„Santaka“ / Kino teatruose – laurus vilkaviškietei pelnęs filmas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2015-08-21 15:57

Dalinkitės:  


Aistė, suradusi bent porą laisvesnių dienų, skuba į Vilkaviškį pas tėvus.

Autorės nuotr.


Kino teatruose – laurus vilkaviškietei pelnęs filmas

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Nuo vakar šalies kino teatruose rodomas lietuviškas filmas „Sangailės vasara“. Jame vaidina kylanti kino žvaigždutė – vilkaviškietė Aistė Diržiūtė.



Sėkmę atnešęs filmas

Jau esame rašę apie jauną aktorę vilkaviškietę Aistę Diržiūtę, kurios puikų darbą dabar turės progą įvertinti visi kino mėgėjai. Lietuvos kino teatruose, taip pat – ir Marijampolėje, jau rodomas vienas naujausių lietuviškų filmų „Sangailės vasara“. Vieną iš pagrindinių vaidmenų jame atlieka A. Diržiūtė.

Aistė, šįmet pabaigusi mokslus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir tik prieš porą metų pradėjusi karjerą, jau turi nemažai svarių apdovanojimų. Didžiausią sėkmę merginai ir atnešė šiuo metu kinuose rodomas režisierės Alantės Kavaitės filmas „Sangailės vasara“. Berlyno kino festivalyje A. Diržiūtė nominuota kylančia Europos kino žvaigžde, o tarptautiniame Vilniaus kino festivalyje ji pripažinta geriausia šalies aktore.

Šiuo metu vilkaviškietė – atrankų (vadinamųjų „kastingų“) ir įvairių renginių sūkuryje, bet visada, suradusi bent porą laisvesnių dienų, skuba į Vilkaviškį pas tėvus. Čia, savo kambaryje, ji ir saugo visus savo gyvenimo pasiekimų įrodymus.


Šįkart Aistė nudžiugino tėvus Vaidutę ir Rimantą Diržius, aplankydama juos per Žolinę kartu su savo išrinktuoju – režisieriumi Sauliumi Baradinsku. Ta proga į svečius įsiprašė ir „Santaka“.



Lengviau, kai personažas nenutolęs

– Aiste, užsienyje taip puikiai įvertintą filmą dar tik pradėjo rodyti pas mus. Ko gali tikėtis mūsų žiūrovai?

– Visų pirma, filmas yra labai gražus, šviesus, tarsi „skrendantis“. Jame nemažai „kūniškų“ scenų, intymumo. Merginų meilė lietuvių kine dar naujiena. Bet apskritai filmas visai ne apie tai, o apie pagalbos ranką, kurią ištiesus laiku, vykusiai, galima padėti kitam žmogui patikėti savimi.

Filme Lietuva – tokia graži, jauki, plazdanti, ryški. Po peržiūros užsienyje daugelis užsinorėjo aplankyti mūsų šalį.

– Esi teatro aktorė. Kaip pavyko įsikūnyti į vieną iš pagrindinių vaidmenų kine?

– Lengva nebuvo, tačiau filmo režisierė ir scenarijaus autorė Alantė Kavaitė parodė daug kantrybės bei pastangų. Jau beveik įpusėjus filmavimams jos pastabų dėl „per didelės“ vaidybos vis mažėjo, o aš vis labiau jutau darbo prieš kameras „svorį“.

Tikros emocijos, reikalingi gestai ir judesiai ateina tada, kai esi išsinagrinėjęs personažą, atradęs jo savybes savyje. Tikiu, kad visos savybės yra kiekviename žmoguje, tik reikia jas išryškinti patikėjus to personažo gyvenimu. Mano kuriama Austė buvo netoli manęs.


Režisierė Alantė – nuostabus žmogus, o pagrindinė aktorė Julija Steponaitytė – mano sena draugė, su kuria filmavimo aikštelėje susitikome po kelerių nesimatymo metų. Gal dėl to buvo lengviau atrasti bendrą kalbą, sprendimus ir dirbti.



„Mėgstu būti pasiruošusi“

– Turi daug talentų, Aiste, tačiau pasirinkai aktorystę. Kodėl?

– Vaidyba susidomėjau vienuoliktoje klasėje, nors kiti apie tai paprastai svajoja nuo vaikystės. Pirmą kartą į akademiją neįstojau – dabar suprantu kodėl. Užtat, kol patekau į ją, pasimokiau Vilniaus kolegijoje, kur gavau labai daug geros praktikos.

Mokyklą baigiau su pagyrimu. Nuo pat mažumės domėjausi viskuo: muzika, menais, politika. Buvau net įstojusi į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, bet supratau, kad jei teks visą save atiduoti muzikai, nebūsiu visiškai „užpildžiusi“ savęs. Tuomet atradau aktorystę. Joje telpa viskas, ką aš mėgstu, ką galiu. Vaidyba nepasidavė lengvai, teko gerokai persilaužti, „išlaisvėti“.

– Prieš „Sangailės vasarą“ filmavaisi Roberto Mulano filme „Mes dainuosim“, taip pat kūrei Marinos Malich vaidmenį šiuo metu Sankt Peterburge kuriamam filmui. Personažai – visai skirtingi. Kaip ruošiesi vaidmeniui?


– Mėgstu įsigilinti. Apie personažą ir vaizduojamą laiką stengiuosi sužinoti viską, kas įmanoma. Skaitau su vaidmeniu susijusias knygas, ieškau informacijos kituose prieinamuose šaltiniuose. Mėgstu būti pasiruošusi. Apskritai nepaprastai mėgstu skaityti, tad knygos sudaro didžiąją mano turimų daiktų dalį.

– Iš kur toks stropumas? Gal buvai griežtai auklėjama?

– Anaiptol. Gal nuskambės „baltarankiškai“, bet tėvai manęs nevertė daryti to, kas nepatinka. Niekada neravėjau daržų, nedariau dar kažko, kas būdavo privaloma kitiems vaikams. Didelių rūpesčių nekėliau, bet turėjau savo nusistatymus.

Tėvams teko išgyventi mano paauglystės „juodąjį“ periodą, kai vaikščiodavau visa tamsiai apsirengusi, su pirštinėmis, ilgiausiu sijonu net ir karštą vasaros dieną, kad tik neįdegčiau, išlikčiau balta. Mama to visai nesureikšmino, o tėtis stengėsi nesikišti, tad greitai viskas ir praėjo. Apskritai visada galėjau būti savimi. Gal todėl pasitikėjimas savimi – mano stiprioji pusė.



Kas gali būti geriau už gimtinę?

– Ar pasiilgsti Vilkaviškio?

– Tai – mieliausias kampelis. Kai vaikštau miesto gatvelėmis, atgyja daugybė prisiminimų.

Augdama Vilkaviškyje galėjau lavintis, kiek širdis geidė. Keista, kai kiti sako, kad mažame mieste nėra ką veikti. Juk ne didžiuliai kino teatrai ir koncertų salės užpildo žmogų. Man Vilkaviškyje visko užteko. Daugelis išvykusių ar net gyvenančių Vilkaviškyje sako dūstantys nuo provincijos, bet juk viskas priklauso nuo požiūrio, o peikti savo gimtinę – tai peikti savo šaknis, o kartu ir save.

Būdama iš mažo miestelio, jaučiuosi išskirtinė. Tikrai nepavydžiu užaugusiems didmiesčiuose. Juk mano kiemas – žolė, gėlės, neužgožtas dangus, o jų – betonas. Čia – viskas ranka pasiekiama, visur galima nueiti pėsčiomis. Kas gali būti geriau?..

– Ar dažnai grįžti pas tėvus?

– Jau seniai buvau grįžusi. Net neatsimenu, kada galėjau štai taip ramiai pasėdėti pas mamą ant sofos, pasikalbėti. Čia visada gera. Atrodo, kad net nebuvau išvažiavusi. Mano kambarys manęs laukia. Toks pats, kokį palikau. Tad kai aprimsta bėgimas, važiuoju čia, į savo vaikystės namus, arba prie Molėtų ežerų, kur susikuriame laužą ir klausomės gamtos.

Aišku, jaukiausia tėvų namuose. Mamos kepti pyragai, jos gamintas maistas – to labiausiai pasigendu Vilniuje. Pyragai mano šeimoje asocijuojasi su pokalbiais, išsikalbėjimais ir ramybe.





Galerija: „Sangailės vasara“




Publikuota: 2015-08-21 15:57:47

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai