„Santaka“ / Valdišką žalos pacientams atlyginimo modelį stumia buldozeriu / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Valdišką žalos pacientams atlyginimo modelį stumia buldozeriu

Rūta Vainienė


Vos pradėjusi darbą ši Vyriausybė išgarsėjo pomėgiu kurti darbo grupes, ir jo neatsisako. Reikia vilkinti problemą – kuriama darbo grupė. Reikia prastumti klausimą – kuriama darbo grupė. Darbo grupių srityje šį kartą premjerą pralenkė Sveikatos apsaugos ministrė.

Ji sukūrė net 2 darbo grupes, kurios nagrinėja naują žalos pacientui atlyginimo modelį. Net dviejų grupių vienam modeliui svarstyti matyt prireikė todėl, kad Vyriausybė savo posėdyje šį modelį jau svarstė ir jam nepritarė, o ministerija jau teikė modelį kritikuojančias išvadas.

Stumiamas žalos pacientams atlyginimo modelis iš tikro nevykęs. Pagal jį turėtų būti sukurta valstybinė žalos atlyginimo sistema su visais jos atributais: etatais, kabinetais ir žinoma – nemažais pinigais, skirtais pacientų patirtai žalai kompensuoti. Mat kad siūloma sistema būtų dosni pacientams, jai turi būti skiriama tikrai daug lėšų. O kadangi privalomojo sveikatos draudimo fondas ir taip gana „ubagiškas“, tai gali pakvipti ir sveikatos draudimo įmokų kėlimu.

Taigi, modelis iš tikro ydingas, tad nudžiugino faktas, jog Vyriausybė anksčiau jam nepritarė, o Seime vykusiuose klausymuose Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai aršiai kritikavo šį modelį. Kas nutiko vėliau, galime tik spėlioti ir kelti versijas, kad biurokratai susizgribo paskubėję ir iš rankų paleidę galimybę išplėsti savo galias dalinti pinigus, o politikai – galimybę per kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus pamojuoti rūpesčio žmonėmis korta.


Viena iš dviejų darbo gupių jau pateikė savo išvadas, ką jos sako? Kaip ir reikėjo tikėtis, naujasis modelis stumiamas kone buldozeriu. Kitaip ir negalėjo būti, nes darbo grupėms duotas pavedimas buvo pakeistas taip, kad šios visais įmanomais būdais įrodytų naujojo modelio būtinybę. Tikslas pateisina priemones, ir šio devizo biurokratai laikosi, pasitelkdami, pavyzdžiui, netikslius skaičiavimus.

Kitų šalių statistika pateikiama tendencingai, analizei pasirenkami laikotarpiai, kuomet tose šalyse buvo kompensuojama tik turtinė žala. Lietuvoje ketinama kompensuoti ir turtinę, ir neturtinę žalą, kas, žinoma, pareikalaus daugiau lėšų, bet darbo grupės išvados ir skaičiavimai piktybiškai šį faktą ignoruoja. Akis bado ir kitos prielaidos, kuriomis siekiama įrodyti, kad modelis bus ne toks jau ir brangus. Pavyzdžiui, tikimasi, kad pacientai nebus aktyvūs ir dėl žalos atlyginimo į komisiją kreipsis tik 1000 pacientų, ekspertizių reikės tik kas antram atvejui, o pati ekspertizė tekainuos 300 eurų. Skaičiai itin maži, ir kai kalbama kiek kainuos pati išmokas administruojanti tarnyba – apie 290 tūkst. eur. Numatoma, kad tarnyboje dirbs 20 žmonių, iš kurių net penki – vadovaujantis personalas. Sunku įsivaizduoti, kad 15 žmonių sugebės aprėpti visos Lietuvos pacientų skundus. Visus skaičius darbo grupės analizėje reikėtų padauginti bent iš skaičiaus „pi“, kad gautume vaizdą artimą realiam. Tik tada paaiškėtų nemaloni tiesa – valdiška žalos pacientams atlyginimo tvarka bus itin brangi ir prieštaraus Vyriausybės programai, kuria buvo įsipareigota nedidinti nei valdymo išlaidų, nei valstybės tarnautojų skaičiaus.


Taigi, darbo grupės ieško ne tiesos, jos turi įrodyti užduotą ir kažkam iš politikų ar biurokratų naudingą tiesą. O juk sprendžiamas ne šiaip koks vienos dienos klausimas, o rimtas, brangus, ilgalaikis modelis, kurį įdiegti gana lengva, tačiau išeiti bus sunku, beveik neįmanoma.





Publikuota: 2015-10-30 12:29:50

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai