„Santaka“ / „Margučių karalienės“ pėdsakai atvedė į Paežerius / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Uršulė Astrienė (Astras) margučius mėgdavo skutinėti.

Marytės Birutės ASTRAS nuotr.


„Margučių karalienės“ pėdsakai atvedė į Paežerius


Vilkaviškio krašto muziejui dovanotų Uršulės Astrienės (Astras) tautodailės darbų parodą aplankė kūrėjos sūnus ir anūkė.

Prieš keletą metų muziejų pasiekė siunta iš už Atlanto. Ją atvėrę muziejininkai išvydo nuostabaus grožio dailės darbus, sukurtus iš šiaudų stiebelių. Tai buvo tautodailininkės Uršulės Astrienės (Astras) meno kūriniai.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Uršulė kartu su pabėgėlių iš Lietuvos banga apsigyveno Vokietijos pabėgėlių stovykloje. Ten įsidarbino virėja. Sūnus Antanas prisiminė, kad virėjos amato motina išmoko Paežerių dvare veikusioje Amatų mokykloje. Kartu su Uršulės anūke vaikščiodamas po atjaunėjusius dvaro rūmus, Amerikoje užaugęs lietuvis stebėjosi restauratorių darbu senajame Paežerių dvare.

Talentingos menininkės pirmosios margučių marginimo ir šiaudinukų pynimo pamokos buvo gautos iš motinos Vilkaviškio krašte, Sausininkų kaime, kur 1912 m. gimė Uršulė.

Amerikos lietuviai Uršulę Astrienę buvo praminę margučių karaliene, nes ji nuo 1967 metų vedė kasmetines margučių marginimo ir pynimo iš šiaudų pamokas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje.


U. Astrienės prašymu, dalį jos kūrinių vaikai perdavė Vilkaviškio krašto muziejui.

Krašto muziejų Kovo 11-osios išvakarėse aplankęs Uršulės Astrienės sūnus Antanas ir jos anūkė Katrina Meyers liko sužavėti Paežerių dvaro ledainėje surengta paroda. Pasak sūnaus Antano, margučių marginimo tradicijos jų šeimoje ėjo iš kartos į kartą. Visas Astrų atžalynas – sūnūs Antanas ir Donatas, dukros Marytė ir Albertina – pasekė motinos pėdomis.

Apie U. Astrienės kūrybą JAV lietuvių dienraštis „Draugas“ rašė: „Viename margutyje ji sugebėjo išskusti ir Kryžių kalną, ir tautinę juostą, ir Gedimino pilį, ir savo tėviškę, ir lietuvaitės portretą, jau nekalbant apie ramunes ar saulutę!“

U. Astrienė margučius mėgdavo skutinėti, o duktė Albertina išmoko kiaušinius marginti su vašku. Astrų namuose kiaušinių dažymui buvo naudojami tik svogūnų lukštai. Kitose šeimose margučius margindavo juodalksnių žieve, beržo lapais ar burokėlių sultimis.

Pirktus dažus taip pat maišydavo su svogūnų lukštais, o kad spalva išliktų, įpildavo acto. Dukra Albertina mėgo ne visiškai lietuvišką ciklamenų spalvą.


Uršulės duktė Marytė, gyvenanti Kalifornijoje, margučių meną iki šiol propaguoja San Francisko lietuvių bendruomenėje.

Astrų šeima didžiuojasi, kad per motiną-močiutę Uršulę Lukoševičiūtę-Astrienę jų giminę sieja ryšiai su dr. J. Basanavičiaus tėvais.



Antanas ŽILINSKAS

Muziejininkas



Galerija: Margučių karalienė




Publikuota: 2016-03-27 20:34:18

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai