|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Daugiabučių namų kiemai vakarais tirštai prigrūdami lengvųjų automobilių.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Dauguma mūsų daugiabučių statyti prieš keliasdešimt metų, kai dar ne kiekviena šeima turėjo automobilį. Dabar neretai vieno buto gyventojai turi net kelias transporto priemones, tad vis opesnė tampa problema, kur jas pastatyti.
Bėdos – įvairios
Tiek miesto seniūnija, tiek policija kasmet sulaukia ne vieno skundo dėl problemų, kylančių daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse.
Gyventojai pyksta dėl įvairių dalykų: kad daugiabučio kieme savo mašiną palieka kito namo gyventojas, kad vakare kaimynas kitam kaimynui savo transporto priemonę užstato taip, jog šis negali išvažiuoti, kad „per daug“ automobilių prisistato keli vienos šeimos nariai, kad kai kurie gyventojai aikštelėse palieka mėnesių mėnesius nebenaudojamas savo mašinas ir pan.
Dėl visų šių bėdų kalta vietos stoka daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse.
Deja, pareigūnai daugeliu tokių atvejų niekuo negali padėti. Mat niekur nenurodyta, kad vieno daugiabučio namo gyventojai negali pastatyti savo transporto priemonės kito namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Arba, pavyzdžiui, jei transporto priemonė netrukdo eismui, yra geros techninės būklės, iš jos nevarva tepalai ir nekeliamas kitoks pavojus aplinkai – tokiu atveju, kaip teigia policijos pareigūnai, automobilis gali stovėti paliktas kieme, kiek tik jo savininkas norės.
Problema gaisro atveju
Automobilių stovėjimo vietų stoka kelia rūpesčių ne tik gyventojams.
Kai tankiai apgyvendintame daugiabučių kvartale kyla gaisras, prie degančio objekto sunku privažiuoti ugniagesiams.
– Be abejo, tai – tikrai aktuali problema. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga su 10 metrų ilgio automobilinėmis kopėčiomis ar kitu specialiuoju transportu privažiuoti ir išmanevruoti tarp daugybės lengvųjų automobilių. Ypač sunku vakarais ar naktį, kai transporto priemonėmis užstatomi visi kiemai ir net šaligatviai. Kai nepravažiuojame, mašinas statome toliau ir tiesiame magistralines vandens linijas, vietoj automobilinių kopėčių pagal galimybes naudojamės nešiojamomis. Be abejo, operatyvumas nukenčia. Galėtume patraukti kelią užstojančią transporto priemonę, bet tam reikia savininko sutikimo, keltuvo – priemonių, kurių imtis gaisro metu neturime laiko. Ši problema aptarta ne vieną kartą, tačiau viskas atsiremia į lėšas, kurių visur trūksta, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius.
Anot jo, didesnės savivaldybės ieško išeičių. Štai Vilniaus daugiabučių kiemuose pradėti statyti ženklai, informuojantys, jog vieta skirta specialiajai technikai. Tačiau tokiu atveju gyventojų automobiliams vietos dar labiau sumažėtų.
Lenkijoje, renovuojant daugiabučius namus, šalia jų daug kur palikti keliukai specialiosioms tarnyboms privažiuoti. Deja, kaip minėta, tam reikia papildomų investicijų.
Gyventojai pyksta dėl įvairių dalykų: kad daugiabučio kieme savo mašiną palieka kito namo gyventojas, kad vakare kaimynas kitam kaimynui savo transporto priemonę užstato taip, jog šis negali išvažiuoti, kad „per daug“ automobilių prisistato keli vienos šeimos nariai, kad kai kurie gyventojai aikštelėse palieka mėnesių mėnesius nebenaudojamas savo mašinas ir pan.
Ant vejos – negalima
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pritrūkus vietų gyventojai mašinas pastato ir ant vejos, o dar dažniau – ant šaligatvio. Kelių eismo taisyklės nurodo, jog tai daryti draudžiama (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Aplinkybė, ar veja yra daugiabučio namo kieme, ar šalia gatvės, aikštėje, parke, ar kur kitur, nėra reikšminga, ir į pažeidėjus nežiūrima atlaidžiau dėl to, kad kieme yra vietų trūkumas.
Vilkaviškio policijos komisariato vyresnysis specialistas Arūnas Kučinskas paaiškino, jog sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
Jeigu asmuo tokį pažeidimą padaro pirmą kartą per metus, jam pasiūloma per 10 darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (14 eurų).
Padėtų kvartalinė renovacija?
Žinoma, bausti galima. Tačiau ar nevertėtų sudaryti galimybę gyventojams statyti automobilius tam skirtose vietose, t. y., didinti akivaizdžiai per mažą automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiabučių kiemuose?
Vilkaviškio rajono mero pavaduotojas Kazys Kiaulakis paaiškino, jog šiuo metu visos Lietuvos mastu vyksta pasirengimo kvartalinei renovacijai procesas. Trijose Lietuvos savivaldybėse su vokiečių konsultacine pagalba jau pradėta daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų renovacija, o iki rudens Aplinkos ministerija turi paruošti metodiką visoms likusioms savivaldybėms.
Su artėjančiu kvartalinės renovacijos procesu susijęs ir sklypų formavimas, o kartu – ir automobilių aikštelių, ypač besijungiančių su pravažiuojamais kiemais, plėtra bei statyba.
Strateginiame plane, anot vicemero K. Kiaulakio, taip pat numatyta spręsti sklypų apie daugiabučius namus formavimo reikalus.
Kreiptis raštu
Vis dėlto, vicemero teigimu, jei yra gyventojų iniciatyva įsirengti ar praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, patys gyventojai ar jų įgaliotas asmuo (namo administratorius) turi su raštišku prašymu kreiptis į Savivaldybės administraciją (Savivaldybės merą, mero pavaduotoją ar rajono Tarybą). Apsvarsčiusi ir įvertinusi konkrečią situaciją Savivaldybė gyventojams pateiks reikiamą informaciją, kokios būtinos tolimesnės procedūros.
Beje, visuomet daugiau tikimybės įgyvendinti sumanymą yra tada, kai patys gyventojai prie būsimo projekto nustatyta tvarka sutinka prisidėti savomis lėšomis.
Savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Šaučiūnas teigė, jog aikštelę praplėsti nusprendę gyventojai turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą (NŽT), kuri yra valstybinės žemės valdytoja. Gavus NŽT sutikimą ir parengus techninius aikštelės projektavimo sprendinius, Savivaldybės specialistai galės spręsti, ar aikštelė gali būti praplėsta, ar automobiliai netrukdys kito namo gyventojams ir pan., o įvertinę sąlygas – išduoti statybas leidžiantį dokumentą.
Dauguma mūsų daugiabučių statyti prieš keliasdešimt metų, kai dar ne kiekviena šeima turėjo automobilį. Dabar neretai vieno buto gyventojai turi net kelias transporto priemones, tad vis opesnė tampa problema, kur jas pastatyti. |
Tiek miesto seniūnija, tiek policija kasmet sulaukia ne vieno skundo dėl problemų, kylančių daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse.
Gyventojai pyksta dėl įvairių dalykų: kad daugiabučio kieme savo mašiną palieka kito namo gyventojas, kad vakare kaimynas kitam kaimynui savo transporto priemonę užstato taip, jog šis negali išvažiuoti, kad „per daug“ automobilių prisistato keli vienos šeimos nariai, kad kai kurie gyventojai aikštelėse palieka mėnesių mėnesius nebenaudojamas savo mašinas ir pan.
Dėl visų šių bėdų kalta vietos stoka daugiabučių namų automobilių stovėjimo aikštelėse.
Deja, pareigūnai daugeliu tokių atvejų niekuo negali padėti. Mat niekur nenurodyta, kad vieno daugiabučio namo gyventojai negali pastatyti savo transporto priemonės kito namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Arba, pavyzdžiui, jei transporto priemonė netrukdo eismui, yra geros techninės būklės, iš jos nevarva tepalai ir nekeliamas kitoks pavojus aplinkai – tokiu atveju, kaip teigia policijos pareigūnai, automobilis gali stovėti paliktas kieme, kiek tik jo savininkas norės.
Automobilių stovėjimo vietų stoka kelia rūpesčių ne tik gyventojams.
Kai tankiai apgyvendintame daugiabučių kvartale kyla gaisras, prie degančio objekto sunku privažiuoti ugniagesiams.
– Be abejo, tai – tikrai aktuali problema. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga su 10 metrų ilgio automobilinėmis kopėčiomis ar kitu specialiuoju transportu privažiuoti ir išmanevruoti tarp daugybės lengvųjų automobilių. Ypač sunku vakarais ar naktį, kai transporto priemonėmis užstatomi visi kiemai ir net šaligatviai. Kai nepravažiuojame, mašinas statome toliau ir tiesiame magistralines vandens linijas, vietoj automobilinių kopėčių pagal galimybes naudojamės nešiojamomis. Be abejo, operatyvumas nukenčia. Galėtume patraukti kelią užstojančią transporto priemonę, bet tam reikia savininko sutikimo, keltuvo – priemonių, kurių imtis gaisro metu neturime laiko. Ši problema aptarta ne vieną kartą, tačiau viskas atsiremia į lėšas, kurių visur trūksta, – kalbėjo Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius.
Anot jo, didesnės savivaldybės ieško išeičių. Štai Vilniaus daugiabučių kiemuose pradėti statyti ženklai, informuojantys, jog vieta skirta specialiajai technikai. Tačiau tokiu atveju gyventojų automobiliams vietos dar labiau sumažėtų.
Lenkijoje, renovuojant daugiabučius namus, šalia jų daug kur palikti keliukai specialiosioms tarnyboms privažiuoti. Deja, kaip minėta, tam reikia papildomų investicijų.
Gyventojai pyksta dėl įvairių dalykų: kad daugiabučio kieme savo mašiną palieka kito namo gyventojas, kad vakare kaimynas kitam kaimynui savo transporto priemonę užstato taip, jog šis negali išvažiuoti, kad „per daug“ automobilių prisistato keli vienos šeimos nariai, kad kai kurie gyventojai aikštelėse palieka mėnesių mėnesius nebenaudojamas savo mašinas ir pan.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai pritrūkus vietų gyventojai mašinas pastato ir ant vejos, o dar dažniau – ant šaligatvio. Kelių eismo taisyklės nurodo, jog tai daryti draudžiama (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Aplinkybė, ar veja yra daugiabučio namo kieme, ar šalia gatvės, aikštėje, parke, ar kur kitur, nėra reikšminga, ir į pažeidėjus nežiūrima atlaidžiau dėl to, kad kieme yra vietų trūkumas.
Vilkaviškio policijos komisariato vyresnysis specialistas Arūnas Kučinskas paaiškino, jog sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.
Jeigu asmuo tokį pažeidimą padaro pirmą kartą per metus, jam pasiūloma per 10 darbo dienų savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (14 eurų).
Žinoma, bausti galima. Tačiau ar nevertėtų sudaryti galimybę gyventojams statyti automobilius tam skirtose vietose, t. y., didinti akivaizdžiai per mažą automobilių stovėjimo vietų skaičių daugiabučių kiemuose?
Vilkaviškio rajono mero pavaduotojas Kazys Kiaulakis paaiškino, jog šiuo metu visos Lietuvos mastu vyksta pasirengimo kvartalinei renovacijai procesas. Trijose Lietuvos savivaldybėse su vokiečių konsultacine pagalba jau pradėta daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų renovacija, o iki rudens Aplinkos ministerija turi paruošti metodiką visoms likusioms savivaldybėms.
Su artėjančiu kvartalinės renovacijos procesu susijęs ir sklypų formavimas, o kartu – ir automobilių aikštelių, ypač besijungiančių su pravažiuojamais kiemais, plėtra bei statyba.
Strateginiame plane, anot vicemero K. Kiaulakio, taip pat numatyta spręsti sklypų apie daugiabučius namus formavimo reikalus.
Vis dėlto, vicemero teigimu, jei yra gyventojų iniciatyva įsirengti ar praplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę, patys gyventojai ar jų įgaliotas asmuo (namo administratorius) turi su raštišku prašymu kreiptis į Savivaldybės administraciją (Savivaldybės merą, mero pavaduotoją ar rajono Tarybą). Apsvarsčiusi ir įvertinusi konkrečią situaciją Savivaldybė gyventojams pateiks reikiamą informaciją, kokios būtinos tolimesnės procedūros.
Beje, visuomet daugiau tikimybės įgyvendinti sumanymą yra tada, kai patys gyventojai prie būsimo projekto nustatyta tvarka sutinka prisidėti savomis lėšomis.
Savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Šaučiūnas teigė, jog aikštelę praplėsti nusprendę gyventojai turės gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą (NŽT), kuri yra valstybinės žemės valdytoja. Gavus NŽT sutikimą ir parengus techninius aikštelės projektavimo sprendinius, Savivaldybės specialistai galės spręsti, ar aikštelė gali būti praplėsta, ar automobiliai netrukdys kito namo gyventojams ir pan., o įvertinę sąlygas – išduoti statybas leidžiantį dokumentą.
Publikuota: 2016-02-17 09:49:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|