„Santaka“ / Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris? / Konkursas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Konkursas

Dalinkitės:  



Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?


Lietuvos moksleiviai kviečiami dalyvauti rašinių konkurse „Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“, kurį organizuoja jaunimo sambūris „Pro Patria“, padedamas Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos mokinių parlamento.

Pasaulio istorijoje šviesių ir tamsių valandų yra atseikėta maždaug vienodai, todėl į ją panirusiam žmogui prisikėlimas ir gyvenimas visada tėra viltis, kurios visiško tikrumo neįrodys jokie, net patys gudriausi, teoriniai išvedžiojimai. Šia viltimi reikia gyventi, ją reikia teigti asmeniška auka, kad ir pačia mažiausia. Taip, istorija prasideda nuo mažų dalykų, tačiau juos darant laimima viskas. Jeigu po daugybės metų ariantis lauką žmogus užkliudys kurio nors iš mūsų kaulus ir jų neišsvaidys į šalis, bet rūpestingai užlygins tą vietą, tyliai pastovės, gal ir sukalbės maldą, vadinasi, viskas gerai – kėlimasis ir gyvenimas, kiek jis iš viso įmanomas laike ir istorijoje, kaip begalinė praėjusių ir būsimų kartų dabartis ir blyškus amžinybės atšvaitas mūsų nuodėmingoje žemėje, tęsiasi. Reiškia, čia iš tiesų buvome ir sėdėjome mes, o ne mūsų šešėliai.


Prof. Vytautas Radžvilas, Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas

Istorija mini didvyrius ir tai, ką jie padarė. Tiksliau, ji visuomet didvyrį ir jo darbą mini drauge.

Pernai minėję 25 Nepriklausomybės metines, šiemet lietuviai kviečiami prisiminti Nepriklausomybės aukas 1991 metais, ypač žuvusiuosius Sausio 13-ąją Vilniuje ir Liepos 31-ąją Medininkuose. Vadindami šiuos žmones didvyriais, matome šalia jų nesuskaičiuojamą gretą vyrų ir moterų, pasiaukojusių dėl Lietuvos.

Galime suprasti, kad žmonės aukojasi dėl skirtingų motyvų. Jie gali aukotis iš noro apsaugoti savo artimuosius, apsaugoti garbę ar turtą, apsaugoti valstybę. Tačiau dar svarbiau, kad net aukodamiesi dėl, atrodytų, to paties tikslo, jie iš tiesų aukojasi dėl nevienodų to tikslo versijų. Kaip nutinka pilietinio karo atveju, priešingų pusių kovotojai kaunasi dėl tos pačios šalies, bet skirtingų jos formų, o kiekviena forma turi savo didvyrius. Kai kurie Lietuvos išdavikai dar prieš 30 metų buvo laikomi didvyriais.

- Ar didvyrio sąvoka tinkama mūsų laikams? Ar, arba kokių, didvyrių šiandien reikia Lietuvai?

- Ar praeities Lietuvos didvyrių darbai didvyriškais gali būti laikomi ir mūsų šiandien? Galima apsvarstyti partizano Jono Noreikos-Generolo Vėtros, 1941 m. sukilimo organizatoriaus Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus, partizano Antano Kraujelio-Siaubūno ir kitus pavyzdžius.


- Kokia prasmė šiandien aukotis dėl Lietuvos?

- Ar šiandienos Lietuvos didvyriai aukotųsi dėl to paties, dėl ko galvas guldė pirmieji Lietuvos kariuomenės savanoriai, partizanai, Sausio 13-osios aukos? Ar lietuviai, kurie dabar sako, jog gintų Lietuvą , tą Lietuvą įsivaizduoja taip pat, kaip ir anksčiau gyvenę ir dabar mūsų pripažįstami didvyriai?

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ šiemet kviečia rašiniu atsakyti į klausimą: „Dėl ko aukotųsi šiandienos Lietuvos didvyris?“

Tris geriausius rašinius išrinks iš Nepriklausomybės akto signatarų ir Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių suburta komisija. Nugalėtojais paskelbtiems rašinių autoriams bus skiriamos vienkartinės skatinamosios stipendijos: I vieta – 100 eurų, II vieta – 75 eurų, III vieta – 50 eurų. Nugalėtojus paskelbsime ir juos apdovanosime iškilmingame Kovo 11-osios minėjimo renginyje Vilniuje.

Savo rašinius (nuo 500 iki 1000 žodžių) iki 2016 vasario 19 d. siųskite el. paštu konkursas@propatria.lt . Rašinio apipavidalinimo taisykles rasite čia.




Pagalbiniai straipsniai:

1. Vytautas Radžvilas, „Žmogus, iš kurio švytėjo Laisvė

2. Alvydas Jokubaitis, „Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo“

3. Romualdas Ozolas, „Kovo 11-oji:revoliucija tęsiasi“ (ištrauka)

4. Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, „Dienoraštis“ (ištrauka)

5. Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai – Dievas ir Tėvynė“

6. Linas Braukyla, „Niekieno pilietiškumas“



Publikuota: 2016-02-08 09:53:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai