„Santaka“ / Šaltiniai atskleidžia totorių kapinių Vinkšnupiuose paslaptį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Reikalingas jaunas darbuotojas nuolatiniam darbui (prižiūrėti ir tvarkyti sodybos aplinką bei joje gyventi). Tel. 8 633 22 410.
Galioja iki: 2020-08-13 08:15:48

Parduoda 8 a sklypą Paupio g. 38, Vilkaviškyje (150 m iki ežero, visi inžineriniai tinklai). Tel. 8 662 97 286.
Galioja iki: 2020-08-17 15:43:12



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2006-07-26 18:28

Dalinkitės:  


Obeliskas Manei Sulkevič. 1968 metų balandis.

Autoriaus nuotr.


Šaltiniai atskleidžia totorių kapinių Vinkšnupiuose paslaptį

Tyrinėjimo reziumė

XIX a. pab. – XX a. pr. Užnemunės totorių bendruomenės gyvenime įvyko permainų. Pulkininkas Steponas Tuhan Baranovskis rašė, kad „...panaikinus baudžiavą totorių dvarininkija susilpnėjo. Užnemuniečiai nemokėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Išliko senieji papročiai, gyvenimo būdas nesikeitė ir viskas buvo kaip anksčiau <...>. Užnemuniečiai ėmėsi tarnybos, tačiau neturėjo išsilavinimo ir negalėjo užimti gerai apmokamų aukštesnių pareigų. <...>. Pasaulinis karas paspartino dvarininkų saujelės nykimą. Šiuo metu Užnemunėje liko tik vienas totorių Margutrakių dvaras, kurį stipriai „apkarpė“ lietuvių valdžia ir servitutai.“ (žr. S.Kričinskis. „Lietuvos totoriai“, 1993, Vilnius, psl. 55–56).

J.Glineckas iki 1924 m. iš J.Kaleckio (Chaleckio) Vinkšnupių totorių mulos nuomojo 16 ha žemės. Valstybei už ją mokėjo 50 Lt žemės mokestį, rūpinosi šventiko gyvuliais ir baigiantis metams atseikėdavo po 30 cnt grūdų. Mula, J.Glinecko įsitikinimu, nesugebėjo ūkininkauti, bet norėjo pasiturinčiai gyventi. J.Glineckui pasiūlytos žemės nuomos sąlygos už pusę derliaus buvo nepriimtinos.

Vinkšnupių, kaip ir visos Lietuvos, totoriai mėgo avienos ir žąsienos patiekalus.

Kiaulienos nevalgė, nes draudė tikėjimas. 1868 m. A.Osipovičius, keliaudamas po Vinkšnupius, šalia kaimo trobų, ant stulpų pritvirtintų karčių, matė besiplaikstančius siaurus mėsos gabalus – baigiamą vėdinti rūkytą mėsą. S.Kričinskio nuomone, XVIII a. pab. arba XIX a. pr. džiovinti mėsą taip, kaip tai darė turkai osmanai, Lietuvos totorius išmokė totorių keliautojai, sugrįžę iš Turkijos. Mėgstamiausias patiekalas buvo koldūnai – miltų tešlos apvalkalas, įdarytas riebia kapota veršiena arba jautiena į mėsą įmaišius mairūnų, svogūnų, pipirų, druskos, kiaušinių. Paminėtinas sluoksniuotas pyragas su kapotos žąsienos, daržovių ir vaisių intarpais tarp plonai iškočiotos trapios miltinės tešlos be mielių skridinėlių.

Lietuvos, kaip ir arabų pasaulio, musulmonai privalėjo paklusti Korano įsakymams: melstis, pasninkauti, nustatytu laiku aplankyti šventąsias vietas – Koabą – Mekoje.

Lietuvos totoriai asketiško gyvenimo būdui neskyrė didesnės reikšmės. Jie išpažino Sunitų apeigų Abu Hanifo pakraipos islamo tikėjimą. Tačiau S.Kričinskis mini, kad tarp totorių ateivių kipčiakų galėjo būti ir Šafiitų, išpažįstančių VIII mūsų eros amžiaus Muhamedo Ibin Idrio al Šafi įkurtos teologinės mokyklos islamą.

Palyginus Lietuvos totorių ir Vinkšnupių religinės bendruomenės XIX a. pab. – XX a. pr. gyventojų stebėtas religines šventes atsiskleidė laidotuvių apeigų skirtumai. Lietuvos totoriai, į mečetę atlydėję mirusįjį, laidotuvių apeigas atlikdavo mečetės kieme ir kapinėse. Kapo duobėje mirusįjį paguldydavo galvūgaliu į vakarus ant lentų klojinio ir pridengdavo iš viršaus. Totoriai tikėjo, kad paskutinio teismo dieną, pasigirdus arkangelo Izraelio trimitui, mirusieji pakilę iš kapo duobės eis į rytus.

Vinkšnupių totorių bendruomenėje laidotuvių apeigos vyko mečetėje. Mulos J.Kaleckio (Chaleckio) tėvas prie mečetės, ant upelio kranto, pasiguldęs iš karsto išimtą lavoną apiplaudavo. Užkimšęs vata nosį, ausis jį užsiūdavo drobiniame maišelyje. Paskiau įnešdavo mečetėn tęsti ritualines laidotuvių apeigas. Kapinėse karste pasodintą lavoną duobėje pridengdavo išardyto karsto dangčio lentomis. Kol supildavo kapą, vyrai kilnodami kepures, žvilgsnius nukreipę į dangų giedodavo graudžias giesmes. Kapą apdėdavo akmenimis. Didesnį pastatydavo galvūgaly, mažesnį – kojūgalyje.

Iki I pasaulinio karo gyventojai tarp maldininkų mečetėje matė carinės Rusijos karius, atvykusius iš Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos karinių įgulų. Kurban bairamo (aukojimo) šventės pirmąją dieną totoriai prie mečetės aukojo aviną. Jaunimas matydavo rytais besiprausiančius maldininkus nuo Vilkabalių atitekančio upelio vandeniu. Jie nežinojo, kad totoriai taip atlikinėjo apsiplovimo ritualą prieš pamaldas mečetėje.

Užnemunės totorių religinės bendruomenės nariai Vinkšnupių mečetėje atlikinėjo savitesnes apeigas nei Lietuvos totoriai, priklausę Muhamedo Ibin Idrio al Šafi įkurtai teologinei mokyklai. 1944 m. vasarą sužeistas J.Kaleckis (Chaleckis) mirė. Jo šeimos likimas nežinomas. Vokiečiai mečetę išardė. Medieną sutempė į apkasus.

XX a. pabaigoje iš totorių ir Rasių kaimo kapinaičių pradingo vertingiausi paminklai. Šių laikų „verslininkai“, iškalę kitas pavardes, juos pardavė.

Užnemunės totorių bendruomenės religinį centrą Vinkšnupiuose primena tik mečetės pamatų akmenys ir kapinėse styrančios paminklų nuolaužos.



Sigitas ŠILEIKA



(Pabaiga. Pradža Nr.81)




Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vištytiečiai paminėjo miestelio 450 metų jubiliejų
* Piešinys ant namo sienos pritraukė vilkaviškiečių žvilgsnius
* Gausiai susirinkę veteranai sirgalius džiugino įvarčių derliumi
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar namas, kuriame gyvenate, renovuotas?
Taip, pastatas atnaujintas.
Ne, nerenovuotas.
Renovacija vyksta.
Laukiame eilėje.
Mano namo renovuoti nereikia.



Kalbos patarimai

Ar taisyklingas sakinys „Kas nusimato programoje“?
Netaisyklingas. Veiksmažodžio numatyti sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme (jei veiksmas negali vykti savaime), pvz.: Kas nusimato ( numatoma, numatyta ) programoje? Nusimato oro atšilimas ( Numatoma, kad oras atšils).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas