|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Smurtą patiriantys vaikai dažniausiai kaltina save ir niekam nesiskundžia.
Nors po visuomenę sukrėtusios tragedijos, kai Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė mažamečius vaikus, vis dar ieškoma kaltųjų, niekas negali garantuoti, kad panašūs įvykiai nepasikartos ir mūsų rajone. Mat socialinės rizikos šeimų skaičiumi esame tarp pirmaujančių šalyje.
Pirmame dešimtuke
Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė pateikė liūdną statistiką: tarp 60 šalies savivaldybių pagal socialinės rizikos šeimų skaičių mūsiškė užima 7–8 vietą. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, vaiko teisių apsaugos specialistai stebėjo 215 socialinės rizikos šeimų, kurios augina 500 vaikų.
Šeimos į socialiai rizikingų grupę patenka dėl įvairių priežasčių: girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo pasirūpinti vaikais. Pasak R. Blažaitienės, būtų klaidinga manyti, jog daugumoje socialinės rizikos šeimų fiziškai smurtaujama prieš vaikus. Tačiau daugelyje tokių šeimų vaikai patiria psichologinį smurtą, matydami girtaujančius tėvus, jų tarpusavio vaidus ir net muštynes.
R. Blažaitienė teigė, kad per trejus metus, kiek ji dirba Vaiko teisių apsaugos skyriuje, fizinio smurtavimo bei seksualinės prievartos atvejų prieš vaikus pasitaikė tikrai nedaug. Visais atvejais smurtautojai buvo nubausti pagal įstatymą.
Bloga pradžia
Tačiau 2016-ieji klaikiai prasidėjo ne vien Kėdainių rajone. Per pirmąjį šių metų mėnesį mūsų rajono policijos komisariate pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus. Kaip informavo tyrimą prižiūrinti Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė, vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas sausio 4 d., kitas – sausio 14 d. Abiem atvejais įtarta, jog vaikai patyrė smurtą artimoje aplinkoje.
Trimetis berniukas į ligoninę iš namų buvo pristatytas be sąmonės, sužalota galva. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynių. Sunkiai sužalotą mažylį atgabeno patys tėvai. Jie tvirtino, kad vaikas nugriuvo nuo laiptų. Mažametis, kurio šeima iki šiol nebuvo patekusi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį, skubiai išvežtas į Kauno klinikas. Šiuo metu vaiko gyvybei pavojus nebegresia, bet jis dar prižiūrimas medikų. Kol kas teismo medicinos ekspertų išvados negautos, tad tyrėjai neskuba daryti išvadų, ar mažametis iš tiesų patyrė smurtą. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Požymiai panašūs
Dar labiau medikus šokiravo į ligoninę atgabentos vos 1, 5 mėnesio mergytės būklė. Ant mažo kūnelio buvo didžiuliai gumbai ir kraujosruvos. Sužalojimus ir mėlynes ant kūdikio kūno pastebėjo patronuojanti slaugytoja. Atsegusi mergytės sauskelnes, medikė buvo šokiruota. Nors tėvai tvirtino, jog mažylė susižalojo iškritusi iš nešynės, nei medikai, nei pareigūnai tokia versija nepatikėjo. Šiame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dviem asmenims. Kūdikis apgyvendintas saugioje aplinkoje.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Blažaitienė sakė negalinti komentuoti konkrečių atvejų, juolab daryti išvadų, kol jų nepateikė teisėsaugos institucijos. Pasitaiko, kad įvertinus visas aplinkybes tyrimas pakrypsta visai kita linkme: paaiškėja, jog smurtu kaltinti asmenys iš tiesų nekalti. Taip nutinka dėl to, kad nelaimingų atsitikimų ir smurto požymiai dažnai būna labai panašūs.
Vis dėlto tiems, kurie prieš savaitę LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ matė Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo parodytas sužalotų mažylių nuotraukas, vargiai kilo abejonių dėl patirto smurto. Redakcijos žiniomis, profesoriaus rodytos skaudžios nuotraukos – mūsų rajono vaikų.
Kai kyla grėsmė
R. Blažaitienė sakė, kad jų skyriaus darbuotojai dažnai susiduria su atvejais, kai reikia elgtis itin subtiliai ir atsakingai įvertinti kiekvieną aplinkybę, siekiant nepadaryti klaidų, galinčių atnešti skaudžių pasekmių. Ko gero, daugelis tėvų pritartų, jog vaiko teisių apsaugos specialistai elgtųsi nežmoniškai, jei per nelaimingą atsitikimą susižalojusį mažametį prievarta atskirtų nuo tėvų. Kita vertus, pasekmės gali būti nenuspėjamos, jei suklydus vaikas, prieš kurį naudotas smurtas, būtų paliktas grėsmę keliančioje aplinkoje. Dažnai pareigūnams sprendimą reikia priimti labai greitai, todėl atsakomybė tenka didžiulė.
Nors po Kėdainių rajono tragedijos daugelis prašneko apie griežtesnes darbo su socialinės rizikos šeimomis priemones ir prisiminė tas, kurias taiko plačiai pagarsėjusi Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“, mūsų įstatymai daug tolerantiškesni. Laikomasi nuostatos, kad vaikas iš šeimos turi būti paimtas tada, kai jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.
Šios grėsmės nereikėtų suprasti labai tiesmukai. Anot R. Blažaitienės, vaiko teises ginantys specialistai neabejoja, jog grėsmė vaiko sveikatai kyla ir tuomet, kai jo tėvai randami gerokai įkaušę, o mažamečiai palikti likimo valiai – nepamaitinti, neprižiūrėti, namuose šalta, nėra maisto. Vien per sausio mėnesį devyni rajono vaikai buvo paimti iš šeimų ir apgyvendinti globos namuose.
Pasigenda pilietiškumo
R. Blažaitienė neabejoja, kad skaudžių įvykių būtų galima išvengti, jei pati visuomenė taptų pilietiškesnė, praneštų apie kaimynų ar giminių šeimose vykstančias negeroves, nepabijotų liudyti teismuose. Dabar dažnai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išgirsta, jog ginti vaikus – jų darbas, tad aplinkiniai į šią problemą nesikiš.
– Negalime teigti, jog nesulaukiame visuomenės pranešimų apie girtaujančius tėvus, alkanus vaikus ir panašias problemas, – sakė R. Blažaitienė. – Tokių kas savaitę būna po kelis ar keliolika. Tačiau patikrinus paaiškėja, kad apie 50 proc. anoniminių pranešimų buvo melagingi. Vis dėlto kviesčiau visuomenę nelikti abejingą ir ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti su mūsų tarnyba.
Rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Blažaitienė pateikė liūdną statistiką: tarp 60 šalies savivaldybių pagal socialinės rizikos šeimų skaičių mūsiškė užima 7–8 vietą. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, vaiko teisių apsaugos specialistai stebėjo 215 socialinės rizikos šeimų, kurios augina 500 vaikų.
Šeimos į socialiai rizikingų grupę patenka dėl įvairių priežasčių: girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo pasirūpinti vaikais. Pasak R. Blažaitienės, būtų klaidinga manyti, jog daugumoje socialinės rizikos šeimų fiziškai smurtaujama prieš vaikus. Tačiau daugelyje tokių šeimų vaikai patiria psichologinį smurtą, matydami girtaujančius tėvus, jų tarpusavio vaidus ir net muštynes.
R. Blažaitienė teigė, kad per trejus metus, kiek ji dirba Vaiko teisių apsaugos skyriuje, fizinio smurtavimo bei seksualinės prievartos atvejų prieš vaikus pasitaikė tikrai nedaug. Visais atvejais smurtautojai buvo nubausti pagal įstatymą.
Tačiau 2016-ieji klaikiai prasidėjo ne vien Kėdainių rajone. Per pirmąjį šių metų mėnesį mūsų rajono policijos komisariate pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus. Kaip informavo tyrimą prižiūrinti Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė, vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas sausio 4 d., kitas – sausio 14 d. Abiem atvejais įtarta, jog vaikai patyrė smurtą artimoje aplinkoje.
Trimetis berniukas į ligoninę iš namų buvo pristatytas be sąmonės, sužalota galva. Jo kūnas buvo nusėtas mėlynių. Sunkiai sužalotą mažylį atgabeno patys tėvai. Jie tvirtino, kad vaikas nugriuvo nuo laiptų. Mažametis, kurio šeima iki šiol nebuvo patekusi į Vaiko teisių apsaugos skyriaus akiratį, skubiai išvežtas į Kauno klinikas. Šiuo metu vaiko gyvybei pavojus nebegresia, bet jis dar prižiūrimas medikų. Kol kas teismo medicinos ekspertų išvados negautos, tad tyrėjai neskuba daryti išvadų, ar mažametis iš tiesų patyrė smurtą. Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Dar labiau medikus šokiravo į ligoninę atgabentos vos 1, 5 mėnesio mergytės būklė. Ant mažo kūnelio buvo didžiuliai gumbai ir kraujosruvos. Sužalojimus ir mėlynes ant kūdikio kūno pastebėjo patronuojanti slaugytoja. Atsegusi mergytės sauskelnes, medikė buvo šokiruota. Nors tėvai tvirtino, jog mažylė susižalojo iškritusi iš nešynės, nei medikai, nei pareigūnai tokia versija nepatikėjo. Šiame ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dviem asmenims. Kūdikis apgyvendintas saugioje aplinkoje.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Blažaitienė sakė negalinti komentuoti konkrečių atvejų, juolab daryti išvadų, kol jų nepateikė teisėsaugos institucijos. Pasitaiko, kad įvertinus visas aplinkybes tyrimas pakrypsta visai kita linkme: paaiškėja, jog smurtu kaltinti asmenys iš tiesų nekalti. Taip nutinka dėl to, kad nelaimingų atsitikimų ir smurto požymiai dažnai būna labai panašūs.
Vis dėlto tiems, kurie prieš savaitę LNK televizijos laidoje „Valanda su Rūta“ matė Kauno klinikų Vaikų klinikos vadovo Rimanto Kėvalo parodytas sužalotų mažylių nuotraukas, vargiai kilo abejonių dėl patirto smurto. Redakcijos žiniomis, profesoriaus rodytos skaudžios nuotraukos – mūsų rajono vaikų.
R. Blažaitienė sakė, kad jų skyriaus darbuotojai dažnai susiduria su atvejais, kai reikia elgtis itin subtiliai ir atsakingai įvertinti kiekvieną aplinkybę, siekiant nepadaryti klaidų, galinčių atnešti skaudžių pasekmių. Ko gero, daugelis tėvų pritartų, jog vaiko teisių apsaugos specialistai elgtųsi nežmoniškai, jei per nelaimingą atsitikimą susižalojusį mažametį prievarta atskirtų nuo tėvų. Kita vertus, pasekmės gali būti nenuspėjamos, jei suklydus vaikas, prieš kurį naudotas smurtas, būtų paliktas grėsmę keliančioje aplinkoje. Dažnai pareigūnams sprendimą reikia priimti labai greitai, todėl atsakomybė tenka didžiulė.
Nors po Kėdainių rajono tragedijos daugelis prašneko apie griežtesnes darbo su socialinės rizikos šeimomis priemones ir prisiminė tas, kurias taiko plačiai pagarsėjusi Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“, mūsų įstatymai daug tolerantiškesni. Laikomasi nuostatos, kad vaikas iš šeimos turi būti paimtas tada, kai jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus.
Šios grėsmės nereikėtų suprasti labai tiesmukai. Anot R. Blažaitienės, vaiko teises ginantys specialistai neabejoja, jog grėsmė vaiko sveikatai kyla ir tuomet, kai jo tėvai randami gerokai įkaušę, o mažamečiai palikti likimo valiai – nepamaitinti, neprižiūrėti, namuose šalta, nėra maisto. Vien per sausio mėnesį devyni rajono vaikai buvo paimti iš šeimų ir apgyvendinti globos namuose.
R. Blažaitienė neabejoja, kad skaudžių įvykių būtų galima išvengti, jei pati visuomenė taptų pilietiškesnė, praneštų apie kaimynų ar giminių šeimose vykstančias negeroves, nepabijotų liudyti teismuose. Dabar dažnai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai išgirsta, jog ginti vaikus – jų darbas, tad aplinkiniai į šią problemą nesikiš.
– Negalime teigti, jog nesulaukiame visuomenės pranešimų apie girtaujančius tėvus, alkanus vaikus ir panašias problemas, – sakė R. Blažaitienė. – Tokių kas savaitę būna po kelis ar keliolika. Tačiau patikrinus paaiškėja, kad apie 50 proc. anoniminių pranešimų buvo melagingi. Vis dėlto kviesčiau visuomenę nelikti abejingą ir ne tik bendrauti, bet ir bendradarbiauti su mūsų tarnyba.
Publikuota: 2016-02-08 09:41:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|