„Santaka“ / Kam (ne)turėtų rūpėti Lietuvos švietimas? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  



Kam (ne)turėtų rūpėti Lietuvos švietimas?

Paulius Baltokas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas


Visai ne tarp eilučių Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasakė, kad studentai turėtų rūpintis gyvenimu, ne švietimu.

Apmaudu, didžiojoje dalyje Europos valstybių studentas suprantamas kaip lygiavertis partneris tobulinant aukštojo mokslo sistemą, ši nuostata formuojama nuo pat Bolonijos proceso pradžios 1999 m., kai tuometinis į dėstytoją orientuotas mokymas, buvo nukreiptas į studentą. Viename svarbiausių šiais metais Jerevane vykusių renginių – Europos aukštojo mokslo erdvės ministrų susitikime – priimtas Jerevano komunikatas, kuriame vienu svarbiausių prioritetu laikomas į studentą orientuotas mokymasis. Šiame dokumente taip pat akcentuojama socialinės dimensijos, aukštojo mokslo lankstumo bei prieinamumo klausimai. Lietuvoje ryškesni pokyčiai bent vienoje iš sričių nejaučiami, nenuostabu, nei šiemet Jerevane, nei 2012 m. Bukarešte vykusiame aukštojo mokslo ministrų susitikime Lietuvos ministrai neatstovavo, tad į dokumento rengimą įsitraukti „galimybės neturėjo“.

Šiai dienai susiduriame su sunkiai paaiškinamu kognityviniu disonansu, kai didžioji dalis Europos žengia sunkius žingsnius pokyčių švietimo sistemoje linkme, priima nepopuliarius sprendimus ir vis daugiau dėmesio skiria studentų nuomonei, Lietuvoje tik kalbama apie mūsų lygiavimąsi į Europą, tačiau nuostata „sprendimai dėl studentų be studentų“ vis dar gaji netgi aukščiausius postus užimančių valstybės tarnautojų galvose. Ką jau kalbėti apie visuomenę, kurioje bet koks studentų priekaištas švietimo sistemai pasitinkamas neigiamomis reakcijomis ir užgaulaus pobūdžio komentarais, kaip argumentus pasitelkiant kaltinimus perdėtu lepumu, o jaunas amžius akcentuojamas kaip įrodymas neišprusimo ir menko sistemos supratimo, ką jau kalbėti apie tautinį folklorą „mano laikais taip nebuvo“. Žinoma, kad nebuvo. Gyvenote kitais laikais, su kita aukštojo mokslo sistema, kitokiu požiūriu į studentą, dėstytoją ir į patį aukštąjį mokslą. Laikai keičiasi, tačiau papročiai, atrodo, išlieka tie patys.


Vienas liberalios demokratijos bruožų yra diskusija, kurioje turėtų gimti tiesa. Gaila, tačiau diskusija apie „tiesą“ aukštojo mokslo sistemoje iš esmės nevyksta. Vienoje rankoje turime moksleivį ar studentą, parašiusį viešą laišką ministrei, tuomet skubama organizuoti susitikimus, kuriuose deja, daugiau norima kalbėti apie gyvenimą, ne švietimą, kitoje – 2012 m. pradėtą „tobulinti“ Mokslo ir studijų įstatymą, kuris šiandien yra tarsi beglobis vaikas, kurio išsižadėjo Švietimo ir mokslo ministerija, atsakomybės naštą perduodama Seimui, kuris turi sutvarkyti visas įstatymo spragas. Ir gaila, tačiau iniciatyvos organizuoti susitikimą, be jokios abejonės su fotografu, netrūksta, tačiau kai aukštasis mokslas murkdosi nekontroliuojamame procese iniciatyva ir noras diskutuoti dingsta, įsijungia buldozeris. Sunku įsivaizduoti kaip 141 žmogus ieškos „tiesos“ itin kompleksuotoje aukštojo mokslo sistemoje ir liūdna, kai šios paieškos nutraukiamos paprastu už, prieš ar susilaikyti balsavimu, kurio rezultatas yra tik šiaip sau.
Lietuvos aukštajam mokslui aiškiai trūksta lyderystės ir atsakomybės, abiturientai bėga iš Lietuvos ne dėl prastos studijų kokybės, o ieškodami stabilumo, ieškodami sistemos, kuria gali pasitikėti, studentai bėga nuo nežinomybės, kad su nauja valdžia keisis ir jų sąlygos aukštosiose mokyklose.


Akivaizdu, kad studentai neturi išteklių vesti dialogą apie aukštojo mokslo sistemą, tačiau verta pastebėti, kad didžiausia aukštojo mokslo yda nėra „blogi“ studentai ar prasta studijų kokybė, didžiausia Lietuvos aukštojo mokslo sistemos (jei apskirtai apie situaciją aukštajame moksle galime kalbėti kaip apie sistemą) problema yra impotencija. Lietuvos aukštajam mokslui aiškiai trūksta lyderystės ir atsakomybės, abiturientai bėga iš Lietuvos ne dėl prastos studijų kokybės, o ieškodami stabilumo, ieškodami sistemos, kuria gali pasitikėti, studentai bėga nuo nežinomybės, kad su nauja valdžia keisis ir jų sąlygos aukštosiose mokyklose.

Šiandien, visų Lietuvos studentų ir busimų abiturientų vardu kreipiuosi: Gerb. Prezidente, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, politinių partijų lyderiai, aukštojo mokslo smėlio pilis griūna, imkitės lyderystės aukštajame moksle. Ne dėl balsų vienmandatėje apygardoje, ne dėl politinių dividendų, ne dėl reitingų balsų, bet vardan tos Lietuvos aukštojo mokslo.





Publikuota: 2015-12-02 09:30:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai