„Santaka“ / Lietuviai vis geriau išmano savo teises ES / Sportas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sportas

Dalinkitės:  



Lietuviai vis geriau išmano savo teises ES


Ūkio ministerija paskelbė Europos Sąjungos vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo SOLVIT 2015 m. veiklos ataskaitą.

Kasmet vis augantis kreipimųsi, skundų skaičius dėl kitose Europos šalyse kylančių problemų liudija, kad mūsų piliečiai ir verslo atstovai vis geriau žino savo teises bei jas gina dirbdami, keliaudami, studijuodami, augindami vaikus ar užsiimdami verslu svetur.

„Lietuvos SOLVIT centro sprendžiamos bylos sudaro 1, 3 proc. visų tarptautinio tinklo SOLVIT bylų (29 iš 2235), o Lietuvos gyventojų skaičius sudaro tik 0, 6 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų – 2, 9 mln. iš 503 mln. žmonių. Šis įdomus kontrastas rodo, kad Lietuvos piliečiai ir verslininkai jau yra gerai susipažinę su savo teisėmis kitose Europos valstybėse ir yra linkę jas ginti vis aktyviau, “ – pozityvią tendenciją pastebi ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

2015 m. Lietuvos SOLVIT centre buvo nagrinėti 84 skundai, iš kurių – 29 SOLVIT kompetencijos bylos. Palyginti su 2014 m, šis skaičius išaugo 21 proc. Pernai Lietuvos SOLVIT centras, bendradarbiaudamas su kitų ES šalių centrais, sprendė 24 bylas dėl problemų, kilusių Lietuvos piliečiams ir verslininkams kitose ES šalyse, ir 5 bylas dėl galimo neteisingo ES teisės Lietuvos institucijose taikymo (skundai gauti iš kitų ES valstybių atstovų).


83 proc. SOLVIT bylų buvo išspręsta teigiamai, t. y. kitų ES šalių institucijos, kuriomis buvo skundžiamasi, pakeitė savo sprendimus.17 proc. bylų buvo baigtos kaip neišspręstos problemos, t. y. nepavykus įtikinti institucijų pakeisti sprendimus. Lietuvos piliečiai ir verslo atstovai pernai daugiausiai skundėsi dėl Didžiosios Britanijos – 29 proc. (2014 m. buvo 23 proc.) institucijų sprendimų. Taip pat skundė Danijos – 13 proc., Austrijos, Belgijos ir Vokietijos – po 8 proc. institucijų sprendimų.

Ūkio ministerijos duomenimis, daugiausiai 2015 m. išaugo skundų, susijusių su teise gyventi kitoje ES šalyje, vizų išdavimu Lietuvos piliečių šeimos nariams (ne ES piliečiams) bei problemomis socialinės apsaugos srityje, skaičius. Kelerius metus iš eilės matoma tendencija, kad vis daugiau gyvenančių, dirbančių ar studijuojančių kitose ES šalyse lietuvių naudojasi įvairesnėmis ES teikiamomis galimybėmis ir gina savo teises šiose srityse. Skundų, susijusių su automobilių registracija, vairuotojo pažymėjimo išdavimu ar keitimu bei Lietuvoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu kitose ES šalyse, 2015 m. šiek tiek sumažėjo.
Ūkio ministerijos duomenimis, daugiausiai 2015 m. išaugo skundų, susijusių su teise gyventi kitoje ES šalyje, vizų išdavimu Lietuvos piliečių šeimos nariams (ne ES piliečiams) bei problemomis socialinės apsaugos srityje, skaičius.


SOLVIT paslaugas užtikrina kiekvienos ES šalies, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos nacionalinės administravimo institucijos. SOLVIT paslaugos nemokamos, jos teikiamos dažniausiai internetu. SOLVIT siekia išspręsti su ES vidaus rinka susijusią problemą per 10 savaičių nuo tada, kai bylą imasi nagrinėti šalies, kurioje kilo problema, SOLVIT centras.

Daugiau apie Lietuvos SOLVIT centro teikiamas paslaugas ir 2015 m. veiklos ataskaitą galima rasti http://ukmin.lrv.lt/solvit .





Ūkio ministreijos info



Publikuota: 2016-03-18 12:46:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai