|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarti klausimus dėl vilkų daromos žalos ūkininkams, dėl informacijos apie šlapynes pateikimo žemdirbiams, kiaulių maro plėtros prevencinių priemonių taikymo ir kitas aktualijas.
Vilkų daroma žala
Šiais, kaip ir praėjusiais metais, Žemės ūkio ministerija gauna daug nusiskundimų iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams. Gyventojai piktinasi, kad gyvūnai pjaunami ne tik ganyklose bet ir gyvenviečių teritorijose, netoli nuo gyvenamųjų namų. Vien tik Šilalės rajone 2014 m. papjauti 49 naminiai gyvūnai, nukentėjo 37 ūkininkai, šiais metais jau 10, dėl žalos atlyginimo kreipėsi 8 ūkininkai.
Vilkų medžioklės kvota skiriama apskričiai, ir ši kvota greitai būna išnaudota, didžiąją dalį vilkų sumedžiojant visiškai atsitiktinai, nepriklausomai nuo jų populiacijos toje vietovėje.
„Turime labai gerai apgalvoti, kaip padėti žemdirbiams, nes Lietuvoje labai saugoma gamta ir gyvūnija, tačiau mažiau paisoma žemdirbių interesų. Žalą ūkiams daro ne tik vilkai, bet ir gervės, žąsys, šernai, stumbrai, o žemdirbiai dėl to dar patys verčiami jaustis kalti, turėtume labiau paisyti jų gerovės“, – pažymėjo V. Baltraitienė.
Žemės ūkio ministerija siūlė peržiūrėti vilkų medžiojimo kvotų skyrimo tvarką, sudarant galimybę paskirti papildomą vilkų medžioklės kvotą rajonams, kuriuose suaktyvėję vilkai padaro daugiausia žalos ūkininkams.
Informacija apie šlapynes
Šlapynių teritorijas, tinkamas tvarkyti pagal Kaimo plėtros programą, nustato Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras gavo iš Aplinkos ministerijos elektroniniu formatu informaciją apie nustatytas šlapynių teritorijas, tačiau išaiškėjo, kad ne visos Lietuvos šlapynės buvo tinkamai nustatytos ir patalpintos į pasėlių deklaravimo sistemą. Aplinkos ministerijai patikslinus šlapynių teritorijas ir pateikus atnaujintą informaciją pasitaikė atvejų, kai šlapynių plotai buvo sumažinti. Pažymėtina, kad tokiais atvejais kyla problemų pareiškėjams, o ateityje gali kilti nesklandumų Europos Komisijos auditoriams tikrinant, kaip kaimo plėtros priemonės yra įgyvendinamos.
Susitarta, kad rengiantis 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui Aplinkos ministerija privalo užtikrinti, jog kokybiška informacija apie šlapynes būtų laiku pateikta paramą administruojančioms institucijoms. Lietuvoje šiemet užregistruotos 42 afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems).
K iaulių maro prevencija
Lietuvoje šiemet užregistruotos 42 afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems).
Užkrėstuose miškuose laikinai apribota medžioklė, kas savaitę vykdoma šių vietovių apžiūra, ieškoma nugaišusių šernų. Dėl AKM bus tiriami visi šiuose rajonuose sumedžioti šernai, nes atskirais atvejais medžioklės bus leidžiamos (pvz., saugant žemės ūkio pasėlius nuo laukinių gyvūnų).
AKM virusas perduodamas išskirtinai tik tiesioginio kontakto metu per užkratą. Kiaulės ar šernai, turėję kontaktą su užkrėstu gyvūnu (ar suėdę užkrėsto pašaro), visada nugaišta.
Ministerija, reaguodama į Kiaulių augintojų asociacijos prašymus dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių, raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos komitetą ir Aplinkos ministeriją, prašydama nedelsiant imtis priemonių užtikrinti šernų populiacijos mažinimą. Ministerija prašo Aplinkos ministerijos papildomai įvertinti šernų medžioklei keliamus reikalavimus siekiant mažinti kiaulių maro plitimą.
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aptarti klausimus dėl vilkų daromos žalos ūkininkams, dėl informacijos apie šlapynes pateikimo žemdirbiams, kiaulių maro plėtros prevencinių priemonių taikymo ir kitas aktualijas. |
Šiais, kaip ir praėjusiais metais, Žemės ūkio ministerija gauna daug nusiskundimų iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams. Gyventojai piktinasi, kad gyvūnai pjaunami ne tik ganyklose bet ir gyvenviečių teritorijose, netoli nuo gyvenamųjų namų. Vien tik Šilalės rajone 2014 m. papjauti 49 naminiai gyvūnai, nukentėjo 37 ūkininkai, šiais metais jau 10, dėl žalos atlyginimo kreipėsi 8 ūkininkai.
Vilkų medžioklės kvota skiriama apskričiai, ir ši kvota greitai būna išnaudota, didžiąją dalį vilkų sumedžiojant visiškai atsitiktinai, nepriklausomai nuo jų populiacijos toje vietovėje.
„Turime labai gerai apgalvoti, kaip padėti žemdirbiams, nes Lietuvoje labai saugoma gamta ir gyvūnija, tačiau mažiau paisoma žemdirbių interesų. Žalą ūkiams daro ne tik vilkai, bet ir gervės, žąsys, šernai, stumbrai, o žemdirbiai dėl to dar patys verčiami jaustis kalti, turėtume labiau paisyti jų gerovės“, – pažymėjo V. Baltraitienė.
Žemės ūkio ministerija siūlė peržiūrėti vilkų medžiojimo kvotų skyrimo tvarką, sudarant galimybę paskirti papildomą vilkų medžioklės kvotą rajonams, kuriuose suaktyvėję vilkai padaro daugiausia žalos ūkininkams.
Šlapynių teritorijas, tinkamas tvarkyti pagal Kaimo plėtros programą, nustato Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras gavo iš Aplinkos ministerijos elektroniniu formatu informaciją apie nustatytas šlapynių teritorijas, tačiau išaiškėjo, kad ne visos Lietuvos šlapynės buvo tinkamai nustatytos ir patalpintos į pasėlių deklaravimo sistemą. Aplinkos ministerijai patikslinus šlapynių teritorijas ir pateikus atnaujintą informaciją pasitaikė atvejų, kai šlapynių plotai buvo sumažinti. Pažymėtina, kad tokiais atvejais kyla problemų pareiškėjams, o ateityje gali kilti nesklandumų Europos Komisijos auditoriams tikrinant, kaip kaimo plėtros priemonės yra įgyvendinamos.
Susitarta, kad rengiantis 2016 m. žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui Aplinkos ministerija privalo užtikrinti, jog kokybiška informacija apie šlapynes būtų laiku pateikta paramą administruojančioms institucijoms.
Lietuvoje šiemet užregistruotos 42 afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems).
K
Lietuvoje šiemet užregistruotos 42 afrikinio kiaulių maro (AKM) užkrėstos vietovės, kuriose ši liga diagnozuota 55 šernams (21 – sumedžiotam, 34 – rastiems nugaišusiems).
Užkrėstuose miškuose laikinai apribota medžioklė, kas savaitę vykdoma šių vietovių apžiūra, ieškoma nugaišusių šernų. Dėl AKM bus tiriami visi šiuose rajonuose sumedžioti šernai, nes atskirais atvejais medžioklės bus leidžiamos (pvz., saugant žemės ūkio pasėlius nuo laukinių gyvūnų).
AKM virusas perduodamas išskirtinai tik tiesioginio kontakto metu per užkratą. Kiaulės ar šernai, turėję kontaktą su užkrėstu gyvūnu (ar suėdę užkrėsto pašaro), visada nugaišta.
Ministerija, reaguodama į Kiaulių augintojų asociacijos prašymus dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių, raštu kreipėsi į Seimo Aplinkos komitetą ir Aplinkos ministeriją, prašydama nedelsiant imtis priemonių užtikrinti šernų populiacijos mažinimą. Ministerija prašo Aplinkos ministerijos papildomai įvertinti šernų medžioklei keliamus reikalavimus siekiant mažinti kiaulių maro plitimą.
Publikuota: 2015-07-03 10:39:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|