu nebūtų patikėjęs nė vienas žmogus, praeitą savaitę, Didžiojo penktadienio popietę, atsidūręs Londono Trafalgaro aikštėje. Ir visai nesvarbu, kokia dingstimi jis būtų užklydęs čia: ėjęs pro šalį netyčia ar specialiai atkeliavęs stebėti nemokamo reginio. Nuo vidudienio iki vakaro aikštė pavirto Jėzaus Kristaus Kryžiaus keliu. Minios, nutūpusios aikštės laiptus ir turėklus, kelias valandas stebėjo Kristaus Kančios istoriją. Velykų Tridieniui pagerbti ir paminėti sukurta inscenizacija buvo parodyta net du kartus: 12 ir 15 valandą.
Čia buvo Jėzus ir Poncijus Pilotas su savo romėnų kareiviais, žydų prastuomenė ir aukštieji dvasininkai, Jėzaus motina ir jo apaštalai, Simonas Kirėnietis, padėjęs Kristui nešti kryžių, ir Jeruzalės moterys su Veronika, nušluosčiusia pasmerktajam prakaitą. Vaidinimas prasidėjo šlovingu Kristaus įžengimu į Jeruzalę miniai skanduojant „Hosana, Hosana“ ir baigėsi pergalingu jo prisikėlimu.
Nenuostabu, kad net ir dangus renginio iniciatoriams buvo palankus: Trafalgaro aikštė kovo 25-osios, Didžiojo penktadienio, rytą maudėsi ne lietuje, kaip išvakarėse, o žėrinčiuose saulės spinduliuose. Geresnių sąlygų vaidinimui po atviru dangumi būti negalėjo.
Scena po scenos žiūrovai kartu su inscenizacijos dalyviais „nuėjo“ visą Kryžiaus kelią, tačiau, skirtingai nei po spektaklio teatre, po šio vaidinimo „artistai“ nedingo užkulisiuose. Arti šimto jų, kostiumuotų senoviniais apdarais, įsimaišė į minią, noriai bendravo ir su draugais, ir su nepažįstamais, atsakinėjo į smalsuolių klausimus, fotografavosi, pozavo, dalijosi įspūdžiais ir artėjančių švenčių planais. Tik ką girdėta ir regėta gyva tylios Kristaus kančios ir pasiaukojimo istorija tarsi dar labiau priartėjo prie Trafalgare susirinkusių žmonių, nes dabar jau visi buvo ne tik jos liudininkai, bet ir dalyviai.
„Mes čia visi savanoriai, išskyrus vieną – mūsų bosą Džeimsą (aktorius James Burke-Dunsmore), kuris vaidino Jėzų Kristų. Jis profesionalas. Susirinkę Gilforde mes repetavome gal keturiolika kartų, – pasakojo vienas iš dalyvių, mano užklaustas, kaip tapti šio renginio „artistu“. – Linkiu jums gražių šventų Velykų“, – paspausdamas ranką su šilta šypsena veide atsisveikino.
Atgimimo vilties nuotaiką dar labiau stiprino bundanti Londono parkų augmenija – Trafalgaro pašonėje esantis Šv. Jokūbo parkas (St. James Park) skendo geltonoje žydinčių narcizų jūroje, po kurią tarsi pašėlę nardė vaikai. Net ir labiausiai sugrubusi širdis negalėjo atsispirti kvapnių žiedų žavesiui. Nustelbdami transporto ūžesį, sklindantį nuo parko prieigų, čirškė ir čiulbėjo paukščiai, drąsiai ir nedviprasmiškai skelbdami gerąją šv. Velykų žinią: pavasaris ir atgimimas jau čia pat. Jis čia – ar tu jauti?
Iš Londono tik „Santakai“
girdėta ir regėta gyva tylios Kristaus kančios ir pasiaukojimo istorija tarsi dar labiau priartėjo prie Trafalgare susirinkusių žmonių, nes dabar jau visi buvo ne tik jos liudininkai, bet ir dalyviai.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
FAKTAI
Kristaus Kryžiaus kelio inscenizaciją organizuoja dvi labdaros organizacijos: Wintershallo labdaros fondas ir Biblijos draugija.
Trafalgaro aikštėje Didįjį penktadienį apsilanko per 20 tūkst. žiūrovų.
Papildomai istorija dar du kartus vaidinama Londone ir Didįjį šeštadienį Gilfordo gatvėje Londone.
Inscenizacijos kūrėjai – profesionalus teatro režisierius Ashley Hermanas ir buvusi BBC darbuotoja Kathy Longbottom.
Viskas prasidėjo 1989 metais Peterio Hutley iniciatyva klojime atkūrus prakartėlę ir Kalėdų istoriją. Lydimi sėkmės, pritarimo ir entuziazmo, iniciatorių užmojai pamažu augo: Peteris Hutley parašė Kristaus Kančios scenarijų, kuris pirmą kartą buvo suvaidintas po atviru dangumi 1993 metais. Karūnuotas sėkmės ir neįtikėtino populiarumo renginys tapo kasmetiniu. Nuo 2014 metų tapusi renginio vadove, Peterio Hutley tradiciją tęsia jo duktė Charlotte de Klee.
Vis dažniau pasigirsta nuomonių, esą Anglija jau nebe krikščioniška šalis: dauguma gyventojų nebekelia kojos į bažnyčią, nebekrikštija savo vaikų ir atsisako savo tėvų bei senelių tikėjimo. |
Esą Anglija knibždėte knibžda emigrantų, kurie su savimi atsiveža ir savo tikėjimus bei papročius. Esą viskas, kas belikę iš kadaise buvusių dvasinių tikėjimo švenčių, tai plika komercija, šokoladinių kiaušinių ir zuikių prikimštos parduotuvių lentynos, dar viena proga vieniems iš kitų išpešti pinigų.
Tuo nieku gyvu nebūtų patikėjęs nė vienas žmogus, praeitą savaitę, Didžiojo penktadienio popietę, atsidūręs Londono Trafalgaro aikštėje. Ir visai nesvarbu, kokia dingstimi jis būtų užklydęs čia: ėjęs pro šalį netyčia ar specialiai atkeliavęs stebėti nemokamo reginio. Nuo vidudienio iki vakaro aikštė pavirto Jėzaus Kristaus Kryžiaus keliu. Minios, nutūpusios aikštės laiptus ir turėklus, kelias valandas stebėjo Kristaus Kančios istoriją. Velykų Tridieniui pagerbti ir paminėti sukurta inscenizacija buvo parodyta net du kartus: 12 ir 15 valandą.
Čia buvo Jėzus ir Poncijus Pilotas su savo romėnų kareiviais, žydų prastuomenė ir aukštieji dvasininkai, Jėzaus motina ir jo apaštalai, Simonas Kirėnietis, padėjęs Kristui nešti kryžių, ir Jeruzalės moterys su Veronika, nušluosčiusia pasmerktajam prakaitą. Vaidinimas prasidėjo šlovingu Kristaus įžengimu į Jeruzalę miniai skanduojant „Hosana, Hosana“ ir baigėsi pergalingu jo prisikėlimu.
Nenuostabu, kad net ir dangus renginio iniciatoriams buvo palankus: Trafalgaro aikštė kovo 25-osios, Didžiojo penktadienio, rytą maudėsi ne lietuje, kaip išvakarėse, o žėrinčiuose saulės spinduliuose. Geresnių sąlygų vaidinimui po atviru dangumi būti negalėjo.
Scena po scenos žiūrovai kartu su inscenizacijos dalyviais „nuėjo“ visą Kryžiaus kelią, tačiau, skirtingai nei po spektaklio teatre, po šio vaidinimo „artistai“ nedingo užkulisiuose. Arti šimto jų, kostiumuotų senoviniais apdarais, įsimaišė į minią, noriai bendravo ir su draugais, ir su nepažįstamais, atsakinėjo į smalsuolių klausimus, fotografavosi, pozavo, dalijosi įspūdžiais ir artėjančių švenčių planais. Tik ką girdėta ir regėta gyva tylios Kristaus kančios ir pasiaukojimo istorija tarsi dar labiau priartėjo prie Trafalgare susirinkusių žmonių, nes dabar jau visi buvo ne tik jos liudininkai, bet ir dalyviai.
„Mes čia visi savanoriai, išskyrus vieną – mūsų bosą Džeimsą (aktorius James Burke-Dunsmore), kuris vaidino Jėzų Kristų. Jis profesionalas. Susirinkę Gilforde mes repetavome gal keturiolika kartų, – pasakojo vienas iš dalyvių, mano užklaustas, kaip tapti šio renginio „artistu“. – Linkiu jums gražių šventų Velykų“, – paspausdamas ranką su šilta šypsena veide atsisveikino.
Atgimimo vilties nuotaiką dar labiau stiprino bundanti Londono parkų augmenija – Trafalgaro pašonėje esantis Šv. Jokūbo parkas (St. James Park) skendo geltonoje žydinčių narcizų jūroje, po kurią tarsi pašėlę nardė vaikai. Net ir labiausiai sugrubusi širdis negalėjo atsispirti kvapnių žiedų žavesiui. Nustelbdami transporto ūžesį, sklindantį nuo parko prieigų, čirškė ir čiulbėjo paukščiai, drąsiai ir nedviprasmiškai skelbdami gerąją šv. Velykų žinią: pavasaris ir atgimimas jau čia pat. Jis čia – ar tu jauti?
Iš Londono tik „Santakai“
girdėta ir regėta gyva tylios Kristaus kančios ir pasiaukojimo istorija tarsi dar labiau priartėjo prie Trafalgare susirinkusių žmonių, nes dabar jau visi buvo ne tik jos liudininkai, bet ir dalyviai.
Rita MITKUTĖ-MADDOCK
FAKTAI
Kristaus Kryžiaus kelio inscenizaciją organizuoja dvi labdaros organizacijos: Wintershallo labdaros fondas ir Biblijos draugija.
Trafalgaro aikštėje Didįjį penktadienį apsilanko per 20 tūkst. žiūrovų.
Papildomai istorija dar du kartus vaidinama Londone ir Didįjį šeštadienį Gilfordo gatvėje Londone.
Inscenizacijos kūrėjai – profesionalus teatro režisierius Ashley Hermanas ir buvusi BBC darbuotoja Kathy Longbottom.
Viskas prasidėjo 1989 metais Peterio Hutley iniciatyva klojime atkūrus prakartėlę ir Kalėdų istoriją. Lydimi sėkmės, pritarimo ir entuziazmo, iniciatorių užmojai pamažu augo: Peteris Hutley parašė Kristaus Kančios scenarijų, kuris pirmą kartą buvo suvaidintas po atviru dangumi 1993 metais. Karūnuotas sėkmės ir neįtikėtino populiarumo renginys tapo kasmetiniu. Nuo 2014 metų tapusi renginio vadove, Peterio Hutley tradiciją tęsia jo duktė Charlotte de Klee.
Publikuota: 2016-04-04 09:26:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|