|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Nuomonės
|
|
|
Simonas Gentvilas Liberalų sąjūdžio kandidatas į Aplinkos ministrus.
Kai esame skriaudžiami arba neteisingai kaltinami – ginamės. Jei gintis reikia profesionaliai – samdom ės advokatus. Gamta ir gyvūnija savęs apginti negali. Tą už ją daro aplinkosaugininkai.
Tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis Aplinkos ministerija verda skandaluose. Klaipėdoje deginamos airiškos atliekos, draustinyje Kauno rajone išdygsta 14 namų, o Aplinkos ministras nedelsdamas reaguoja, jog padėtų išgelbėti Druskininkų mero jau pralaimėtą bylą dėl nelegalių statybų draustinyje.
Aplinkos ministro abejingumas – pribloškia
Būdamas gamtos vietoje, praėjusią savaitę būčiau labai rimtai suabejojęs savo advokatų lojalumu. Štai rezervate ar draustinyje už nelegaliai sugautą lydeką žvejui tektų pakloti 472 eurus, o draustinyje išdygę keturiolika namų, atrodo niekam nekelia abejonių. Atvirkščiai, sužinojęs apie Kauno regiono Kamšos draustinyje nelegaliai pastatytus 14 kotedžų, ministras K. Trečiokas statybų legalumą vainikuoja pasisakymu: „Reikia pasižiūrėti – jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs“. Sutikite, su tokiu vyriausiojo Lietuvos gamtosaugininko ciniškumu, greitai joks draustinis, nacionalinis parkas ar jokia saugomo gyvio buveinė nebebus saugi.
Būdamas gamtos vietoje, praėjusią savaitę būčiau labai rimtai suabejojęs savo advokatų lojalumu. Štai rezervate ar draustinyje už nelegaliai sugautą lydeką žvejui tektų pakloti 472 eurus, o draustinyje išdygę keturiolika namų, atrodo niekam nekelia abejonių.
Vyriausybės prioritetas – apsaugoti „bičiulius“?
Toks nelegalių statybų įteisinimas saugomose zonose tikrai neturėtų būti Aplinkos ministerijos veiklos prioritetas. Tačiau mes klystame. Rodos, tai tampa tiek Premjero, tiek Aplinkos ministro veiklos prioritetais. Štai rugsėjo 29 d. Vilniaus apylinkės teismas turėjo spręsti Generalinės prokuratūros ieškinį dėl Druskininkų Vijūnėlės dvaro nelegalių statybų. Gamta šį kartą advokato ieškojo prokuratūroje, nes ją antrą kartą išdavė tas pats Aplinkos ministras K. Trečiokas. Likus šešioms dienoms iki teismo posėdžio Vyriausybė priima nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Neatsitiktinai Vyriausybės nutarimas nesuderintas su specialistais net pačioje aplinkos ministerijoje. Uždėtas tik ministro K. Trečioko parašas. Kur suspėsi, kai premjeras A. Butkevičius tave įspėja tik prieš dieną – rugsėjo 22-ąją – iš kart po vakarienės su Druskininkų meru. O štai jau kitą rytą visa Vyriausybė imasi vieno pastato legalizavimo klausimo. Koks operatyvumas – mažiau nei per parą, likus 7 dienoms iki teismo posėdžio, skubos tvarka priimami reikalingi sprendimai ir ilgalaikis Generalinės prokuratūros darbas nueina šuniui ant uodegos. Tiesa sakant, tokio Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės veiklos spartumo ir prioriteto pavydėtų bet koks valstybinės reikšmės projektas.
Kaip airiškos atliekos virsta lietuviškomis
Ausys ir uodega ministerijoje turėtų stipriai kaisti ir dėl „draugiškų” tarpvalstybinių ryšių su Airija. Šią vasarą atliekas iš Airijos į Lietuvą pradėjo importuoti viena Panevėžio bendrovė. Nors pagal pačios Aplinkos ministerijos parengtą atliekų tvarkymo planą Lietuvoje draudžiama deginti iš užsienio atgabentas atliekas, tokį tarptautinį leidimą į Lietuvą atvežti ir sudeginti atliekas išdavė pats Aplinkos apsaugos agentūros direktorius. Sunkiai gyventojų pasitikėjimą pelnantis atliekų deginimas ir Klaipėdos Fortum jėgainė šiandien raudonuoja dėl tokių Aplinkos ministerijos machinacijų. Kodėl ministerijos agentūra į Lietuvą leido importuoti Palangos miesto metinei „produkcijai“ tolygų 14 000 tonų airiškų atliekų kiekį? Kaip po (spėjamo) išrūšiavimo airiškos atliekos virto lietuviškomis? Niekas kolkas to viešai nekomentuoja. Aišku viena- mestas didelis šešėlis ant atliekų deginimo, o Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms opozicija po tokių ministerijos šizofreniškų sprendimų tik padidės.
Visa tai tikrai nėra tiesiog „aplaidumo ministerija“. Draustiniai perbraižomi, Vyriausybės nutarimai dėl nelegalių statybų skubinami ir atliekos importuojamos, nes esamų teisės aktų keitimui yra konkretūs užsakovai, konkretūs statybininkai. Aplinkos ministerijoje aplaidumu nekvepia. Ten kvepia entuziazmo kvapu. Tik akivaizdu, jog tas entuziazmas yra stovėti ne savo išleistų taisyklių ir gamtos pusėje.
Gamtai reikia stiprių advokatų. Pasitempkite, mieli gamtosaugininkai!
Kai esame skriaudžiami arba neteisingai kaltinami – ginamės. Jei gintis reikia profesionaliai – samdom ės advokatus. Gamta ir gyvūnija savęs apginti negali. Tą už ją daro aplinkosaugininkai. |
Tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis Aplinkos ministerija verda skandaluose. Klaipėdoje deginamos airiškos atliekos, draustinyje Kauno rajone išdygsta 14 namų, o Aplinkos ministras nedelsdamas reaguoja, jog padėtų išgelbėti Druskininkų mero jau pralaimėtą bylą dėl nelegalių statybų draustinyje.
Būdamas gamtos vietoje, praėjusią savaitę būčiau labai rimtai suabejojęs savo advokatų lojalumu. Štai rezervate ar draustinyje už nelegaliai sugautą lydeką žvejui tektų pakloti 472 eurus, o draustinyje išdygę keturiolika namų, atrodo niekam nekelia abejonių. Atvirkščiai, sužinojęs apie Kauno regiono Kamšos draustinyje nelegaliai pastatytus 14 kotedžų, ministras K. Trečiokas statybų legalumą vainikuoja pasisakymu: „Reikia pasižiūrėti – jeigu ten yra ką saugoti, jeigu yra kažkokios buveinės, tuomet reikia pasvarstyti rimčiau, bet jeigu tai nėra kažkas ypatingo, galima draustinio ribas pakeisti ir problema išsispręs“. Sutikite, su tokiu vyriausiojo Lietuvos gamtosaugininko ciniškumu, greitai joks draustinis, nacionalinis parkas ar jokia saugomo gyvio buveinė nebebus saugi.
Būdamas gamtos vietoje, praėjusią savaitę būčiau labai rimtai suabejojęs savo advokatų lojalumu. Štai rezervate ar draustinyje už nelegaliai sugautą lydeką žvejui tektų pakloti 472 eurus, o draustinyje išdygę keturiolika namų, atrodo niekam nekelia abejonių.
Toks nelegalių statybų įteisinimas saugomose zonose tikrai neturėtų būti Aplinkos ministerijos veiklos prioritetas. Tačiau mes klystame. Rodos, tai tampa tiek Premjero, tiek Aplinkos ministro veiklos prioritetais. Štai rugsėjo 29 d. Vilniaus apylinkės teismas turėjo spręsti Generalinės prokuratūros ieškinį dėl Druskininkų Vijūnėlės dvaro nelegalių statybų. Gamta šį kartą advokato ieškojo prokuratūroje, nes ją antrą kartą išdavė tas pats Aplinkos ministras K. Trečiokas. Likus šešioms dienoms iki teismo posėdžio Vyriausybė priima nutarimą dėl kurortinių zonų panaikinimo. Neatsitiktinai Vyriausybės nutarimas nesuderintas su specialistais net pačioje aplinkos ministerijoje. Uždėtas tik ministro K. Trečioko parašas. Kur suspėsi, kai premjeras A. Butkevičius tave įspėja tik prieš dieną – rugsėjo 22-ąją – iš kart po vakarienės su Druskininkų meru. O štai jau kitą rytą visa Vyriausybė imasi vieno pastato legalizavimo klausimo. Koks operatyvumas – mažiau nei per parą, likus 7 dienoms iki teismo posėdžio, skubos tvarka priimami reikalingi sprendimai ir ilgalaikis Generalinės prokuratūros darbas nueina šuniui ant uodegos. Tiesa sakant, tokio Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės veiklos spartumo ir prioriteto pavydėtų bet koks valstybinės reikšmės projektas.
Ausys ir uodega ministerijoje turėtų stipriai kaisti ir dėl „draugiškų” tarpvalstybinių ryšių su Airija. Šią vasarą atliekas iš Airijos į Lietuvą pradėjo importuoti viena Panevėžio bendrovė. Nors pagal pačios Aplinkos ministerijos parengtą atliekų tvarkymo planą Lietuvoje draudžiama deginti iš užsienio atgabentas atliekas, tokį tarptautinį leidimą į Lietuvą atvežti ir sudeginti atliekas išdavė pats Aplinkos apsaugos agentūros direktorius. Sunkiai gyventojų pasitikėjimą pelnantis atliekų deginimas ir Klaipėdos Fortum jėgainė šiandien raudonuoja dėl tokių Aplinkos ministerijos machinacijų. Kodėl ministerijos agentūra į Lietuvą leido importuoti Palangos miesto metinei „produkcijai“ tolygų 14 000 tonų airiškų atliekų kiekį? Kaip po (spėjamo) išrūšiavimo airiškos atliekos virto lietuviškomis? Niekas kolkas to viešai nekomentuoja. Aišku viena- mestas didelis šešėlis ant atliekų deginimo, o Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms opozicija po tokių ministerijos šizofreniškų sprendimų tik padidės.
Visa tai tikrai nėra tiesiog „aplaidumo ministerija“. Draustiniai perbraižomi, Vyriausybės nutarimai dėl nelegalių statybų skubinami ir atliekos importuojamos, nes esamų teisės aktų keitimui yra konkretūs užsakovai, konkretūs statybininkai. Aplinkos ministerijoje aplaidumu nekvepia. Ten kvepia entuziazmo kvapu. Tik akivaizdu, jog tas entuziazmas yra stovėti ne savo išleistų taisyklių ir gamtos pusėje.
Gamtai reikia stiprių advokatų. Pasitempkite, mieli gamtosaugininkai!
Publikuota: 2015-10-28 09:35:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|