„Santaka“ / Pareigūnams prilipo medikų uniforma / Karjera

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Karjera

Dalinkitės:  


Greitosios medicinos pagalbos vairuotojai Ramūnas Kašinskas ir Žilvinas Grabauskas sakė, kad jų darbe adrenalino nestinga.

Autorės nuotr.


Pareigūnams prilipo medikų uniforma

Eglė KVIESULAITIENĖ


Du vilkaviškiečiai pareigūnai, policininkų uniformas iškeitę į medikų, sakė negalį palyginti, kuriame darbe patiria daugiau įtampos. Tačiau abu neabejoja, kad šios profesijos įtraukia visam laikui ir jomis gyveni ne tik po darbo valandų – širdyje jos lieka visą gyvenimą.

Svajonės pildėsi

Greitosios pagalbos tarnybos uniformą kas kelintą parą vilkintys Ramūnas Kašinskas ir Žilvinas Grabauskas prasitaria neseniai išpildę dar vieną slaptą savo gyvenimo svajonę. Kažkada, dar būdami vaikais, abu norėjo vilkėti policininko uniformą, gaudyti nusikaltėlius ir padėti doriems piliečiams. Ši vaikystės svajonė išsipildė su kaupu. Vėliau kilo noras „pasimatuoti“ kitos garbingos profesijos rūbą – ir šis tarsi prilipo.

R. Kašinskas į policiją tarnauti atėjo pirmaisiais nepriklausomybės metais ir šią uniformą vilkėjo 22-ejus metus. Pareigūnui teko dirbti ir tuometinėje Kelių policijoje, po to – budinčiojoje dalyje, konvojaus tarnyboje, patrulių būryje.

Ž. Grabauskas sunkią pareigūno duoną kremta 18 metų. Dar vaikystėje mėgdavęs pasimatuoti brolio policininko švarką, jau tuomet apsisprendė, kuo būsiąs. Tad įgijęs vidurinį išsilavinimą stojo į tuometinę Lietuvos teisės akademiją, vėliau teisę studijavo Kauno kolegijoje, Mykolo Romerio universitete. Ramiai tekančio gyvenimo nemėgstančiam pareigūnui teko dirbti Kybartų pataisos namuose, Marijampolės nežinybinės apsaugos tarnyboje, Neringos savivaldybės policijos komisariate, o savo rajono policijoje – išbandyti ir budėtojo, ir kriminalisto duoną.


Įdomu ir naudinga

Pareigūnai neslėpė, kad kraunant ištarnautų metų kraitį ir svarstant, ką reikės veikti baigus tarnybą, vis dažniau susimąstydavo, kas galėtų pakeisti adrenalino bei įtampos pilną policininko kasdienybę. Abiejų pareigūnų akys vis dažniau krypo į sirenomis kaukiančius ir į nelaimės vietą skubančius greitosios pagalbos automobilius. Svarstydami apie ateitį pareigūnai vis aiškiau suprasdavo, jog sunkiai įsivaizduoja save eiliniame darbe, tuo labiau – be uniformos.

Ž. Grabauskas apie paramediko specialybę sužinojo iš pažįstamo kariškio, kuris tuo metu kaip tik lankė specialius kursus. Draugas su tokiu užsidegimu pasakojo apie mokymus, kuriuose tenka ir žmones gaivinti, ir žaizdas siūti, kad Žilvinas iškart puolė ieškoti, kur galėtų pats įgyti tokią specialybę. O paskui kantriai savaitgaliais važinėjo į mokslus.

Žilvinas prisimena, jog mokytis buvo labai įdomu ir naudinga. Ne tik dėl to, kad įgijo naują „diplomą“, bet ir, kaip pats sako, dėl savęs.

– Manau, tokie kursai praverstų kiekvienam žmogui, – svarstė Ž. Grabauskas. – Jei daugelis turėtų tiek žinių, kaip suteikti medicininę pagalbą, aplinkiniams gyventi būtų saugiau.


Baigęs mokslus Ž. Grabauskas atliko praktiką greitosios medicinos pagalbos tarnyboje Vilkaviškyje. Tada vyras pajuto, jog šis darbas jam teikia didžiulį moralinį pasitenkinimą. Be to, paramediko žinios labai praverčia ir policininko darbe. Dabar Žilvinui tenka derinti darbo dviejose atsakingose tarnybose grafikus. Kol kas jam tai puikiai pavyksta.

Gydo kūną ir sielą
Be galo apmaudu būna, kai su švyturėliais skubėdami pas ligonį medikai turi nardyti tarp nesitraukiančių iš kelio automobilių.


Jo kolegai Ramūnui – kiek lengviau, mat policininku jis nebedirba: ne taip seniai išėjo į „užtarnautą poilsį“. R. Kašinskas neslepia jau seniai svajojęs tapti greitosios pagalbos vairuotoju. Tad dabar prisipažįsta, kad šis darbas jį tiesiog „veža“.

Tačiau abu vyrai tvirtina, jog net ir vilkėdami greitosios pagalbos tarnybos uniformas širdies kertelėje jie visada lieka ir policininkais. Nuvykę į iškvietimą, kur jų kolegoms reikia pagalbos, negali abejingai stovėti nuošalyje.

Ramūnas ir Žilvinas juokauja, kad jų darbe dažnai būna komiškų atvejų. Mat tam tikra visuomenės dalis jų veidus puikiai prisimena kaip pareigūnų. Pamatę, jog tie patys policininkai, tik vilkėdami raudoną uniformą, atvyksta teikti medicininės pagalbos, pavyzdingu gyvenimo būdu nepasižymintys piliečiai gerokai suglumsta ir negali patikėti savo akimis. Tokiems kriminalistu vis dar dirbantis Žilvinas paprastai paaiškina, kad jis abiejose tarnybose „gydo“, tik vienoje pagalbą reikia teikti žmogaus sielai, o kitoje – kūnui.


Kitoje pusėje

Tačiau pradėję dirbti greitosios pagalbos vairuotojais pareigūnai dažnai pasijunta atsidūrę visai kitoje „barikadų pusėje“. Pasitaiko atvejų, kai medikų uniformą vilkintys vyrai susiduria su neblaivių asmenų agresija, nesiskaitymu, įžeidinėjimais. Tuo momentu paramedikai pasigaili nevilkintys policininko uniformos, nes vos pasirodžius uniformuotiems pareigūnams nedorėliai iškart nurimsta.

Be galo apmaudu būna ir tuomet, kai su švyturėliais skubėdami pas ligonį medikai turi nardyti tarp nesitraukiančių iš kelio automobilių. Važiuodami policijos mašina to niekada nepatirdavo. Susidūrę su žmonių abejingumu Žilvinas su Ramūnu gerai prisimena kauniečių kolegų papasakotą istoriją, kai pas ligonį skubėjusi greitosios pagalbos komanda niekaip negalėjo aplenkti kelio nedavusio ir nepagarbius gestus per langą rodžiusio BMW vairuotojo. Tik pasiekus kelionės tikslą paaiškėjo, jog medikai vyko į BMW vairuotojo namus gelbėti jo tėvo gyvybės. Kelių chuliganas tuomet net nenutuokė, kad jo tėvą ištiko infarktas. Tąkart greitoji atvykti laiku nespėjo...

Adrenalino netrūksta

Kad ir koks skirtingas atrodytų medikų ir policininkų darbas, adrenalino netrūksta nė viename. Žilvinas įsitikinęs, jog įtampos, o kartu ir dvasinio pasitenkinimo pakankamai daug patiria tiek kriminalisto darbe, kai tenka dalyvauti įvairiose operacijose, atskleisti nusikaltimus, tiek tuomet, kai vyksta gelbėti žmogaus gyvybės ir laiku jį pristato į ligoninę.

– Kartais grįžę po iškvietimo, kur skubėjome gelbėti žmogaus gyvybės, net vandens puodelio negalime nulaikyti: rankos virpa nuo įtampos, – prisimena Žilvinas.

Medikų uniformas vilkintys pareigūnai neslepia, kad naujasis darbas jiems labai patinka. Jame nėra monotonijos, kiekviena diena atneša kažką naujo, o mintis, jog tavo veiksmai gali nulemti žmogaus gyvybę, suteikia begalinę motyvaciją savo pareigas atlikti kuo geriau.





Publikuota: 2016-03-09 16:23:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai