„Santaka“ / Miške tenka brautis per išvartas / Gamta

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gamta

Dalinkitės:  



Miške tenka brautis per išvartas

Eglė MIČIULIENĖ


Redakcija gavo laišką iš vilkaviškiečio Antano Naruševičiaus. Jis stebisi, kodėl miškai dabar neprižiūrimi taip, kaip tai būdavo daroma ankstesniais laikais.

„Teko grybaujant pavaikštinėti Podvarko ir Uosijos miškuose. Daug kur stovi stulpai su lentelėmis, ant kurių užrašyta „Privati valda“. Gaila, kad savininkai užmiršta, jog turint mišką reikia jį ir tinkamai prižiūrėti. Uosijos miške – nykus vaizdas: medžiai išvirtę, vos galima praeiti. Podvarke padėtis truputį geresnė.

Prisimenu, senais laikais inspektorius miškininkas per metus du kartus apeidavo teritorijas, apžiūrėdavo, kaip miškas prižiūrimas. Išvartas, nulūžusias šakas reikėdavo pašalinti. O kas dabar vyksta? Ar tų inspektorių nebėra, ar jie miškų nebeprižiūri? Jei taip bus ir toliau, tuoj į miškus kojos neįkelsime, o tose išvartose privis visokių parazitų ir vabzdžių“, – rašo A. Naruševičius.

„Santakos“ skaitytojas svarsto, kad išvartas, nukritusias šakas galbūt reikėtų leisti susirinkti tiems žmonėms, kurie turi nuosavus namus ir juos kūrena malkomis, – taip ir miškas bus švaresnis, ir gyventojams bus naudos. Beje, užbėgdami įvairiems įtarimams už akių pridursime, jog pats vilkaviškietis gyvena daugiabučiame name, tad pats nėra suinteresuotas malkomis – žmogui rūpi tik tvarka miške.



Pakalbintas VĮ Marijampolės miškų urėdijos vyr. miškininkas Justinas Maumevičius atsakė, jog A. Naruševičiaus minimuose miškuose yra ir valstybinių, ir privačių plotų.
Bent dvidešimt metų Lietuvoje vyrauja švediškas miškininkystės modelis. Sausuolių, išvartų, išlaužų reikia palikti bioįvairovei, t. y. gyventi įvairiems vabzdžiams ir mikroorganizmams.


„Mes tvarkomės valstybiniuose miškuose, dirbame, prižiūrime, bet gal ir ne viską laiku spėjame. Stengiamės dirbti pagal reikalavimus, apsitvarkyti. Taip pat ir gyventojams parduodame malkinės medienos: Vilkaviškio girininkija per metus parduoda apie 600–700 kietmetrių. O privačių miškų savininkus kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba. Tad kur kokia tvarka, reikia žiūrėti konkrečioje vietoje. Kita vertus, yra reikalavimai biologinei įvairovei. Numatyta, kad kertant miškus nuo kertamos medienos tūrio miške turi būti palikta 15 proc. medienos. Nekertamuose miškuose irgi turi likti dalis sausuolių, stambių šakų. Kada jų per daug – nėra tiksliai reglamentuojama. Tik pakelėse sausuolių neturėtų būti, tad miško pakraščius kiek įmanoma stengiamės pravalyti“, – aiškino J. Maumevičius.



Privačius miškus kontroliuojantis Valstybinės miškų tarnybos Marijampolės kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Liudvikas Puskunigis paaiškino, kad anksčiau Lietuvoje buvo laikomasi „vartotojiškų“ vokiškų miškininkystės tradicijų: miškas turėjo būti valomas, o sausuoliai – panaudoti kurui.

– Dabar jau bent dvidešimt metų vyrauja švediškas miškininkystės modelis. Sausuolių, išvartų, išlaužų reikia palikti bioįvairovei, t. y. gyventi įvairiems vabzdžiams ir mikroorganizmams. Tik rekreacinės paskirties miškuose išvartų, sausuolių turėtų būti mažiau, – dėstė L. Puskunigis.

Suprantama, vabaliukai ir mikroorganizmai svarbu. Tačiau ne visi žmonės yra prisiekę gamtininkai, norintys laipioti per išvartas ir rąstuose tūnančią bioįvairovę. Ko gero, tokiems gyventojams teks pavažiuoti tolėliau, į labiau rekreacijai pritaikytus ir švaresnius miškus.





Publikuota: 2015-10-13 09:37:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai