|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-03-16 15:11
|
|
|
Prie kadaise buvusio įspūdingo šaltinio per švendrynus šiaip taip prasibrovęs Savivaldybės ekologas Darius Bunikis abejojo, ar ši teritorija dabar nepriklauso Kalvarijos savivaldybei.
Violetos RAULINAITIENĖS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Prieš mėnesį Aplinkos ministerija išleido patikslintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. Jį skaitant dėmesį patraukė ne tik nauji objektai, bet ir seniai saugomu paskelbtas šaltinis. Tiesa, jo, išskyrus vos keletą žmonių, rajone dabar niekas nebežino.
Iki šiol negirdėjo
„Santakoje“ jau rašėme, jog į Valstybės saugomų objektų sąrašą šiemet pateko penki Vilkaviškio rajono medžiai: du ąžuolai, dvi liepos ir maumedis.
Tačiau šiame sąraše jau nuo senų laikų yra dar du mūsų rajono objektai. Vienas iš jų – puikiai visiems žinomas Vištyčio akmuo, valstybės pripažintas geologiniu paveldu.
Dar vienas objektas turi hidrogeologinio paveldo statusą. Tai – Mudrių šaltinis, esantis Margų kaime, Bartninkų seniūnijoje.
Pradėjus domėtis, koks tai šaltinis ir kur jis yra, paaiškėjo, jog ne taip lengva rasti ką nors apie tai žinančių žmonių. Ne tik eiliniai gyventojai, bet ir aplinkosaugininkai, rajono ekologai, Bartninkų seniūnijos darbuotojai pakalbinti nustebę tik traukė pečiais.
Pasidarė dar įdomiau: tai kaipgi saugomas toks objektas, kurio šiais laikais apskritai niekas nėra regėjęs?
Berželius sukūreno
Apie Mudrių šaltinį išgirdusi Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė labai nustebo. Per trejus savo seniūnavimo metus moteris sakė apie tokį šaltinį išgirdusi pirmą kartą. Tačiau ji iškart susisiekė su vienu iš Margų kaimo gyventojų. Nuo mažens šiame kaime augęs Edmundas Žvingila ne tik papasakojo, bet ir su pačia seniūne bei Savivaldybės ekologu Dariumi Bunikiu nuvažiavo ir parodė, kur tas paslaptingasis objektas yra.
Tiesa, šaltinį rasti nebuvo lengva: teko gerokai pavargti braunantis per visokius žolynus ir iki peties siekiančius švendrus. Vis dėlto jų gilumoje vietomis iš žemės gelmių veržėsi šaltinio versmės.
E. Žvingila tvirtino, jog šiuo metu visiškai apleistas šaltinis kažkada buvo labai gražus ir prižiūrėtas.
– Tai buvo įspūdingas, vienas gražiausių mano matytų šaltinėlių. Mes jį vadinome ne Mudrių (nė nežinojau, kad jis taip vadinamas), o Trijų beržų šaltiniu, nes ant jo kranto augo trys gražūs berželiai. Šaltinis buvo didelis – maždaug 10x10 metrų dydžio. Kolūkio laikais į šaltą jo vandenį būdavo suleidžiami bidonai su vakarinio melžimo pienu. Ryte tą pieną išveždavo į Alksninę, kur buvo didelė pieninė. Tas šaltinukas neužšaldavo net ir žiemą. Jį visi vertino, kadaise senukai net „samanei“ virti tą vandenį naudojo, – nusijuokė E. Žvingila. – Šaltinis būdavo išvalytas ir sutvarkytas, aplink šienavo žolę. Bet tai buvo seniai, daugiau nei prieš 30 metų. Vėliau, kai griuvo kolūkiai, viskas baigėsi. Sužėlė pievos, šaltiniu niekas nebesinaudojo, jį nustojo prižiūrėti. Tris beržus nupjovė ir sukūreno kažkoks girtuoklis. Dabar viskas apaugę švendrais, sarmata net važiuoti ir žiūrėti. O norint šaltinį sutvarkyti, išvalyti, reikėtų įdėti nemažai darbo.
Abejoja dėl teritorijos
Atsivertus Lietuvos geologijos tarnybos dokumentus galima rasti, jog Mudrių šaltinis priklauso ne Bartninkų, o Keturvalakių seniūnijos Patilčių kaimui.
Tačiau tiek E. Žvingila, tiek šaltinį apžiūrėję Bartninkų seniūnė ir rajono ekologas nesiryžo tvirtai pasakyti, kokiai iš tiesų teritorijai laukuose esantis vandens telkinys šiuo metu priklauso.
– Labai panašu, kad jis apskritai priklauso ne Keturvalakių ar Bartninkų seniūnijoms, o netgi Kalvarijos savivaldybei. Kažkada šis šaltinis gal ir priklausė mūsų rajonui. Vėliau ribos buvo perskirstytos, atsirado Kalvarijos savivaldybė, o šaltinis yra ant pačios dviejų savivaldybių ribos. Tame kampe jungiasi ir Kalvarijos savivaldybė, ir mūsų Bartninkų bei Keturvalakių seniūnijos. Tarp kitko, Margų kaimas priklauso Bartninkams, o Mudrių kaimas, kurio vardu pavadintas šaltinis, dabar jau būtų Kalvarijos savivaldybės pusėje. Tačiau šis kaimas jau iš viso išnykęs, jo likęs tik pavadinimas, – painią situaciją narpliojo D. Bunikis.
Kodėl šaltinis taip apleistas, ekologas atsakyti negalėjo. Pasak jo, dar kolūkių laikais saugomu paskelbtas objektas keičiantis santvarkoms buvo tiesiog pamirštas. Šiuo metu valstybės saugomi objektai ir yra valstybės, o ne Savivaldybės dispozicijoje, tad jais rūpintis privalo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Šaltinio nerado
Pakalbinome VSTT Planavimo ir kadastro skyriaus vyr. specialistą Giedrių Mikalauską. Šis žmogus pernai rudenį buvo atvykęs į mūsų rajoną apžiūrėti jau esamų saugomų objektų ir ketinamų įtraukti naujų.
Valdininkas pripažino, jog rudenį Mudrių šaltinio net ir su vietinių žmonių pagalba jam rasti nepavyko, tačiau apie šį vandens telkinį specialistas klausinėjęs gyventojų, duomenų ieškojęs Geologijos tarnybos archyvuose.
– Tai – spūdinis, t. y. kylantis iš žemės, šaltinis. Jis yra vertingas ir saugotinas, dėl to šaltinį rengiamės sutvarkyti. O saugomais tokie objektai skelbiami remiantis įvairiais kriterijais: dydžiu, vandens debitu, mineralizacija, skaidrumu, netgi kvapu ir kitais dalykais, – aiškino G. Mikalauskas.
Žada sutvarkyti
Duomenų, tiesa, negausių, apie šį šaltinį galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje. Čia netgi užfiksuota vietos gyventojų papasakota legenda: esą į šitą šaltinį kadaise įkrito ir nuskendo didelis jautis, o išplaukė jis Vištyčio ežere, kuris nuo čia yra net už 24 km. Dargi numatyta, ko reikėtų imtis, kad šaltinis būtų apsaugotas, t. y. sutvarkyti šaltinio duobę, įrengti rentinį, apsaugos zoną pažymėti riboženkliais, prie šaltinio pasodinti keletą medžių, pastatyti paminklinį stulpą, o prie vieškelio Bartninkai–Patilčiai–Kalvarija – šaltiniui skirtą rodyklę. Tačiau, kaip dabar matome, to padaryta nebuvo.
– Taip, šaltinis turėjo būti saugomas: turėjo būti ir priėjimas, ir informaciniai ženklai. Jei kada tai ir buvo – viskas sunyko. Deja, Lietuvoje yra ne vienas taip apleistas objektas. Tačiau pastaraisiais metais vertingus medžius, atodangas, šaltinius ir kitus saugotinus objektus inventorizuojame ir tvarkome. Reikėtų suprasti, jog Saugomų teritorijų kadastras pradėjo funkcionuoti tiktai 2005–2006 metais, tada ir pradėjome pildyti duomenis. O įvairūs gamtos objektai saugomais pradėti skelbti nuo 1960 m., kai dar nebuvo ne tik kadastro, bet ir kompiuterių. Galų gale ir lėšų saugojimui anksčiau niekas neskyrė, gal šiek tiek – Stelmužės ąžuolui ar dar kokiam išskirtiniam gamtos paminklui, – aiškino VSTT specialistas.
Tačiau dabar, pasak G. Mikalausko, viskas pajudėjo į priekį, valstybės saugomi objektai tvarkomi iš Europos struktūrinių fondų, pridedant ir Aplinkos ministerijos lėšų.
– Tarp objektų, kurie už ES lėšas numatyti sutvarkyti 2014–2019 m. etape, įtrauktas ir Mudrių šaltinis. Tiesa, šiais metais bus tvarkomi tiktai trys jūsų rajono medžiai: Dabulevičių maumedis, Paežerių dvaro ąžuolas ir Jašinsko liepa. O šaltiniui dar teks palaukti savo eilės, bet iki 2019 metų jis tikrai bus sutvarkytas, – pažadėjo G. Mikalauskas.
Prieš mėnesį Aplinkos ministerija išleido patikslintą Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. Jį skaitant dėmesį patraukė ne tik nauji objektai, bet ir seniai saugomu paskelbtas šaltinis. Tiesa, jo, išskyrus vos keletą žmonių, rajone dabar niekas nebežino. |
„Santakoje“ jau rašėme, jog į Valstybės saugomų objektų sąrašą šiemet pateko penki Vilkaviškio rajono medžiai: du ąžuolai, dvi liepos ir maumedis.
Tačiau šiame sąraše jau nuo senų laikų yra dar du mūsų rajono objektai. Vienas iš jų – puikiai visiems žinomas Vištyčio akmuo, valstybės pripažintas geologiniu paveldu.
Dar vienas objektas turi hidrogeologinio paveldo statusą. Tai – Mudrių šaltinis, esantis Margų kaime, Bartninkų seniūnijoje.
Pradėjus domėtis, koks tai šaltinis ir kur jis yra, paaiškėjo, jog ne taip lengva rasti ką nors apie tai žinančių žmonių. Ne tik eiliniai gyventojai, bet ir aplinkosaugininkai, rajono ekologai, Bartninkų seniūnijos darbuotojai pakalbinti nustebę tik traukė pečiais.
Pasidarė dar įdomiau: tai kaipgi saugomas toks objektas, kurio šiais laikais apskritai niekas nėra regėjęs?
Apie Mudrių šaltinį išgirdusi Bartninkų seniūnė Violeta Raulinaitienė labai nustebo. Per trejus savo seniūnavimo metus moteris sakė apie tokį šaltinį išgirdusi pirmą kartą. Tačiau ji iškart susisiekė su vienu iš Margų kaimo gyventojų. Nuo mažens šiame kaime augęs Edmundas Žvingila ne tik papasakojo, bet ir su pačia seniūne bei Savivaldybės ekologu Dariumi Bunikiu nuvažiavo ir parodė, kur tas paslaptingasis objektas yra.
Tiesa, šaltinį rasti nebuvo lengva: teko gerokai pavargti braunantis per visokius žolynus ir iki peties siekiančius švendrus. Vis dėlto jų gilumoje vietomis iš žemės gelmių veržėsi šaltinio versmės.
E. Žvingila tvirtino, jog šiuo metu visiškai apleistas šaltinis kažkada buvo labai gražus ir prižiūrėtas.
– Tai buvo įspūdingas, vienas gražiausių mano matytų šaltinėlių. Mes jį vadinome ne Mudrių (nė nežinojau, kad jis taip vadinamas), o Trijų beržų šaltiniu, nes ant jo kranto augo trys gražūs berželiai. Šaltinis buvo didelis – maždaug 10x10 metrų dydžio. Kolūkio laikais į šaltą jo vandenį būdavo suleidžiami bidonai su vakarinio melžimo pienu. Ryte tą pieną išveždavo į Alksninę, kur buvo didelė pieninė. Tas šaltinukas neužšaldavo net ir žiemą. Jį visi vertino, kadaise senukai net „samanei“ virti tą vandenį naudojo, – nusijuokė E. Žvingila. – Šaltinis būdavo išvalytas ir sutvarkytas, aplink šienavo žolę. Bet tai buvo seniai, daugiau nei prieš 30 metų. Vėliau, kai griuvo kolūkiai, viskas baigėsi. Sužėlė pievos, šaltiniu niekas nebesinaudojo, jį nustojo prižiūrėti. Tris beržus nupjovė ir sukūreno kažkoks girtuoklis. Dabar viskas apaugę švendrais, sarmata net važiuoti ir žiūrėti. O norint šaltinį sutvarkyti, išvalyti, reikėtų įdėti nemažai darbo.
Atsivertus Lietuvos geologijos tarnybos dokumentus galima rasti, jog Mudrių šaltinis priklauso ne Bartninkų, o Keturvalakių seniūnijos Patilčių kaimui.
Tačiau tiek E. Žvingila, tiek šaltinį apžiūrėję Bartninkų seniūnė ir rajono ekologas nesiryžo tvirtai pasakyti, kokiai iš tiesų teritorijai laukuose esantis vandens telkinys šiuo metu priklauso.
– Labai panašu, kad jis apskritai priklauso ne Keturvalakių ar Bartninkų seniūnijoms, o netgi Kalvarijos savivaldybei. Kažkada šis šaltinis gal ir priklausė mūsų rajonui. Vėliau ribos buvo perskirstytos, atsirado Kalvarijos savivaldybė, o šaltinis yra ant pačios dviejų savivaldybių ribos. Tame kampe jungiasi ir Kalvarijos savivaldybė, ir mūsų Bartninkų bei Keturvalakių seniūnijos. Tarp kitko, Margų kaimas priklauso Bartninkams, o Mudrių kaimas, kurio vardu pavadintas šaltinis, dabar jau būtų Kalvarijos savivaldybės pusėje. Tačiau šis kaimas jau iš viso išnykęs, jo likęs tik pavadinimas, – painią situaciją narpliojo D. Bunikis.
Kodėl šaltinis taip apleistas, ekologas atsakyti negalėjo. Pasak jo, dar kolūkių laikais saugomu paskelbtas objektas keičiantis santvarkoms buvo tiesiog pamirštas. Šiuo metu valstybės saugomi objektai ir yra valstybės, o ne Savivaldybės dispozicijoje, tad jais rūpintis privalo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT).
Pakalbinome VSTT Planavimo ir kadastro skyriaus vyr. specialistą Giedrių Mikalauską. Šis žmogus pernai rudenį buvo atvykęs į mūsų rajoną apžiūrėti jau esamų saugomų objektų ir ketinamų įtraukti naujų.
Valdininkas pripažino, jog rudenį Mudrių šaltinio net ir su vietinių žmonių pagalba jam rasti nepavyko, tačiau apie šį vandens telkinį specialistas klausinėjęs gyventojų, duomenų ieškojęs Geologijos tarnybos archyvuose.
– Tai – spūdinis, t. y. kylantis iš žemės, šaltinis. Jis yra vertingas ir saugotinas, dėl to šaltinį rengiamės sutvarkyti. O saugomais tokie objektai skelbiami remiantis įvairiais kriterijais: dydžiu, vandens debitu, mineralizacija, skaidrumu, netgi kvapu ir kitais dalykais, – aiškino G. Mikalauskas.
Duomenų, tiesa, negausių, apie šį šaltinį galima rasti Lietuvos geologijos tarnybos informacinėje sistemoje. Čia netgi užfiksuota vietos gyventojų papasakota legenda: esą į šitą šaltinį kadaise įkrito ir nuskendo didelis jautis, o išplaukė jis Vištyčio ežere, kuris nuo čia yra net už 24 km. Dargi numatyta, ko reikėtų imtis, kad šaltinis būtų apsaugotas, t. y. sutvarkyti šaltinio duobę, įrengti rentinį, apsaugos zoną pažymėti riboženkliais, prie šaltinio pasodinti keletą medžių, pastatyti paminklinį stulpą, o prie vieškelio Bartninkai–Patilčiai–Kalvarija – šaltiniui skirtą rodyklę. Tačiau, kaip dabar matome, to padaryta nebuvo.
– Taip, šaltinis turėjo būti saugomas: turėjo būti ir priėjimas, ir informaciniai ženklai. Jei kada tai ir buvo – viskas sunyko. Deja, Lietuvoje yra ne vienas taip apleistas objektas. Tačiau pastaraisiais metais vertingus medžius, atodangas, šaltinius ir kitus saugotinus objektus inventorizuojame ir tvarkome. Reikėtų suprasti, jog Saugomų teritorijų kadastras pradėjo funkcionuoti tiktai 2005–2006 metais, tada ir pradėjome pildyti duomenis. O įvairūs gamtos objektai saugomais pradėti skelbti nuo 1960 m., kai dar nebuvo ne tik kadastro, bet ir kompiuterių. Galų gale ir lėšų saugojimui anksčiau niekas neskyrė, gal šiek tiek – Stelmužės ąžuolui ar dar kokiam išskirtiniam gamtos paminklui, – aiškino VSTT specialistas.
Tačiau dabar, pasak G. Mikalausko, viskas pajudėjo į priekį, valstybės saugomi objektai tvarkomi iš Europos struktūrinių fondų, pridedant ir Aplinkos ministerijos lėšų.
– Tarp objektų, kurie už ES lėšas numatyti sutvarkyti 2014–2019 m. etape, įtrauktas ir Mudrių šaltinis. Tiesa, šiais metais bus tvarkomi tiktai trys jūsų rajono medžiai: Dabulevičių maumedis, Paežerių dvaro ąžuolas ir Jašinsko liepa. O šaltiniui dar teks palaukti savo eilės, bet iki 2019 metų jis tikrai bus sutvarkytas, – pažadėjo G. Mikalauskas.
Publikuota: 2016-03-16 15:11:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|