|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Tie, kurie važiuoja iš Vilkaviškio į Kudirkos Naumiestį, mato Žaliosios gyvenvietės užrašą, tačiau Registrų centre tokia gyvenvietė neregistruota.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija šiuo metu rengia gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo bei keitimo planus. Parengus šiuos dokumentus bus nustatytos tikslios gyvenamųjų vietovių ribos ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto adresai.
Pagal jau parengtus planus daliai nekilnojamojo turto objektų jie keisis. Visą šią savaitę dar klausiama rajono gyventojų nuomonės: pasistudijavę savo gyvenamos vietovės planą, jie gali pareikšti nuomonę dėl numatomo ribų keitimo.
Pradžia – vangi
Apklausa vykdoma jau nuo rugsėjo, tačiau gyventojai savo nuomonę reiškia vangiai. Kad žmones supažindintų su parengtais sprendiniais, daugelis seniūnų pradėjo rengti susitikimus su kaimų gyventojais, mat dalis jų neturi galimybių atvykti į seniūnijų centrus. Be to, ne visi supranta ir moka išstudijuoti parengtus žemėlapius, tad dažnai reikalingas specialisto išaiškinimas.
Tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, visus planus gali rasti Vilkaviškio rajono savivaldybės tinklalapyje. Tačiau norėdami pareikšti savo nuomonę vis tiek turi ateiti į savo seniūniją, nes internetu to padaryti negalima. Daugelis dirbančių žmonių sako to padaryti negalintys, mat savo nuomonę pareikšti jie turi tik darbo dienomis atvykę į seniūniją.
Norai ir nenorai
Tiesa, ne visus gyventojus reikia raginti, kad pasidomėtų savo pačių gyvenamąja aplinka. Štai Gudelių kaimo gyventojai, kurių valdas ketinama prijungti prie Vilkaviškio miesto, pasirašė peticiją. Joje išreiškiamas nepritarimas dėl siūlomos naujos Gudelių kaimo ribos. Surinkta 40 gyventojų parašų. Žmonės savo nenorą būti miestiečiais motyvuoja ne tik tuo, jog jiems teks patirti išlaidų keičiant adresą nuosavybės dokumentuose, bet ir tuo, kad „išsikrausčius“ iš kaimo padidės mokesčiai, o naudos – nebus.
Šeimenos seniūnijoje atsiras ir daugiau pakeitimų. Štai teritorija greta pliažo pereis Vilkaviškio miesto žinion. Bus nubrėžta nauja kraštinė Kisiniškių kaimo riba, kuri iki šiol „skendo“ ežere. Pats kaimas išliks panašaus ploto, kaip ir buvo, prijungus dalį Viščiakaimio kaimo. Kiek sumažės Giedrių kaimas, o Švitrūnų kaimas padidės Kiršų „sąskaita“ ir atiteks Virbalio seniūnijai, kuri su Šeimenos seniūnija dabar dalijasi šį kaimą. Tuo tarpu Kiršai labai išsiplės ir po savo „sparnu“ priglaus Bobalaukį. Šio kaimo Šeimenos seniūnijoje nebeliks. Nedaug bus pakeista ir Mažųjų Būdežerių bei Pūstapėdžių kaimų riba. Visus pakeitimus surašyti – neįmanoma, tad kiekvienam gyventojui vertėtų pasidomėti, kur vėliau atsidurs jo valdos.
Apklausa vykdoma jau nuo rugsėjo, tačiau gyventojai savo nuomonę reiškia vangiai. Kad žmones supažindintų su parengtais sprendiniais, daugelis seniūnų pradėjo rengti susitikimus su kaimų gyventojais, mat dalis jų neturi galimybių atvykti į seniūnijų centrus.
Žalioji „legalizuosis“?
O štai Klausučių seniūnijos gyventojams atsirado proga įteisinti neegzistuojančią teritoriją. Tie, kurie važiuoja iš Vilkaviškio į Kudirkos Naumiestį ar bent į tą pusę, gerai žino, kur yra Žaliosios gyvenvietė. Pasirodo, tokios vietovės dokumentuose apskritai... nėra, nors ženklas, žymintis gyvenvietę, stovi. Oficialiai vienoje kelio pusėje yra Iškartų kaimas, o kitoje – Andriškių. Tačiau tai žino tik čia gyvenantys žmonės, mat Registrų centre jokia Žalioji nefigūruoja – ir taip yra jau daug metų.
Sužinojusi apie ribų keitimą, gyvenvietės pavadinimą pasišovė „legalizuoti“ Žaliosios kaimo bendruomenė. Jos pirmininkė Janina Nikliauzienė pati eina pas Iškartų ir Andriškių kaimų gyventojus į namus ir renka parašus, kad Žaliosios gyvenvietė būtų įteisinta.
– Jau pasirašė apie pusė šių kaimų gyventojų, – sakė pirmininkė. – Dabar surinkta apie 90 parašų. Šiuose kaimuose yra deklaruoti 186 pilnamečiai gyventojai. Labiausiai šia mintimi džiaugiasi senbuviai. Jaunimui tai nėra labai svarbu, bet dažnas irgi palaiko Žaliosios idėją. Šis pavadinimas mums savas, išlikęs nuo Žaliosios valsčiaus laikų. Būtume labai laimingi, kad į mūsų norą būtų atsižvelgta.
Tuo tarpu kai kurie buvę kaimai Klausučių seniūnijoje išnyks. Pavyzdžiui, visų gerai žinomi Didvyžiai. Juos prisijungs Augalų kaimas. Vis dėlto Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys mano, kad vietovardis Didvyžiai, susijęs su šio krašto istorijoje žinomomis asmenybėmis, yra Vilkaviškio rajono istorijos dalis. Tad kaimo pavadinimo naikinti nereikėtų.
– Apskritai kalbant apie kaimų pavadinimų naikinimą, jei tai susiję su adresų keitimu ar su rajono istorija, aš pasisakyčiau prieš, – teigė rajono Savivaldybės tarybos narys.
Numatyta įstatymu
Vis dėlto didžiuma gyventojų naujomis ribomis patenkinti. Mat kai kurių sklypus iki šiol skiria skirtingos seniūnijos, kai kur vienoje gatvėje – du kaimai, o viename kaime – dvi seniūnijos.
– Taip negali būti, todėl įstatymu ir numatytas vietovių ribų tikslinimas bei pakeitimas, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Ina Vasiliauskienė. – Iki šiol rajone buvo nustatytos tik 3 vietovių ribos, kitos buvo sąlyginės. Tad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu imtasi tikslinti ir nustatyti vietovių ribas. Šį darbą atliko VĮ Registrų centras.
Pasak specialistės, Vilkaviškio rajonas nėra pirmųjų gretose, nes kitos savivaldybės tai jau yra padariusios.
Kai kur ribų pasikeitimas – neišvengiamas, tad visiems rajono gyventojams vertėtų pasidomėti, koks jų adresas bus po to, kai bus patvirtinti nauji gyvenamųjų vietovių ribų planai
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija šiuo metu rengia gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo bei keitimo planus. Parengus šiuos dokumentus bus nustatytos tikslios gyvenamųjų vietovių ribos ir gyventojams priklausančio nekilnojamojo turto adresai. Pagal jau parengtus planus daliai nekilnojamojo turto objektų jie keisis. Visą šią savaitę dar klausiama rajono gyventojų nuomonės: pasistudijavę savo gyvenamos vietovės planą, jie gali pareikšti nuomonę dėl numatomo ribų keitimo. |
Pradžia – vangi
Apklausa vykdoma jau nuo rugsėjo, tačiau gyventojai savo nuomonę reiškia vangiai. Kad žmones supažindintų su parengtais sprendiniais, daugelis seniūnų pradėjo rengti susitikimus su kaimų gyventojais, mat dalis jų neturi galimybių atvykti į seniūnijų centrus. Be to, ne visi supranta ir moka išstudijuoti parengtus žemėlapius, tad dažnai reikalingas specialisto išaiškinimas.
Tie, kurie turi galimybę naudotis internetu, visus planus gali rasti Vilkaviškio rajono savivaldybės tinklalapyje. Tačiau norėdami pareikšti savo nuomonę vis tiek turi ateiti į savo seniūniją, nes internetu to padaryti negalima. Daugelis dirbančių žmonių sako to padaryti negalintys, mat savo nuomonę pareikšti jie turi tik darbo dienomis atvykę į seniūniją.
Norai ir nenorai
Tiesa, ne visus gyventojus reikia raginti, kad pasidomėtų savo pačių gyvenamąja aplinka. Štai Gudelių kaimo gyventojai, kurių valdas ketinama prijungti prie Vilkaviškio miesto, pasirašė peticiją. Joje išreiškiamas nepritarimas dėl siūlomos naujos Gudelių kaimo ribos. Surinkta 40 gyventojų parašų. Žmonės savo nenorą būti miestiečiais motyvuoja ne tik tuo, jog jiems teks patirti išlaidų keičiant adresą nuosavybės dokumentuose, bet ir tuo, kad „išsikrausčius“ iš kaimo padidės mokesčiai, o naudos – nebus.
Šeimenos seniūnijoje atsiras ir daugiau pakeitimų. Štai teritorija greta pliažo pereis Vilkaviškio miesto žinion. Bus nubrėžta nauja kraštinė Kisiniškių kaimo riba, kuri iki šiol „skendo“ ežere. Pats kaimas išliks panašaus ploto, kaip ir buvo, prijungus dalį Viščiakaimio kaimo. Kiek sumažės Giedrių kaimas, o Švitrūnų kaimas padidės Kiršų „sąskaita“ ir atiteks Virbalio seniūnijai, kuri su Šeimenos seniūnija dabar dalijasi šį kaimą. Tuo tarpu Kiršai labai išsiplės ir po savo „sparnu“ priglaus Bobalaukį. Šio kaimo Šeimenos seniūnijoje nebeliks. Nedaug bus pakeista ir Mažųjų Būdežerių bei Pūstapėdžių kaimų riba. Visus pakeitimus surašyti – neįmanoma, tad kiekvienam gyventojui vertėtų pasidomėti, kur vėliau atsidurs jo valdos.
Apklausa vykdoma jau nuo rugsėjo, tačiau gyventojai savo nuomonę reiškia vangiai. Kad žmones supažindintų su parengtais sprendiniais, daugelis seniūnų pradėjo rengti susitikimus su kaimų gyventojais, mat dalis jų neturi galimybių atvykti į seniūnijų centrus.
Žalioji „legalizuosis“?
O štai Klausučių seniūnijos gyventojams atsirado proga įteisinti neegzistuojančią teritoriją. Tie, kurie važiuoja iš Vilkaviškio į Kudirkos Naumiestį ar bent į tą pusę, gerai žino, kur yra Žaliosios gyvenvietė. Pasirodo, tokios vietovės dokumentuose apskritai... nėra, nors ženklas, žymintis gyvenvietę, stovi. Oficialiai vienoje kelio pusėje yra Iškartų kaimas, o kitoje – Andriškių. Tačiau tai žino tik čia gyvenantys žmonės, mat Registrų centre jokia Žalioji nefigūruoja – ir taip yra jau daug metų.
Sužinojusi apie ribų keitimą, gyvenvietės pavadinimą pasišovė „legalizuoti“ Žaliosios kaimo bendruomenė. Jos pirmininkė Janina Nikliauzienė pati eina pas Iškartų ir Andriškių kaimų gyventojus į namus ir renka parašus, kad Žaliosios gyvenvietė būtų įteisinta.
– Jau pasirašė apie pusė šių kaimų gyventojų, – sakė pirmininkė. – Dabar surinkta apie 90 parašų. Šiuose kaimuose yra deklaruoti 186 pilnamečiai gyventojai. Labiausiai šia mintimi džiaugiasi senbuviai. Jaunimui tai nėra labai svarbu, bet dažnas irgi palaiko Žaliosios idėją. Šis pavadinimas mums savas, išlikęs nuo Žaliosios valsčiaus laikų. Būtume labai laimingi, kad į mūsų norą būtų atsižvelgta.
Tuo tarpu kai kurie buvę kaimai Klausučių seniūnijoje išnyks. Pavyzdžiui, visų gerai žinomi Didvyžiai. Juos prisijungs Augalų kaimas. Vis dėlto Didvyžių socialinės globos namų direktorius Rimvydas Žiemys mano, kad vietovardis Didvyžiai, susijęs su šio krašto istorijoje žinomomis asmenybėmis, yra Vilkaviškio rajono istorijos dalis. Tad kaimo pavadinimo naikinti nereikėtų.
– Apskritai kalbant apie kaimų pavadinimų naikinimą, jei tai susiję su adresų keitimu ar su rajono istorija, aš pasisakyčiau prieš, – teigė rajono Savivaldybės tarybos narys.
Numatyta įstatymu
Vis dėlto didžiuma gyventojų naujomis ribomis patenkinti. Mat kai kurių sklypus iki šiol skiria skirtingos seniūnijos, kai kur vienoje gatvėje – du kaimai, o viename kaime – dvi seniūnijos.
– Taip negali būti, todėl įstatymu ir numatytas vietovių ribų tikslinimas bei pakeitimas, – aiškino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Ina Vasiliauskienė. – Iki šiol rajone buvo nustatytos tik 3 vietovių ribos, kitos buvo sąlyginės. Tad Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu imtasi tikslinti ir nustatyti vietovių ribas. Šį darbą atliko VĮ Registrų centras.
Pasak specialistės, Vilkaviškio rajonas nėra pirmųjų gretose, nes kitos savivaldybės tai jau yra padariusios.
Kai kur ribų pasikeitimas – neišvengiamas, tad visiems rajono gyventojams vertėtų pasidomėti, koks jų adresas bus po to, kai bus patvirtinti nauji gyvenamųjų vietovių ribų planai
Galerija: Teritorijos
Publikuota: 2015-10-23 10:28:40
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|