Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Savivaldybės žinios

---

Nuo šių metų rugpjūčio mėnesio Vilkaviškio rajono daugiabučių namų gyventojai pradės kaupti lėšas, kurios vėliau bus naudojamos namams atnaujinti.

Jau 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 390 patvirtino tvarką, pagal kurią visi butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti lėšas, kurios bus skiriamos daugiabučiui namui atnaujinti pagal privalomuosius pastatų naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Tokias lėšas privalo kaupti ir Vilkaviškio rajone esančių daugiabučių namų gyventojai, tačiau iki šiol tai buvo daroma tik pačių namo gyventojų bendru apsisprendimu. Tiesa, tvarka, kurią patvirtino Vyriausybė nenumatė termino, iki kurio gyventojai privalo pradėti taupyti, tad svarstyti įvesti tokių lėšų kaupimą Vilkaviškio rajone pradėta tik dabar.

Jau nuo šio mėnesio tokių lėšų rinkimą pradeda inicijuoti UAB „Vilkuva“ ir UAB „Kybartų darna“, – šių įmonių administruojamų namų gyventojai pradės kaupti lėšas savo namų remontui.

Svarbu paminėti, kad tai daryti privalo visi Vilkaviškio rajone esantys bendrojo naudojimo objektų valdytojai – tiek daugiabučių namų bendrijų pirmininkai ar jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, tiek bendrojo naudojimo objektų administratoriai.

Kaupiamosios lėšos – namui atnaujinti

Minėtojo kaupiamojo mokesčio paskirtis – sukaupti lėšas, reikalingas daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukcinių elementų atnaujinimo, kitaip sakant remonto darbams, atsižvelgiant į namo konstrukcinių elementų eksploatavimo (gyvavimo) trukmę.

Šios lėšos bus kaupiamos, atsižvelgiant į namo fizinę ir energinę būklę, konkretiems bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbams, kurie bus numatyti bendrojo naudojimo objektų valdytojams parengus ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Kartu bus numatoma ir minimali lėšų dalis, skirta plane nenumatytoms priemonėms, tai – avarijoms, atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams pašalinti, kurių neįmanoma iš anksto prognozuoti.

Ilgalaikis namo atnaujinimo planas turės būti parengtas atsakingų specialistų, o pagal jį apskaičiuotas mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis bus pateiktas tvirtinti namo gyventojams.

Per tą laiką, iki ilgalaikiai namų atnaujinimo planai bus parengti ir gyventojai juos patvirtins, kaupiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalaus dydžio įmoka – nuo 0, 03 iki 0, 05 euro už kvadratinį metrą (priklausomai nuo namo dydžio). Pavyzdžiui, 50 kv. m ploto buto savininkas per mėnesį turėtų įmokėti 1, 5–2, 5 Eur. Mėnesinės įmokos dydis yra apribotas, siejant jį su minimalia mėnesio alga, kad būtų užtikrinta socialinė apsauga mažesnes pajamas turintiems gyventojams.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog bendrojo naudojimo objektų valdytojams parengus ir gyventojams patvirtinus ilgalaikį planą, įvertinus namo remonto darbų būtinumą ir skubumą, mėnesinė kaupiamųjų lėšų suma gali keistis.

Kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos patalpų savininkai kaupiamąsias įmokas turės sumokėti į bendrojo naudojimo objektų valdytojo (bendrijos ar jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens ar savivaldybės paskirto bendrojo naudojimo objektų administratoriaus) kaupiamųjų lėšų sąskaitą.

Bendrijoms ar kitokiu būdu valdomų daugiabučių namų savininkams, kurie jau priėmę sprendimus kaupti lėšas, jokių papildomų reikalavimų nenustatoma, išskyrus tai, jog sukauptos lėšos turi būti laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ir atskirai apskaitomos.

Pateikti pasiūlymai administracinių nusižengimo kodekso projektui, kuriais siūloma didinti baudas bendrojo naudojimo objektų valdytojams už netinkamą gyventojų kaupiamųjų lėšų valdymą ar panaudojimą.

Kaupdami šias lėšas namo gyventojai bus apsaugoti nuo vienkartinių didelių įmokų, kurios būtinos atliktų remonto ar avarijų likvidavimo darbų išlaidoms apmokėti, taip pat papildomų rinkliavų smulkesniems remonto darbams atlikti.

Kaupiamos lėšos bus apsaugotos

Vyriausybės priimtame nutarime didelis dėmesys skiriamas gyventojų sukauptų lėšų apsaugai. Bendrojo naudojimo objektų valdytojai yra įpareigoti banke ar kitoje kredito įstaigoje atidaryti atskiras butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitas, atskirtas nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Tai padaryti privalės visi Vilkaviškio rajone veikiantys bendrojo naudojimo objektų valdytojai.

Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsakys daugiabučių namų valdytojai. Be to, be pačių gyventojų sutikimo kaupiamojoje sąskaitoje esančių pinigų nebus galima naudoti.

Nutarime taip pat nustatyta, kad sukauptos lėšos yra butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir joms taikomas įstatymo nustatytas indėlių draudimas. Taigi, kiekvienas daugiabučio gyventojas, sumokėjęs įmokas į bendrojo naudojimo objektų valdytojo kaupiamųjų lėšų sąskaitą, bus laikomas indėlininku, kurio pinigai bus apdrausti.

Pabrėžtina, jog sukauptos lėšos turi būti naudojamos tik pagal jų paskirtį, o lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis bei atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais.

Siūlo griežtinti baudas

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, yra pateikti pasiūlymai administracinių nusižengimo kodekso projektui, kuriais siūloma didinti baudas bendrojo naudojimo objektų valdytojams už netinkamą gyventojų kaupiamųjų lėšų valdymą ar panaudojimą.

Iki šiol už tai, kad kaupiamosios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar jos nustatyta tvarka neapskaitomos, ar naudojamos ne pagal paskirtį daugiabučio bendrijos pirmininkas, savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius gaudavo baudą nuo 60 iki 120 eurų. Šią bauda siūloma didinti iki 150–700 eurų.



Ieva Rinkevičiūtė

Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---