|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Lietuvoje pastaraisiais metais užaugdavo geras žieminių javų ir rapsų derlius.
Išankstiniais duomenimis, žieminių javų derlius 2015 m. sudarė 60, 6 proc. bendro grūdinių augalų, o žieminių rapsų – net 85 proc. viso rapsų derliaus. Tikėtina, kad 2016 metų žieminių javų ir rapsų derlius bus didesnis, palyginti su praėjusiais metais, kadangi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės žieminių kviečių, kvietrugių, rugių, ir miežių pasėjo 6 proc., o žieminių rapsų – net 22 proc. daugiau nei 2015 m. derliui.
Iš viso žieminiais augalais 2016 m. derliui apsėta 904, 4 tūkst. ha, iš jų žieminių javų – 753, 4 tūkst. ha, rapsų – 151 tūkst. ha. Tiek ūkininkų ir šeimos ūkiuose, tiek žemės ūkio bendrovėse sėjama daugiau žieminių kviečių ir rapsų. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2016 m. derliui rapsų pasėta net ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. derliui, tačiau rugių ir kvietrugių pasėlių plotai nuosekliai mažėja.
2015 metais vidutinis žieminių javų derlingumas siekė beveik 5 t iš ha, žieminių rapsų – 3, 5 t iš ha. Jeigu oro sąlygos bus palankios, tikimąsi, kad ateinančių metų vidutinio žieminių javų ir rapsų derlingumo rodikliai bus taip pat geri. Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – beveik 226 tūkst. ha arba ketvirtadalis šalyje žieminiais augalais apsėto ploto. Toliau seka Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.
Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – beveik 226 tūkst. ha arba ketvirtadalis šalyje žieminiais augalais apsėto ploto. Toliau seka Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.
Žemės ūkio ministerijos info
Lietuvoje pastaraisiais metais užaugdavo geras žieminių javų ir rapsų derlius. |
Išankstiniais duomenimis, žieminių javų derlius 2015 m. sudarė 60, 6 proc. bendro grūdinių augalų, o žieminių rapsų – net 85 proc. viso rapsų derliaus. Tikėtina, kad 2016 metų žieminių javų ir rapsų derlius bus didesnis, palyginti su praėjusiais metais, kadangi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės žieminių kviečių, kvietrugių, rugių, ir miežių pasėjo 6 proc., o žieminių rapsų – net 22 proc. daugiau nei 2015 m. derliui.
Iš viso žieminiais augalais 2016 m. derliui apsėta 904, 4 tūkst. ha, iš jų žieminių javų – 753, 4 tūkst. ha, rapsų – 151 tūkst. ha. Tiek ūkininkų ir šeimos ūkiuose, tiek žemės ūkio bendrovėse sėjama daugiau žieminių kviečių ir rapsų. Ūkininkų ir šeimos ūkiuose 2016 m. derliui rapsų pasėta net ketvirtadaliu daugiau nei 2015 m. derliui, tačiau rugių ir kvietrugių pasėlių plotai nuosekliai mažėja.
2015 metais vidutinis žieminių javų derlingumas siekė beveik 5 t iš ha, žieminių rapsų – 3, 5 t iš ha. Jeigu oro sąlygos bus palankios, tikimąsi, kad ateinančių metų vidutinio žieminių javų ir rapsų derlingumo rodikliai bus taip pat geri.
Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – beveik 226 tūkst. ha arba ketvirtadalis šalyje žieminiais augalais apsėto ploto. Toliau seka Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.
Daugiausia žieminių augalų pasėta Šiaulių apskrityje – beveik 226 tūkst. ha arba ketvirtadalis šalyje žieminiais augalais apsėto ploto. Toliau seka Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.
Žemės ūkio ministerijos info
Publikuota: 2015-12-29 10:32:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Bartninkų seniūnas: reikia ne tik klausytis, bet ir girdėti * Pagaliau patvirtinti beveik metus valdininkų stalčiuose išgulėję sprendimai
* Lovatiesės iš močiučių spintų nušvito audimų raštais
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|