|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimas
|
|
|
Tiems, kurie pasirašo sutikimą po mirties aukoti savo organus donorystei, išduodama donoro kortelė. Tai tėra simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą, todėl kas nenori, kortelės gali ir neimti: duomenys apie žmogaus pasiryžimą po mirties tapti donoru yra įtraukiami į atitinkamą registrą. Tačiau gyvenimas parodė: kartais šis simbolinis ženklas, ši nedidukė kortelė padeda nustatyti jos savininko tapatybę ir grąžinti prarastus daiktus.
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai neretai sulaukia maždaug tokio turinio pranešimų, dažniausiai – telefonu: „Radau pamestą (pavogtą, išmestą) rankinę (piniginę). Jokių asmens dokumentų, kurie padėtų rasti savininką, nėra – tiktai donoro kortelė. Gal jūs galėtumėte nustatyti, kam ji priklauso, ir pranešti savininkui, kad rasti jo daiktai?“
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2000-ųjų išduodamos donoro kortelės yra dviejų rūšių: ant ankstesniųjų donoro kortelių buvo nurodomas jos savininko vardas, pavardė, asmens kodas. Pastaruoju metu išduodamos donoro kortelės, ant kurių tokios asmeninio pobūdžio informacijos nebėra – savininką galima nustatyti tik pagal identifikavimo numerį. Kiekvienas pilnametis, pildantis „Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti“, privalo nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, telefoną. Šie asmens duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, o donoro kortelėje nurodomas tik identifikavimo numeris.
Biuro specialistai pagal prie pamestų daiktų rastoje donoro kortelėje nurodytą identifikavimo numerį nustato donoro kortelės savininką, susisiekia su juo telefonu, el. paštu ar per socialinius tinklus, ir daiktai grąžinami šeimininkui. Donoro kortelė tėra simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą, todėl kas nenori, kortelės gali ir neimti: duomenys apie žmogaus pasiryžimą po mirties tapti donoru yra įtraukiami į atitinkamą registrą.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo, kad užsienyje viešintis donoro kortelės savininkas atsiliepė per socialinį tinklą „Facebook“, apsidžiaugė, kad atgaus jau prarastais laikytus daiktus, ir prisipažino... nebeprisimenantis, kurioje užsienio šalyje tą rankinę su asmeniniais daiktais pametė.
Būna, kad išduodant žmogui donoro kortelę pasidomima, kokių nuolaidų ją turint galima sulaukti... parduotuvėje. Žinoma, jokių nuolaidų ši kortelė nesuteikia.
Donoro kortelė – tik kilnaus apsisprendimo simbolis. Jos net nešiotis su savimi neprivaloma. Tačiau kai kurie žmonės ją nešiojasi matomiausioje piniginės vietoje, taip išreikšdami savo požiūrį į donorystę. O minėti pavyzdžiai įrodo, kad donoro kortelė kartais gelbsti net ir atgaunant prarastus daiktus.
Tiems, kurie pasirašo sutikimą po mirties aukoti savo organus donorystei, išduodama donoro kortelė. Tai tėra simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą, todėl kas nenori, kortelės gali ir neimti: duomenys apie žmogaus pasiryžimą po mirties tapti donoru yra įtraukiami į atitinkamą registrą. Tačiau gyvenimas parodė: kartais šis simbolinis ženklas, ši nedidukė kortelė padeda nustatyti jos savininko tapatybę ir grąžinti prarastus daiktus. |
Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai neretai sulaukia maždaug tokio turinio pranešimų, dažniausiai – telefonu: „Radau pamestą (pavogtą, išmestą) rankinę (piniginę). Jokių asmens dokumentų, kurie padėtų rasti savininką, nėra – tiktai donoro kortelė. Gal jūs galėtumėte nustatyti, kam ji priklauso, ir pranešti savininkui, kad rasti jo daiktai?“
Verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2000-ųjų išduodamos donoro kortelės yra dviejų rūšių: ant ankstesniųjų donoro kortelių buvo nurodomas jos savininko vardas, pavardė, asmens kodas. Pastaruoju metu išduodamos donoro kortelės, ant kurių tokios asmeninio pobūdžio informacijos nebėra – savininką galima nustatyti tik pagal identifikavimo numerį. Kiekvienas pilnametis, pildantis „Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti“, privalo nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą, telefoną. Šie asmens duomenys įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą, o donoro kortelėje nurodomas tik identifikavimo numeris.
Biuro specialistai pagal prie pamestų daiktų rastoje donoro kortelėje nurodytą identifikavimo numerį nustato donoro kortelės savininką, susisiekia su juo telefonu, el. paštu ar per socialinius tinklus, ir daiktai grąžinami šeimininkui.
Donoro kortelė tėra simbolinis ženklas, liudijantis geranorišką žmogaus apsisprendimą, todėl kas nenori, kortelės gali ir neimti: duomenys apie žmogaus pasiryžimą po mirties tapti donoru yra įtraukiami į atitinkamą registrą.
Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo, kad užsienyje viešintis donoro kortelės savininkas atsiliepė per socialinį tinklą „Facebook“, apsidžiaugė, kad atgaus jau prarastais laikytus daiktus, ir prisipažino... nebeprisimenantis, kurioje užsienio šalyje tą rankinę su asmeniniais daiktais pametė.
Būna, kad išduodant žmogui donoro kortelę pasidomima, kokių nuolaidų ją turint galima sulaukti... parduotuvėje. Žinoma, jokių nuolaidų ši kortelė nesuteikia.
Donoro kortelė – tik kilnaus apsisprendimo simbolis. Jos net nešiotis su savimi neprivaloma. Tačiau kai kurie žmonės ją nešiojasi matomiausioje piniginės vietoje, taip išreikšdami savo požiūrį į donorystę. O minėti pavyzdžiai įrodo, kad donoro kortelė kartais gelbsti net ir atgaunant prarastus daiktus.
Publikuota: 2015-05-29 11:31:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|