„Santaka“ / Žmogaus įsukti klimato kaitos procesai jau „varo“ patys save / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  


Pati gamta patvirtino, kad klimatologo prof. dr. Arūno Bukančio perspėjimas dėl orų kontrastingumo turi akivaizdų pagrindą: sniegą ir šaltį šią žiemą kaipmat pakeitė balos ir šiluma.

Autorės nuotr.


Žmogaus įsukti klimato kaitos procesai jau „varo“ patys save

Renata VITKAUSKIENĖ


Nors kalendoriuje – žiema, nei šalta, nei balta jos nepavadinsi. Šiltai žiemodami prisimename praeitą vasarą vandens telkinius išdžiovinusią sausrą.

Pakalbėjus su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Bukančiu tampa aišku, kad tai ne atsitiktinumai. Žmogaus įsuktas klimato šiltėjimo ratas dabar jau „varo“ pats save. Telieka galvoti, kaip jį pristabdyti ir prisitaikyti prie pokyčių.

– Paskelbta, kad 2015-ieji ir pasaulyje, ir Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Kaip pasiektas šis rodiklis?

– Praeiti metai – patys šilčiausi per visą matavimų istoriją, tai yra per 135 metus. Pernai temperatūra XX a. vidurkį viršijo beveik laipsniu. Toks staigus temperatūros kilimas neturi analogų praeityje, todėl yra traktuojamas kaip staigus šuolis į viršų, kaip didelė anomalija, pranokusi visus anksčiau fiksuotus šilumos rekordus.

Kalbant apie klimatą, laipsnis yra daug. Palyginkime skaičius. Klimato atšilimas prasidėjo prieš 18 tūkst. metų, kai baigėsi paskutinis ledynmetis. Nuo tada iki XX a. pradžios vidutinė temperatūra pakilo maždaug 7 laipsniais. Temperatūra sparčiausiai kyla per pastaruosius 4 dešimtmečius, nors kilimas prasidėjo XX a. pradžioje. Tikėtina, jog per XXI a. ji pakils dar 3–4 laipsniais.


– Kalbama apie klimato atšilimą, tačiau mūsų žmonės dejuoja dėl prasto, tai yra šalto, oro.

– Vidutinė metinė oro temperatūra 2015-aisiais Lietuvoje buvo 8, 3 °C – net 2, 1 °C aukštesnė už standartinę klimato normą (1961–1990 m. vidurkį). Esame jau pripratę prie šiltų vasarų, prie šiltų žiemų, todėl temperatūra, kuri yra normali pagal klimatinius vidurkius, mums dabar atrodo vos ne kaip klimato atšalimas ir ledynmečio pradžia.

– Kokia situacija šalčiausiose Žemės rutulio vietose?

– Situacija, prognozuota tik 2060 metams, Arkties ledynuose buvo stebima jau 2012-aisiais. Mat temperatūra ėmė kilti ne tik atmosferoje, bet ir vandenyne. Dabar apskaičiuota, kad XXI a. pabaigoje Arktyje liks tik sezoninis ledas, vasarinės ledo dangos nebebus. Ledo tirpsmo procesai tokie intensyvūs, jog aplenkė pačias niūriausias prognozes. Ilgai laikiusis, prieš keliolika metų „kapituliavo“ ir Antarktida. Ji irgi tirpsta, tiesa, dar gana lėtai.

Dėl ledo tirpsmo jau 8 mm pakilo vandenyno lygis. Jis kyla ir todėl, kad šildamas vanduo plečiasi. Iš viso nuo XX a. pradžios vandenyno lygis pakilo apie 19 cm. Kuo didesnis vandens kiekis, tuo daugiau jame akumuliuojasi šilumos, o ši paskui atiduodama į atmosferą. Šiltas vandenynas ištirpina mažiau anglies dioksido negu šaltas. Tai dar viena priežastis, dėl ko atmosferoje didėja anglies dioksido koncentracija, o šiltnamio efektas dar labiau intensyvėja. Akivaizdu, jog klimato šiltėjimą lemiantys procesai skatina patys save, įsukdami uždarą ratą.


– O kokia situacija mūsų pašonėje – Baltijos jūroje?

– Baltijos jūroje, panašiai kaip ir Arktyje, atliekami leduotumo matavimai. Per praėjusius tris amžius dusyk ar trissyk per dešimtmetį užšaldavo beveik visa Baltijos jūra. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio jau nebuvo tokios žiemos, kad užšaltų bent pusė jūros. Šią žiemą užšals kokie 10–20 proc. Baltijos. Kad jūra užšaltų, žiema su neigiama ir labai žema temperatūra turėtų tęstis nuo lapkričio iki kovo.

– Gal dėl visko kalta Saulė?

– Saulė nėra minėtų procesų „kaltininkė“. Saulė „išteisinta“ išsiaiškinus, jog šios spinduliuotės intensyvumas pastaruoju metu yra mažesnis, negu buvo prieš 30 metų, tačiau temperatūra vis tiek kyla.

Priežastis yra ta, kad iš esmės pasikeitė atmosferos cheminė sudėtis. Suskaičiuota, jog per metus į atmosferą išmetama 36 milijardai tonų anglies dioksido. Tai yra chemizuoto žemės ūkio, pramonės procesų, miškų kirtimo rezultatas. Atmosferos sudėties kitimas prasidėjo XVIII a. pabaigoje kartu su pramonės revoliucija.


Tiesa, dujų į atmosferą šiek tiek išmeta ugnikalniai, tačiau tas kiekis yra visai mažas, palyginti su žmogaus ūkine veikla.

Taigi nėra tokių gamtinių šaltinių, kurie būtų „atsakingi“ už tai, kad pasikeitė atmosferos cheminė sudėtis. Pagrindinis kaltininkas yra žmogus.
Esame jau pripratę prie šiltų vasarų, prie šiltų žiemų, todėl temperatūra, kuri yra normali pagal klimatinius vidurkius, mums dabar atrodo vos ne kaip klimato atšalimas ir ledynmečio pradžia.


– Kokie argumentai priverstų susimąstyti žmogų, kuris čia ir dabar, sau ir savo artimiesiems siekia ekonominės gerovės bei komforto ir dėl to vykdo ūkinę veiklą, ramindamasis, jog šylantys vandenynai, juose tirpstantys ledynai yra labai toli?

– Ledynai bei vandenynai toli, tačiau klimato kaitos procesai paliečia kiekvieną iš mūsų, kad ir kur gyventume.

Uraganų, potvynių, karščio bangų, sausrų, audrų, skaičiuojant nuo 1975 m., padaugėjo maždaug 3 kartus. Tokie ekstremalūs reiškiniai atneša didžiulių ekonominių nuostolių. 2011 m. šiuo atžvilgiu buvo pasiektas rekordas, kai visame pasaulyje gamtos stichijos padarė žalos už 350 milijardų dolerių.

Kalbant apie Lietuvą, suskaičiuota, kad daugiau kaip du kartus padaugėjo dienų, kai užplūsta karščio banga ir temperatūra pakyla per 30 laipsnių. Karšti orai, kurie yra pavojingi sveikatai, pasidarė gerokai dažnesni.

Ekonominių nuostolių Lietuvoje pridaro krituliai, kurie dėl klimato kaitos procesų iškrenta netolygiai. Žiemą kritulių daugėja, daugiausiai būna lietaus. Liepą–rugsėjį kritulių sumažėja. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dažniau pasitaiko trumpalaikių stiprių liūčių. Jų vanduo nutekėdamas graužia dirvožemį, sukelia poplūdžius, o šie suardo kelius. Pas mus jau kur kas dažnesni viesulai, turintys labai didelę griaunamąją jėgą: jie gali pakelti traktorių, nuplėšti stogą ir pan. Paprastai viesulas buvo laikomas vasaros reiškiniu. Dabar matome, kad viesulų sezonas tapo gerokai ilgesnis. Jis prasideda įpusėjus pavasariui, o baigiasi rudens pradžioje.

– Panašu, jog įsisuko ir kitas ratas. Gerovės ir patogumų siekiantis žmogus turės uždirbti pinigų tam, kad apsisaugotų nuo procesų, kuriuos savo veikla pats ir išjudino?

– Norime ar nenorime, tačiau prie klimato šiltėjimo fakto turėsime prisitaikyti, procesai per ateinančius dešimtmečius tik stiprės. Potvyniai, karščio bangos, sausros, poplūdžiai darosi dažnesni ir jiems reikėtų pasiruošti, mat kai susideda keli tokie faktoriai, įvyksta ekonomiškai žalingi reiškiniai.


Žmonių veiksmai galimi įvairiuose lygmenyse. Dėmesys kreipiamas į atmosferos taršą, siekiant sumažinti išmetamo metano, anglies dioksido ir azoto suboksido kiekius. Šitos dujos, vandens garai, freonai ir dar kokie du šimtai dėl žmogaus veiklos į aplinką išmetamų cheminių komponentų koncentruojasi atmosferoje ir kuria šiltnamio efektą.

Vienus pažangius sprendimus gali padaryti tik susitarusi tarptautinė bendruomenė, kitus – Vyriausybė. Savivaldybių taryboms jau šiandien reikėtų numatyti investicijas, kurios padėtų išvengti gerokai didesnių nuostolių po keliolikos metų.

Vieni iš pagrindinių kelių – energijos vartojimo efektyvumo didinimas, o kartu – jos vartojimo mažinimas.

Yra veiksmų, kurių imtis gali miestelis, gyvenvietė ir kiekvienas iš mūsų, nes visi esame energijos vartotojai.

Kiekvienas prisidedame prie minėto įspūdingo rodiklio – 36 milijardų tonų anglies dioksido, išmetamo į atmosferą. Kietuoju kuru, malkomis kūrename krosnį arba židinį, naudojamės centrinio šildymo sistema. Be abejo, šildyti patalpas yra būtina. Tačiau reikėtų kelti klausimą, ar efektyviai panaudojame būstų šildymui pagaminamą energiją, ar ji nėra švaistoma, ar neišleidžiama į gruntą. Prie energijos taupymo mes prisidėsime apšiltindami būstus, naudodami saulės, vėjo, vandens energiją. Prisidėsime net ir tuo, kad išjungsime kompiuterį, kai juo nesinaudojame, dažniau važinėsime dviračiais, rečiau – automobiliais ir pan.


– Ar galima iš klimato šiltėjimo išpešti naudos? Gal yra sričių, kuriose veriasi ypatingos galimybės?

– Klimato kaita ir ypač atšilimas ne visiems žmogaus veiklos sektoriams yra tik žalingas. Kylanti žiemų oro temperatūra leidžia sutaupyti kuro ir sumažina išlaidas būstų šildymui. Ankstyvi pavasario karščiai ir šiltas ruduo pailgina kurortinį sezoną Baltijos pajūryje, todėl mūsų kurortai tampa patrauklesni net ir užsienio turistams. Naujų galimybių gali atsiverti kai kurioms žemės ūkio šakoms, pavyzdžiui, daugiau šilumos reikalaujančių vėlyvųjų daržovių, šakniavaisių ir aliejinių kultūrų augintojams.

Tačiau stiprėjantis klimato ekstremalumas ir orų kontrastingumas verčia labai atsakingai ir visapusiškai apsvarstyti iš pirmo žvilgsnio „naudingus“ klimato kaitos padarinius.





Publikuota: 2016-02-05 10:54:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai