|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Šių metų sausio mėnesį buvo supirkta beveik 105 tūkst. tonų pieno, 0, 4 proc. daugiau, negu praėjusiais metais. Taigi, Lietuvoje pieno pagaminama daugiau nepaisant, to, kad karvių skaičius mažėja, kita vertus stebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ūkiai stambėja, atsiranda vis daugiau laikytojų, kurie turi didesnes karvių bandas. Taip atsitinka dėl vis sudėtingesnių rinkos sąlygų. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad pieno poreikis nuolat auga, kadangi auga ir žemės gyventojų skaičius, kuris jau perkopė 7 milijardus. Šiuo metu pasaulyje pieno pagaminama tiek, kiek dar niekada nebuvo – apie 818 mln. tonų per metus.
Nepaisant sudėtingos situacijos, pieno supirkimo kainos nors nežymiai, bet auga. Sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 225, 7 eurų už toną, šis įkainis padidėjo 1, 9 proc. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2, 1 proc. Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks nežymus kainų didėjimas nuteikia optimistiškai, bet suprantama, kad pieno gamintojams ir toliau reikalinga pagalba. „Ieškome galimybių padėti ūkininkams, deramės dėl paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, kalbamės su kitais sektoriaus dalyviais, kad nemažintų kainų, tačiau taip pat suprantame, kad ūkiai, kur yra nedidelės karvių bandos neišsilaikys tik parduodami pieną, jie turėtų užsiimti ir gamyba. Todėl nors ir vangiai, bet ūkiai stambėja, o ateityje bus priversti kooperuotis“, – kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiuo metu dėl pieno sektoriaus yra susirūpinusios bene visos šalys. Briuselyje Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai nuolat kelia šį klausimą. Vis dėlto ar Lietuvos pieno gamintojai gali išsilaikyti, kai didžioji dalis laiko po vieną ar dvi karves? Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7, 6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40, 7 karvės. Estijoje per metus iš vienos karvės buvo primelžiama po 7, 93 t, Latvijoje – po 5, 74, o Lietuvoje – vos po 5, 61 t. Šių metų vasario duomenimis, mūsų šalyje, ūkių, laikančių karves, buvo 53, 4 tūkst., palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 10, 7 proc. (6, 37 tūkst.). Beveik 80 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1-2 karvių laikytojai. Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7,6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40,7 karvės.
Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės praėjusių metų gruodžio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 269 eurų už toną. Ši kaina yra beveik 20 procentų didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Šiemet sausio mėnesį šiems pieno gamintojams už pieną mokėta tiek pat, kaip ir praėjusį mėnesį ar prieš metus. Kuo didesnis ūkis, tuo daugiau pieno pagaminama ir tuo aukštesnė yra supirkimo kaina ir atvirkščiai, kuo ūkis smulkesnis – tuo mažiau uždirbama. Lietuvoje net 74 procentai pieno tiekėjų laiko tik iki 5 karvių, nors jų yra daugiau nei pusė, tačiau iš jų superkama tik 15 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Būtent šių ūkininkų pajamos yra mažiausios.
Lietuvos pieno gamintojams ateityje bus vis sudėtingiau konkuruoti su užsienio rinkomis, kur ūkiai yra stipriai kooperuoti. Pavyzdžiui, Japonijoje apie 9 mln. žemdirbių priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo vietų. Prancūzijoje net 75 proc. žemdirbių priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. ūkininkų gauna pajamas ir išlaiko šeimas, būdami kooperatyvų nariais. O Lietuvoje? Kiekvienas ūkininkas laikosi savo ūkio ir nemato kooperacijos prasmės. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami stiprinti pieno sektorių, tiek ūkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai turėtų siekti ūkių stambėjimo.
Šių metų sausio mėnesį buvo supirkta beveik 105 tūkst. tonų pieno, 0, 4 proc. daugiau, negu praėjusiais metais. Taigi, Lietuvoje pieno pagaminama daugiau nepaisant, to, kad karvių skaičius mažėja, kita vertus stebima tendencija, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ūkiai stambėja, atsiranda vis daugiau laikytojų, kurie turi didesnes karvių bandas. Taip atsitinka dėl vis sudėtingesnių rinkos sąlygų. Nereikėtų pamiršti ir fakto, kad pieno poreikis nuolat auga, kadangi auga ir žemės gyventojų skaičius, kuris jau perkopė 7 milijardus. Šiuo metu pasaulyje pieno pagaminama tiek, kiek dar niekada nebuvo – apie 818 mln. tonų per metus. |
Nepaisant sudėtingos situacijos, pieno supirkimo kainos nors nežymiai, bet auga. Sausio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 225, 7 eurų už toną, šis įkainis padidėjo 1, 9 proc. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina sausio mėnesį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 2, 1 proc. Žemės ūkio ministerijos nuomone, toks nežymus kainų didėjimas nuteikia optimistiškai, bet suprantama, kad pieno gamintojams ir toliau reikalinga pagalba. „Ieškome galimybių padėti ūkininkams, deramės dėl paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, kalbamės su kitais sektoriaus dalyviais, kad nemažintų kainų, tačiau taip pat suprantame, kad ūkiai, kur yra nedidelės karvių bandos neišsilaikys tik parduodami pieną, jie turėtų užsiimti ir gamyba. Todėl nors ir vangiai, bet ūkiai stambėja, o ateityje bus priversti kooperuotis“, – kalba žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Šiuo metu dėl pieno sektoriaus yra susirūpinusios bene visos šalys. Briuselyje Europos Sąjungos žemės ūkio ministrai nuolat kelia šį klausimą. Vis dėlto ar Lietuvos pieno gamintojai gali išsilaikyti, kai didžioji dalis laiko po vieną ar dvi karves? Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7, 6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40, 7 karvės. Estijoje per metus iš vienos karvės buvo primelžiama po 7, 93 t, Latvijoje – po 5, 74, o Lietuvoje – vos po 5, 61 t. Šių metų vasario duomenimis, mūsų šalyje, ūkių, laikančių karves, buvo 53, 4 tūkst., palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 10, 7 proc. (6, 37 tūkst.). Beveik 80 proc. visų pasitraukusiųjų iš pieno gamybos buvo 1-2 karvių laikytojai.
Eurostato duomenimis, 2013-aisiais vidutiniame ES (beje, ir Estijos) pieno ūkyje buvo 38 melžiamos karvės, o Lietuvos – vos 5. Latvijoje vidutinis ūkio dydis – 7,6 karvės, o Estijoje vidutinio ūkio dydis siekia net 40,7 karvės.
Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, stambiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės praėjusių metų gruodžio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 269 eurų už toną. Ši kaina yra beveik 20 procentų didesnė už vidutinę natūralaus pieno supirkimo kainą. Šiemet sausio mėnesį šiems pieno gamintojams už pieną mokėta tiek pat, kaip ir praėjusį mėnesį ar prieš metus. Kuo didesnis ūkis, tuo daugiau pieno pagaminama ir tuo aukštesnė yra supirkimo kaina ir atvirkščiai, kuo ūkis smulkesnis – tuo mažiau uždirbama. Lietuvoje net 74 procentai pieno tiekėjų laiko tik iki 5 karvių, nors jų yra daugiau nei pusė, tačiau iš jų superkama tik 15 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Būtent šių ūkininkų pajamos yra mažiausios.
Lietuvos pieno gamintojams ateityje bus vis sudėtingiau konkuruoti su užsienio rinkomis, kur ūkiai yra stipriai kooperuoti. Pavyzdžiui, Japonijoje apie 9 mln. žemdirbių priklauso kooperatyvams ir papildomai sukuria 257 000 darbo vietų. Prancūzijoje net 75 proc. žemdirbių priklauso bent vienam kooperatyvui, o Egipte net 4 mln. ūkininkų gauna pajamas ir išlaiko šeimas, būdami kooperatyvų nariais. O Lietuvoje? Kiekvienas ūkininkas laikosi savo ūkio ir nemato kooperacijos prasmės. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, norėdami stiprinti pieno sektorių, tiek ūkininkai, tiek kiti šio sektoriaus dalyviai turėtų siekti ūkių stambėjimo.
Publikuota: 2016-02-23 11:46:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|