|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Pirmadienį Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankėsi mūsų kraštiečio poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė.
Ji kartu su Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene atvyko susitikti su rajono meru Algirdu Neiberka ir aptarti, kaip bus minimos lietuvių poeto Kazio Bradūno šimtosios gimimo metinės.
2017 metų vasario mėnesį sukaks 100 metų kaip gimė vienas žymiausių mūsų krašto poetų, Nacionalinės premijos laureatas Kazys Bradūnas. Vilkaviškio rajono žmonės pasirengę šią progą paminėti itin atsakingai ir nuspręsta ilgai nelaukus pradėti ruoštis būsimai sukakčiai.
Atvykusios viešnios kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais: meru Algirdu Neiberka, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Vabalu, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene, šio skyriaus specialistais Rita Vaščėgiene ir Artūru Blauzdžiūnu aptarė būsimųjų metinių paminėjimo organizacinius klausimus. Planuojama sudaryti renginių ciklą, skelbti meninės raiškos konkursus bei dukros Elenos lėšomis įsteigti poeto Kazio Bradūno premiją.
Susirinkusieji vienbalsiai sutarė, kad tokie poeto gimimo metinių paminėjimo renginiai turėtų būti dažnesni ir tapti tradicija.
***
Poetas gimė 1917 metais vasario 11 dieną Vilkaviškio rajone. Vėliau Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką, o 1949 metais persikėlė gyventi į JAV. Planuojama sudaryti renginių ciklą, skelbti meninės raiškos konkursus bei dukros Elenos lėšomis įsteigti poeto Kazio Bradūno premiją.
Emigracijoje K. Bradūnas išbandė pačias įvairiausias profesijas. Dirbo duobkasiu, akmenskaldžiu, vėliau aktyviai įsitraukė į išeivijos kultūrinę veiklą. Ten redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą, buvo aktyvus išeivijos kultūrininkas, knygų sudarytojas, redaktorius. Iš viso K. Bradūnas yra išleidęs 16 poezijos rinkinių.
Inicijavęs poezijos antologiją „Žemė“, K. Bradūnas subūrė poetų grupę, kurią pradėta vadinti žemininkais. Be K. Bradūno, čia buvo įtraukta V. Mačernio, H. Nagio, A. Nykos-Niliūno ir J. Kėkšto kūryba.
1992 metais K. Bradūnas buvo apdovanotas Nacionaline premija, 1994 metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, o dar po metų su žmona Kazimiera sugrįžo gyventi į Lietuvą.
2002-aisiais poetas tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Sulaukęs 92 metų poetas 2009 m. mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Ieva Rinkevičiūtė
Pirmadienį Vilkaviškio rajono savivaldybėje lankėsi mūsų kraštiečio poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė-Aglinskienė. |
Ji kartu su Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskiene atvyko susitikti su rajono meru Algirdu Neiberka ir aptarti, kaip bus minimos lietuvių poeto Kazio Bradūno šimtosios gimimo metinės.
2017 metų vasario mėnesį sukaks 100 metų kaip gimė vienas žymiausių mūsų krašto poetų, Nacionalinės premijos laureatas Kazys Bradūnas. Vilkaviškio rajono žmonės pasirengę šią progą paminėti itin atsakingai ir nuspręsta ilgai nelaukus pradėti ruoštis būsimai sukakčiai.
Atvykusios viešnios kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais: meru Algirdu Neiberka, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Vabalu, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjeviene, šio skyriaus specialistais Rita Vaščėgiene ir Artūru Blauzdžiūnu aptarė būsimųjų metinių paminėjimo organizacinius klausimus. Planuojama sudaryti renginių ciklą, skelbti meninės raiškos konkursus bei dukros Elenos lėšomis įsteigti poeto Kazio Bradūno premiją.
Susirinkusieji vienbalsiai sutarė, kad tokie poeto gimimo metinių paminėjimo renginiai turėtų būti dažnesni ir tapti tradicija.
***
Poetas gimė 1917 metais vasario 11 dieną Vilkaviškio rajone. Vėliau Kauno ir Vilniaus universitetuose studijavo lituanistiką, o 1949 metais persikėlė gyventi į JAV.
Planuojama sudaryti renginių ciklą, skelbti meninės raiškos konkursus bei dukros Elenos lėšomis įsteigti poeto Kazio Bradūno premiją.
Emigracijoje K. Bradūnas išbandė pačias įvairiausias profesijas. Dirbo duobkasiu, akmenskaldžiu, vėliau aktyviai įsitraukė į išeivijos kultūrinę veiklą. Ten redagavo „Literatūros lankus“, „Aidus“, „Draugo“ kultūrinį priedą, buvo aktyvus išeivijos kultūrininkas, knygų sudarytojas, redaktorius. Iš viso K. Bradūnas yra išleidęs 16 poezijos rinkinių.
Inicijavęs poezijos antologiją „Žemė“, K. Bradūnas subūrė poetų grupę, kurią pradėta vadinti žemininkais. Be K. Bradūno, čia buvo įtraukta V. Mačernio, H. Nagio, A. Nykos-Niliūno ir J. Kėkšto kūryba.
1992 metais K. Bradūnas buvo apdovanotas Nacionaline premija, 1994 metais buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą, o dar po metų su žmona Kazimiera sugrįžo gyventi į Lietuvą.
2002-aisiais poetas tapo „Poezijos pavasario“ laureatu, jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Sulaukęs 92 metų poetas 2009 m. mirė Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Ieva Rinkevičiūtė
Publikuota: 2015-09-23 10:05:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|