Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

---

Vis didesnė visuomenės dalis jau yra informacinė: ji daug laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje, tad ir visuomenės poreikiai gauti viešąsias ar administracines paslaugas elektroniniu būdu auga, kaip ir jų kokybės reikalavimai.

Būtent administracinės ir viešosios e. paslaugos Lietuvoje populiarėja kaip ant mielių – vis daugiau suaugusių asmenų bei juridinių vienetų naudojasi elektroniniais valdžios vartais ir noriai domisi diegiamomis naujomis paslaugomis.

„Elektroninės paslaugos tampa priemone derinti du svarbius poreikius: mažinti paslaugų teikimo sąnaudas, automatizuojant tam tikrus procesus, ir teikti paslaugas patogesne, aiškesne, patrauklesne paslaugų gavėjui forma. Dabar ypač svarbu stiprinti savivaldybių institucijų kompetencijas ir gebėjimus vertinti bei mažinti reguliavimo naštą verslo atstovams, nes nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo pakeitimai, įpareigojantys savivaldybes rengti ir mažinti administracinę naštą, o savivaldybės iki šiol administracinės naštos apskritai nevertino“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas.

Ūkio ministerija ne tik koordinuoja administracinės naštos mažinimą, bet ir vykdo jos prevenciją ankstyvajame teisės aktų rengimo etape – vertina institucijų teikiamus teisės aktų projektus ir naštos vertinimą pinigine išraiška. Reguliavimo našta verslo atstovams apima išlaidas, kurių patiria ar gali patirti ūkio subjektas, vykdydamas teisės aktuose ar teisės aktų projektuose nustatytus reikalavimus. Ši našta praktikoje apima verslininkams tenkančią administracinę naštą, prisitaikymo išlaidas (angl. compliance costs ).

Pirmąjį 2015 metų pusmetį reikšmingiausia administracinės naštos mažinimo pažanga pasiekta diegiant elektronines paslaugas, kurios pagerins veiklos sąlygas įmonėms ir fiziniams asmenims. Administracinių ir viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę yra vienas iš Ūkio ministerijos prioritetų, ir tai kyla iš gyvenimo diktuojamų poreikių. 2014 m. pabaigoje elektroninės valdžios vartuose vieno langelio principu prie visų viešojo sektoriaus e. paslaugų skirtame portale www.epaslaugos.lt buvo pateikiamos nuorodos į 530 viešųjų ir administracinių e. paslaugų, per metus jose apsilankė daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. unikalių lankytojų (per 2013 m. – 1 mln. unikalių lankytojų).

Auga piliečių poreikiai

„Versli Lietuva“ įsteigtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų finansavimo etape ketina įgyvendinti projektą – kurti analogų Lietuvoje neturinčią elektroninę sudėtinę paslaugą verslininkams „pradedu verslą“.

Pastarąjį dešimtmetį vis labiau ryškėja tendencija, kad piliečiai iš valstybės tikisi vis geresnės kokybės paslaugų. Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę visuomenė vertina palankiai – 82% viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių lankytojų ją vertina teigiamai ir šis kokybės vertinimo rodiklis nuolatos auga. Kartu sparčiai kyla ir administracinių bei viešųjų e. paslaugų vartotojų Lietuvoje skaičius – nuo 29 proc. 2011 m. iki 34 proc. suaugusių gyventojų 2013 m. Per pastaruosius metus augimas buvo labai ženklus. Pirmiausia tai susiję su e. paslaugų naudojimosi patogumu – elektroniniai valdžios vartai sutaupo laiko, finansų ir darbo sąnaudų.

2014–2020 metų etape bus remiama elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų plėtra bei tobulinimas, užtikrinant kompleksinę paslaugų teikimo pertvarką ir jų orientavimą į naudotoją. Šiam tikslui numatoma skirti apie 290 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto lėšų. Siekiama iki 2020 m. pritraukti 60 proc. gyventojų naudotis viešojo sektoriaus el. paslaugomis.

Verslininkams aktualiausios juridinės elektroninės paslaugos



Elektroniniu būdu jau galima įsteigti naują juridinį asmenį – individualiąją įmonę, uždarąją akcinę bendrovę, asociaciją, viešąją įstaigą, mažąją bendriją, visas procedūras sutvarkius internetu. Taip pat darbdaviai, norintys paskelbti darbo pasiūlymų, peržiūrėti informaciją apie darbo ieškančius žmones, atlikti darbuotojų paiešką ir atranką pagal darbo skelbimus, gauti ir tvarkyti darbuotojų gyvenimo aprašymus (CV), pateikti informaciją apie atstovaujamą įmonę, tai jau taip pat gali tvarkyti internetu, naudodamiesi Lietuvos darbo biržos paslaugomis. Internetu taip pat galima užsakyti statybos, rekonstrukcijos leidimų ir kitus su statybos darbais susijusius dokumentus, gauti aplinkosaugos srities leidimus – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, miško kirtimo ar žemės gelmių panaudos, prekybos gyvūnais ir saugomais laukiniais augalais, žvejybos leidimus. Ne mažiau verslininkams aktualios VŠĮ „Versli Lietuva“ su partneriais sukurtos valstybės ir savivaldybės institucijų išduodamų leidimų ir licencijų gavimo e. paslaugos.

„Versli Lietuva“ įsteigtas Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų finansavimo etape ketina įgyvendinti projektą – kurti analogų Lietuvoje neturinčią elektroninę sudėtinę paslaugą verslininkams „pradedu verslą“. Ši pažangi sudėtinė elektroninė paslauga „pradedu verslą“ leis į visumą sujungti atskiras e. paslaugas, kad, pvz., per vieną užsakymą gavėjas galėtų atlikti keletą skirtingų procedūrų, susijusių su tam tikru gyvenimo ar verslo įvykiu, be to, paslaugos bus teikiamos automatiškai, be atskiro gavėjo kreipimosi bus suteikiamas leidimas, o ši elektroninė sistema pati apdoros didžiąją dalį duomenų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---