|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda dirbamos žemės Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.Galioja iki: 2024-09-29 09:16:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Auksė Podolskytė gamina arbūzų sirupą.
Nuotr. iš asmeninio albumo
Tai - trys istorijos apie WWOOF, „Workaway“ ir „Helpx“ programas, leidžiančias savanoriauti visame pasaulyje mainais už nakvynę ir maistą.
„Helpx“
Vaida Savickaitė helpx.net svetainę atrado Austrijoje sutikto vaikino, keliaujančio po visus žemynus, dėka.
„ Helpx.net – internetinis portalas, kuriame registruojasi žmonės iš viso pasaulio, laukiantys kokios nors pagalbos. Už suteiktą pagalbą kelias valandas per dieną mainais daugelis siūlo būstą ir maistą. Čia kažkas labai panašaus į WWOOF, skirtumas tik tas, kad mano minimame portale registruojasi ne tik ekologinių ūkių savininkai, bet galima rasti labai daug mokyklų, kurioms reikia anglų kalbos mokytojų; hostelių, restoranų, šiaip pavienių žmonių. Ši savanorystė nieko nekainuoja, yra tik vienas mokestis internetinei svetainei (20 eurų), kurį susimokėjus gauni priėjimą prie visų registruotų asmenų nurodytų kontaktų“, – svetainės veikimo principą aiškina mergina.
Vaidos nuomone, dėl priimančių asmenų/organizacijų patikimumo baimintis nereikia, mat buvę savanoriai palieka atsiliepimus. Po poros mėnesių naršymo šiame portale, informacijos rinkimo, laiškų rašymo ir derybų su priimsiančia organizacija, mergina su savo geriausia drauge trims savaitėms išvyko į ekologinį projektą „Phangan Project“ Koh Phangan saloje, Tailande.
Šis projektas susideda iš kelių dalių: seno viešbučio patalpose esančio restorano, kuriame maistas gaminamas iš sode užaugintų daržovių; tajų užaugintų daržovių ekologinio turgelio bei bendruomenės centro, vienijančio vietinius tajus ir keliaujančius vakariečius.
„Darbų buvo nemažai, visi jie buvo labiau paruošiamieji. Pavyzdžiui, turėjome užduotį iš niūrios buvusio restorano patalpos padaryti kiek įmanoma jaukesnę bendruomenės centro patalpą. Esmė tame, kad pinigų tam nėra. Viskas, kuo galima pasikliauti, tėra seni, nebenaudojami viešbučio rakandai, randami sandėliukuose, ir mūsų fantazija. Na tai ką, iš pradžių patalpą švariai išvalėm, paskui prisirinkom paplūdimy kriauklių ir koralų dekoracijoms, pritempėm kokosų, į kuriuos pasodinom gėlių bei išnaudojom viešbutyje rastą turtą… O vėliau naujajame centre surengėm filmų vakarą“, – pasakoja Vaida apie savo darbo specifiką Tailande.
Savanorė atvirauja, kad tokiuose projektuose persidirbti netenka: „Kokias 2-3 valandas per dieną kažką naudingo nuveikiame projekto labui, o tada jau laikas mūsų. Ir apskirtai, ten puiki atmosfera, visi labai geranoriški ir atsipalaidavę. Juk tai neatlygintinas darbas ir orientuojamasi į rezultatą, o ne į laiką, praleistą dirbant.“
Pašnekovė įžvelgia daug tokios savanorystės privalumų: nuo moralinio pasitenkinimo darant gerą darbą iki gyvenimo rojaus kampelyje su vaizdu į jūrą bei galybe laisvo laiko.
Apie nuotykius savanoriaujant Tailande ir kitas nutrūktgalviškas keliones Vaida pasakoja savo tinklaraštyje „ Gyvenu gerai. Pasaulis pagal Vaidą “.
WWOOF
WWOOF – tai pasaulinis ekologinių ūkių tinklas. Savanoriaudamas šiuose ūkiuose, mainais už savo darbą gauni apgyvendinimą, maitinimą ir galimybę mokytis apie ekologišką gyvenimo būdą.
„Be abejo, svarbu paminėti, kad ne visos vietos (ūkiai, kempingai ir pan.) yra 100 proc. „organic“/draugiški gamtai, kaip kad rašoma aprašyme“, – priduria Auksė Podolskytė . Ji apie WWOOF sužinojo iš kolegės pasakojimų, dirbdama ekologiškų prekių parduotuvėje. Tačiau, kadangi tąsyk mergina studijavo ir dirbo, išvykti pagal šią programą neskubėjo.
„Po gerų metų nuo to, kai išgirdau, artėjant vasarai, prisiminiau ir nusprendžiau, kad metas išbandyti. Motyvacijos buvo kelios. Aš visada domėjausi augalais, aliejais, sodininkyste, todėl buvo puiki galimybė išmokti daugiau. Taip pat labai norėjau tiesiog būti gamtoje ir daugiau nieko, pravėdinti galvą. Pabėgti nuo šurmulio, interneto, pažiūrėti, kas su manim darysis kitokioje aplinkoje gyvenant kitokiu tempu. Iškeliavau viena. Tai irgi buvo nauja. Galiausiai, norėjau pamatyti daugiau Turkijos (kitokios Turkijos)“, – priežastis išvykti vardija pašnekovė. „Kokias 2-3 valandas per dieną kažką naudingo nuveikiame projekto labui, o tada jau laikas mūsų. Ir apskirtai, ten puiki atmosfera, visi labai geranoriški ir atsipalaidavę. Juk tai neatlygintinas darbas ir orientuojamasi į rezultatą, o ne į laiką, praleistą dirbant.
Per keturias savaites Auksė padirbėjo net trijuose skirtinguose ūkiuose, nors prieš išvykstant planavo apsistoti tik viename. Pašnekovė prisimena, kaip būdama pirmame ūkyje suplanavo kitą stotelę, o antroje savanorystės vietoje – ir trečią stotelę, tad kelionė buvo kupina siurprizų.
„Pirmoji vieta buvo ūkis, kuris augino daržoves, vaisius, spaudė alyvuogių aliejų bei teikė apgyvendinimą stovyklų, seminarų dalyviams. Antrojoje vietoje buvau 5 dienas ir ten gaminome arbūzų sirupą, nors vieta – gyvūnų reabilitacijos centras. Su tuo susijusius darbus dirbo ilgalaikiai savanoriai. Paskutinis mano sustojimas buvo kempingas–stovykla, teikianti apgyvenimą mediniuose nameliuose ar palapinėse, todėl tuo ir rūpinausi“, – prisimena Aukse.
Taigi per kelias savaites merginai teko išbandyti daugybę skirtingų veiklų: nuo augalų laistymo, maisto gaminimo, arbūzų sirupo bei muilo gamybos iki medinių namelių tvarkymo ir priežiūros. Be to, ji turėjo galimybę susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio: JAV, Prancūzijos, Australijos, Vokietijos ir, žinoma, su vietiniais savanoriais iš Turkijos. Viename iš ūkių Auksė net ir lietuvį netikėtai susitiko.
Pašnekovės teigimu, savanorių amžius 19–30 metų, nors jai pačiai teko savanoriauti ir kartu su hipių australų porele, kuriems daugiau kaip 60 metų. WWOOF patirtį ji nedvejodama rekomenduoja ir kitiems: „Man pačiai negana, tikrai noriu dar daugiau tokios patirties. WWOOF skiriasi nuo „Workaway“ ar „Helpx“. Projektas turi panašią, tačiau, mano manymu, kilnesnę misiją, susijusią su sąmoningumu, gamtosauga ir atsakomybe“, – sako ji.
Po tokios įsimintinos patirties Auksė netyčia pavėlavo į lėktuvą, skrendantį atgal į Lietuvą. Daug streso kainavusį tokį kelionės finalą galbūt reikėtų interpretuoti kaip ženklą, kad ekologiškų ūkių merginai nevalia palikti.
„Workaway“
Greta Tamošaitytė apie „ Workaway “ sužinojo bestudijuodama Danijoje. Ten šalia esančioje mokykloje pagal šią programą savanoriu dirbo brazilas, kuris ir supažindino su šia galimybe.
„Workaway“ veikia tokiu pačiu principu kaip ir „Helpx“. Greta šiuo metu yra Ispanijoje, Galisijos regione – Santjago de Komposteloje. Tai yra jos pirmoji „Workaway“ patirtis ir mergina čia jau penkis mėnesius.
„Savanoriavau studijuodama alternatyviame koledže apie dvejus metus ir po to nesinorėjo eiti keliu, kuriame svarbiausia karjera ir pinigai. Neviliojo eiti su minia ir norėjosi keliauti, atrasti, kurioje srityje esu reikalinga, mokytis ir susipažinti su skirtingomis kultūromis“, – priežastis išvykti vardija pašnekovė.
Ispanijoje mergina prižiūri dvi mergaites, moko jas anglų kalbos ir muzikos. Dar keli vaikai ir suaugusieji taip pat mokosi anglų.
„Jei skųsčiausi gyvenimo sąlygomis – meluočiau. Patekau į nuostabią ispanų šeimą, kuri per šį laiką jau tapo mano šeima ir rūpinasi be galo. Žmonės, su kuriais dirbu, šilti, nuoširdūs, atviri bei linkę padėti. Vaikai apkritai labai imlūs ir prieraišūs, grįžtamasis ryšys yra nuostabus“, – šypsosi Greta.
Nors mergina šia patirtimi mėgaujasi, ji įsitikinusi, kad „Workaway“ tinka ne kiekvienam: „Kas ieško tik naudos ir gerovės sau – nepatarčiau šios programos. Tačiau žmonėms, mėgstantiems keliauti kitokiu būdu, ieškantiems savęs, besidomintiems kitomis kultūromis, besimokantiems ir siekiantiems padėti kitiems, tai nuostabi galimybė!“
Eglė Raustė
Euroblogas.lt
Tai - trys istorijos apie WWOOF, „Workaway“ ir „Helpx“ programas, leidžiančias savanoriauti visame pasaulyje mainais už nakvynę ir maistą. |
„ Helpx.net – internetinis portalas, kuriame registruojasi žmonės iš viso pasaulio, laukiantys kokios nors pagalbos. Už suteiktą pagalbą kelias valandas per dieną mainais daugelis siūlo būstą ir maistą. Čia kažkas labai panašaus į WWOOF, skirtumas tik tas, kad mano minimame portale registruojasi ne tik ekologinių ūkių savininkai, bet galima rasti labai daug mokyklų, kurioms reikia anglų kalbos mokytojų; hostelių, restoranų, šiaip pavienių žmonių. Ši savanorystė nieko nekainuoja, yra tik vienas mokestis internetinei svetainei (20 eurų), kurį susimokėjus gauni priėjimą prie visų registruotų asmenų nurodytų kontaktų“, – svetainės veikimo principą aiškina mergina.
Vaidos nuomone, dėl priimančių asmenų/organizacijų patikimumo baimintis nereikia, mat buvę savanoriai palieka atsiliepimus. Po poros mėnesių naršymo šiame portale, informacijos rinkimo, laiškų rašymo ir derybų su priimsiančia organizacija, mergina su savo geriausia drauge trims savaitėms išvyko į ekologinį projektą „Phangan Project“ Koh Phangan saloje, Tailande.
Šis projektas susideda iš kelių dalių: seno viešbučio patalpose esančio restorano, kuriame maistas gaminamas iš sode užaugintų daržovių; tajų užaugintų daržovių ekologinio turgelio bei bendruomenės centro, vienijančio vietinius tajus ir keliaujančius vakariečius.
„Darbų buvo nemažai, visi jie buvo labiau paruošiamieji. Pavyzdžiui, turėjome užduotį iš niūrios buvusio restorano patalpos padaryti kiek įmanoma jaukesnę bendruomenės centro patalpą. Esmė tame, kad pinigų tam nėra. Viskas, kuo galima pasikliauti, tėra seni, nebenaudojami viešbučio rakandai, randami sandėliukuose, ir mūsų fantazija. Na tai ką, iš pradžių patalpą švariai išvalėm, paskui prisirinkom paplūdimy kriauklių ir koralų dekoracijoms, pritempėm kokosų, į kuriuos pasodinom gėlių bei išnaudojom viešbutyje rastą turtą… O vėliau naujajame centre surengėm filmų vakarą“, – pasakoja Vaida apie savo darbo specifiką Tailande.
Savanorė atvirauja, kad tokiuose projektuose persidirbti netenka: „Kokias 2-3 valandas per dieną kažką naudingo nuveikiame projekto labui, o tada jau laikas mūsų. Ir apskirtai, ten puiki atmosfera, visi labai geranoriški ir atsipalaidavę. Juk tai neatlygintinas darbas ir orientuojamasi į rezultatą, o ne į laiką, praleistą dirbant.“
Pašnekovė įžvelgia daug tokios savanorystės privalumų: nuo moralinio pasitenkinimo darant gerą darbą iki gyvenimo rojaus kampelyje su vaizdu į jūrą bei galybe laisvo laiko.
Apie nuotykius savanoriaujant Tailande ir kitas nutrūktgalviškas keliones Vaida pasakoja savo tinklaraštyje „ Gyvenu gerai. Pasaulis pagal Vaidą “.
WWOOF – tai pasaulinis ekologinių ūkių tinklas. Savanoriaudamas šiuose ūkiuose, mainais už savo darbą gauni apgyvendinimą, maitinimą ir galimybę mokytis apie ekologišką gyvenimo būdą.
„Be abejo, svarbu paminėti, kad ne visos vietos (ūkiai, kempingai ir pan.) yra 100 proc. „organic“/draugiški gamtai, kaip kad rašoma aprašyme“, – priduria
„Po gerų metų nuo to, kai išgirdau, artėjant vasarai, prisiminiau ir nusprendžiau, kad metas išbandyti. Motyvacijos buvo kelios. Aš visada domėjausi augalais, aliejais, sodininkyste, todėl buvo puiki galimybė išmokti daugiau. Taip pat labai norėjau tiesiog būti gamtoje ir daugiau nieko, pravėdinti galvą. Pabėgti nuo šurmulio, interneto, pažiūrėti, kas su manim darysis kitokioje aplinkoje gyvenant kitokiu tempu. Iškeliavau viena. Tai irgi buvo nauja. Galiausiai, norėjau pamatyti daugiau Turkijos (kitokios Turkijos)“, – priežastis išvykti vardija pašnekovė.
„Kokias 2-3 valandas per dieną kažką naudingo nuveikiame projekto labui, o tada jau laikas mūsų. Ir apskirtai, ten puiki atmosfera, visi labai geranoriški ir atsipalaidavę. Juk tai neatlygintinas darbas ir orientuojamasi į rezultatą, o ne į laiką, praleistą dirbant.
Per keturias savaites Auksė padirbėjo net trijuose skirtinguose ūkiuose, nors prieš išvykstant planavo apsistoti tik viename. Pašnekovė prisimena, kaip būdama pirmame ūkyje suplanavo kitą stotelę, o antroje savanorystės vietoje – ir trečią stotelę, tad kelionė buvo kupina siurprizų.
„Pirmoji vieta buvo ūkis, kuris augino daržoves, vaisius, spaudė alyvuogių aliejų bei teikė apgyvendinimą stovyklų, seminarų dalyviams. Antrojoje vietoje buvau 5 dienas ir ten gaminome arbūzų sirupą, nors vieta – gyvūnų reabilitacijos centras. Su tuo susijusius darbus dirbo ilgalaikiai savanoriai. Paskutinis mano sustojimas buvo kempingas–stovykla, teikianti apgyvenimą mediniuose nameliuose ar palapinėse, todėl tuo ir rūpinausi“, – prisimena Aukse.
Taigi per kelias savaites merginai teko išbandyti daugybę skirtingų veiklų: nuo augalų laistymo, maisto gaminimo, arbūzų sirupo bei muilo gamybos iki medinių namelių tvarkymo ir priežiūros. Be to, ji turėjo galimybę susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio: JAV, Prancūzijos, Australijos, Vokietijos ir, žinoma, su vietiniais savanoriais iš Turkijos. Viename iš ūkių Auksė net ir lietuvį netikėtai susitiko.
Pašnekovės teigimu, savanorių amžius 19–30 metų, nors jai pačiai teko savanoriauti ir kartu su hipių australų porele, kuriems daugiau kaip 60 metų. WWOOF patirtį ji nedvejodama rekomenduoja ir kitiems: „Man pačiai negana, tikrai noriu dar daugiau tokios patirties. WWOOF skiriasi nuo „Workaway“ ar „Helpx“. Projektas turi panašią, tačiau, mano manymu, kilnesnę misiją, susijusią su sąmoningumu, gamtosauga ir atsakomybe“, – sako ji.
Po tokios įsimintinos patirties Auksė netyčia pavėlavo į lėktuvą, skrendantį atgal į Lietuvą. Daug streso kainavusį tokį kelionės finalą galbūt reikėtų interpretuoti kaip ženklą, kad ekologiškų ūkių merginai nevalia palikti.
„Workaway“ veikia tokiu pačiu principu kaip ir „Helpx“. Greta šiuo metu yra Ispanijoje, Galisijos regione – Santjago de Komposteloje. Tai yra jos pirmoji „Workaway“ patirtis ir mergina čia jau penkis mėnesius.
„Savanoriavau studijuodama alternatyviame koledže apie dvejus metus ir po to nesinorėjo eiti keliu, kuriame svarbiausia karjera ir pinigai. Neviliojo eiti su minia ir norėjosi keliauti, atrasti, kurioje srityje esu reikalinga, mokytis ir susipažinti su skirtingomis kultūromis“, – priežastis išvykti vardija pašnekovė.
Ispanijoje mergina prižiūri dvi mergaites, moko jas anglų kalbos ir muzikos. Dar keli vaikai ir suaugusieji taip pat mokosi anglų.
„Jei skųsčiausi gyvenimo sąlygomis – meluočiau. Patekau į nuostabią ispanų šeimą, kuri per šį laiką jau tapo mano šeima ir rūpinasi be galo. Žmonės, su kuriais dirbu, šilti, nuoširdūs, atviri bei linkę padėti. Vaikai apkritai labai imlūs ir prieraišūs, grįžtamasis ryšys yra nuostabus“, – šypsosi Greta.
Nors mergina šia patirtimi mėgaujasi, ji įsitikinusi, kad „Workaway“ tinka ne kiekvienam: „Kas ieško tik naudos ir gerovės sau – nepatarčiau šios programos. Tačiau žmonėms, mėgstantiems keliauti kitokiu būdu, ieškantiems savęs, besidomintiems kitomis kultūromis, besimokantiems ir siekiantiems padėti kitiems, tai nuostabi galimybė!“
Publikuota: 2015-07-01 12:44:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą
* Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|