„Santaka“ / Lietuva ir Lenkija – ūkininkas nėra tradicinis mokesčių mokėtojas / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Lietuva ir Lenkija – ūkininkas nėra tradicinis mokesčių mokėtojas


Lenkijos ūkio struktūroje labai svarbus vaidmuo tenka žemės ūkiui, o šios šalies ūkininkai ir jų šeimų nariai turi teisę į visas socialines garantijas.

Lietuvoje viešėjusi Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondo delegacija susitiko su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistais ir domėjosi, kaip Lietuvoje atstovaujama ūkininkų interesams valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo srityje.

Lenkijos žemės ūkio socialinio draudimo fondas (LŽŪSDF) – tai savarankiška, speciali organizacija, kurios tikslas yra surinkti įmokas, išmokėti išmokas, vykdyti ūkininkų ir jų šeimos narių sveikatos reabilitaciją ir prevenciją. Ūkininkų valstybinis socialinis draudimo fondas susideda iš dviejų rūšių fondų: pensijų fondo ir kitų socialinio draudimo rūšių (nelaimingų atsitikimų, ligos bei vaikų priežiūros) fondo. Pensijų fondas finansuojamas iš surenkamų įmokų ir valstybės biudžeto, kitų socialinio draudimo rūšių fondas – tik iš surenkamų įmokų. Apdraustieji ūkininkai kas mėnesį moka nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios priklauso nuo ūkio dydžio, nustatomo pagal perskaičiuotus hektarus. Ūkininkai, kurių ūkiai yra iki 50 ha, pensijų draudimui moka 10 proc. bazinės pensijos dydžio įmoką. Jei turima daugiau kaip 50 ha, įmoka atitinkamai didinama 12 proc. Ūkininkai, kurių ūkis yra iki 6 ha, yra atleidžiami nuo sveikatos įmokų (už juos moka valstybė), o kiti moka po 1 zlotą už 1 hektarą. Ligos, nelaimingų atsitikimų, motinystės draudimo įmokos šiuo metu yra 42 zlotai per mėnesį. Kaip informavo fondo prezidentas Arturas Bržuska, Lenkijos socialinio draudimo sistemoje didelis dėmesys skiriamas ūkininkų ir jų šeimos narių gydomajai reabilitacijai, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencijai, vaikų poilsiui. LŽŪSDF turi 7 reabilitacijos centrus, aprūpintus modernia medicinos technika. Nemokamu gydymu reabilitacijos centre gali naudotis ūkininkas ar jo šeimos narys, tačiau pensininkams tokios paslaugos neteikiamos. Lenkai rūpesčiu apgaubia ne tik ūkininkus, bet ir jų vaikus – pastariesiems per vasaros atostogas organizuojamas poilsio stovyklos.


Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atstovauja ūkininkų interesams valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo srityse, glaudžiai bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondu ir socialiniais partneriais. Nuo 2009 m. ūkininkai, jų partneriai ir kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys buvo įtraukti į bendrą mokesčių sistemą ir tapo gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio bei sveikatos draudimo įmokų mokėtojais.

Svečiams iš Lenkijos ūkininkų apmokestinimo valstybiniu socialiniu draudimu (VSD) principus ir problemas, su kuriomis susiduriama skaičiuojant ir mokant įmokas, pristatė ŽŪM Finansų ir biudžeto direktorė Regina Mininienė. Pasak jos, nustatant, ar Lietuvos ūkininkai turi mokėti VSD įmokas, pagrindinis kriterijus yra žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis (EDV). Ūkininkai, kurių valdos ar ūkio dydis viršija 4 EDV ir kurie nėra PVM mokėtojai, kas mėnesį VSD įmokas moka nuo minimalios mėnesinės algos (MMA).Kaimo gyventojai neretai užaugintą produkciją suvartoja savo šeimos poreikiams ir, vykdydami veiklą, visai pajamų neuždirba arba jų veikla yra nuostolinga, todėl privalomas kas mėnesį įmokų mokėjimas, neatsižvelgiant į finansinę šių asmenų padėtį, tampa didele mokestine našta. Be to, didėjant mi nimaliai mėnesinei algai, mokestinė našta didėja.


Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriam pastabas pateikė ir ŽŪM. Pasak žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos, ūkininkams siekiama palankesnių sąlygų mokesčių atžvilgiu. ŽŪM siūlė ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę suvienodinti su kitų individualia veika besiverčiančių asmenų įmokų baze ir apmokestinti 50 proc. individualios veiklos pajamų. Projekte nustatyta, kad ūkininkai, kurie nėra PVM mokėtojai ir nedeklaruoja apmokestinamų pajamų, gali pasirinkti jas deklaruoti ir mokėti VSD įmokas nuo apmokestinamųjų pajamų arba VSD mokėti nuo 12 MMA.
ŽŪM siūlo ūkininkų socialinio draudimo įmokų bazę suvienodinti su kitų individualia veika besiverčiančių asmenų įmokų baze ir apmokestinti 50 proc. individualios veiklos pajamų.


Projekte siūloma nuo VSD įmokų mokėjimo atleisti visus ūkininkus, kurie gauna senatvės, netekto darbingumo, yra pensinio amžiaus, apdrausti motinystės ar ligos soc. draudimu. Norima, kad nuo įmokų mokėjimo būtų atleisti jaunieji ūkininkai iki 29 metų, kurie nėra PVM mokėtojai. Projekte taip pat siūloma ūkininkus privalomai drausti pensijų, motinytės, ligos soc. draudimu.












Publikuota: 2015-09-10 14:00:56

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai