Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

---

Darbo partijos frakcijos nariai užregistravo nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo siūlo Vyriausybei teikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus bei pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms skubiai atlikti laikrodžio sukiojimo poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę bei apklausti Lietuvos gyventojus, ar jie pritaria vasaros laiko taikymui šalyje.

„Tokia apklausa Lietuvoje buvo atlikta tik 2006 m., o jos duomenys tąkart parodė, kad 55 procentai šalies gyventojų nepritaria laikrodžio rodyklės sukiojimui. Dar daugiau – iki šiol Vyriausybė nesugebėjo atlikti jokio tyrimo dėl vasaros laiko poveikio nei žmonių sveikatai, nei kitoms sritims. Prieš 3 metus lyg ir buvo bandyta tai padaryti, tačiau paskelbus konkursą šiam darbui atlikti, jo reikalavimus atitiko tik vienas kandidatas, kuris, deja, netiko Vyriausybei. Tuo viskas ir pasibaigė“, - apgailestavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė.

Seimo nutarimą parengę darbiečiai įsitikinę, kad sveikatos požiūriu, Lietuvos gyventojams palankiausia gyventi laiku, atitinkančiu valstybės geografinę padėtį ir laiko juostą, be to, tiek užsienio, tiek Lietuvos gydytojai bei mokslininkai yra ne kartą pabrėžę, kad laiko kaitaliojimas neigiamai veikia žmogaus sveikatą – sutrinka miegas, sumažėja darbingumas, padidėja sergamumas, o ypač jautrūs laiko pokyčiams vaikai ir sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis.

Europos Sąjungos direktyva, numatanti šalių gyvenimą pagal vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai, tačiau yra peržiūrima kas 5 metus. Dar tai bus daroma 2016 m. pabaigoje.

„Kai kur blankiai ir neaiškiai užsimenama ir apie kažkokią laiko kaitaliojimo naudą – esą sukuriamos palankesnės sąlygos įvairiai leisti laisvalaikį vakarais ir sutaupyti šiek tiek elektros energijos. Tuo tarpu tokio laikrodžio sukiojimo žala yra akivaizdi – gydytojai ir psichologai tvirtina, kad žmonės dėl laiko pasikeitimų du kartus per metus jaučia padidėjusį stresą, o pereinamasis laikotarpis užtrunka net iki dviejų savaičių“, - sako viena iš nutarimo iniciatorių D. Mikutienė.

Europos Sąjungos direktyva, numatanti šalių gyvenimą pagal vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai, tačiau yra peržiūrima kas 5 metus. Dar tai bus daroma 2016 m. pabaigoje.

„Europos Komisija savo komunikato dėl vasaros laiko išvadose teigia, kad „nė viena valstybė narė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko ar keisti dabartinės direktyvos nuostatas“. Taigi, dabar labai tinkamas laikas pagaliau išspręsti šitą daugelį žmonių piktinantį laiko kaitaliojimą ir būti pirmiems, kurie prašo Komisijos, kad leistų mums patiems spręsti, kokiu laiku gyventi“, - teigia Seimo narė D. Mikutienė.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---