„Santaka“ / Jaunimas Lietuvoje nerimauja dėl įgūdžių ir atlyginimo / Jaunimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

Dalinkitės:  


Jaunimas Lietuvoje nerimauja dėl įgūdžių ir atlyginimo


Šiandien EK narys Tiboras Navracsicsius susitinka su jaunimo organizacijų atstovais ir aptars, kaip geriau paskatinti jaunuolius aktyviai dalyvauti demokratinėje visuomenėje.

Šis susitikimas vyksta po to, kai kovo 17 d. Paryžiuje, neformaliame ministrų susitikime, netrukus po teroristų atakų Paryžiuje ir Kopenhagoje, buvo įsipareigota nacionaliniu ir Europos lygiu labiau skatinti toleranciją, žodžio laisvę ir socialinę įtrauktį per švietimą ir jaunimo veiksmus. Diskusijos apie radikalizacijos mažinimą su jaunimo atstovais bus tęsiamos 2015 m. gegužės 6 d., vykstant Europos jaunimo savaitei , kurios metu (balandžio 27 d.–gegužės 10 d.) jaunimas bus pakviestas pasidalinti mintimis apie tai, kaip būtų galima panaudoti jaunimo potencialą profesiniame gyvenime ir visuomenėje.

Šiandien taip pat paskelbti Eurobarometro duomenys apie Europos jaunimą.

2014 m. pabaigoje Eurobarometro atliktos 15-30 metų amžiaus žmonių apklausos duomenimis, lietuvių gerokai mažiau (49 proc.) negu vidutiniškai jaunų europiečių (63 proc.) per pastaruosius trejus metus balsavo politiniuose rinkimuose. Mažesnė negu Lietuvoje jaunimo dalis politiniuose rinkimuose balsavo tik Airijoje (48 proc.), Kipre (47 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (45 proc.). Palyginus su 2013 metais, balsavusių rinkimuose jaunų žmonių dalis visoje Europos Sąjungoje padidėjo 4 proc., tuo tarpu Lietuvoje sumažėjo 2 proc.



Jaunų žmonių, dalyvaujančių įvairiose organizacijose, dalis, palyginti su 2013 metais, šiek tiek sumažėjo: beveik pusė (49 proc.) respondentų atsakė dalyvavę bent vienos organizacijos veikloje, 2013 m. taip atsakiusiųjų buvo 56 proc. Sportas yra populiariausia jaunimo veikla visose valstybėse narėse: 29 proc. europiečių ir 20 proc. lietuvių atsakė dalyvavę kokio nors sporto klubo veikloje per pastaruosius 12 mėnesių, 16 proc. europiečių ir 8 proc. lietuvių dalyvavo kokios nors jaunimo organizacijos veikloje.
Palyginus su 2013 metais, balsavusių rinkimuose jaunų žmonių dalis visoje Europos Sąjungoje padidėjo 4 proc., tuo tarpu Lietuvoje sumažėjo 2 proc.


Švietimas vaidina svarbų vaidmenį nulemiant jaunų žmonių politinį ir kultūrinį įsipareigojimą. Remiantis rezultatais, tikėtina, kad ilgiau studijavę jaunuoliai aktyviau dalyvaus politiniuose rinkimuose, kultūros renginiuose ir veikloje. Per pastaruosius trejus metus rinkimuose dalyvavo 82 proc. vyresnių nei 20 m. žmonių, kurie vis dar studijuoja, bet tik 51 proc. žmonių, kurie paliko mokyklą 15 m. arba dar jaunesni. Panaši padėtis kultūros veikloje: joje dalyvauja 91 proc. studijuojančių vyresnių nei 20 m. žmonių ir tik 74 proc. jaunuolių, kurie paliko mokyklą 15 m. arba jaunesni.



Paklausti, kiek jaučiasi užtikrinti, kad baigus mokslus ras darbą, ketvirtadalis lietuvių ir panaši dalis (26 proc.) europiečių atsakė esą visiškai užtikrinti. 48 proc. europiečių ir 46 proc. lietuvių jaučiasi gana užtikrinti darbo radimu, o nelabai užtikrinti nurodė 18 proc. europiečių ir 22 proc. lietuvių. Jaunimas Lietuvoje nerimauja dėl reikiamų žinių arba įgūdžių stokos įsidarbinant (25 proc.) ir dėl atlyginimo dydžio (22 proc.). Tuo tarpu europiečiai labiausiai (31 proc.) nerimauja dėl to, kad neras nuolatinio ilgalaikio darbo (šią kaip pagrindinę nerimo priežastį nurodė 15 proc. lietuvių).

Ketvirtadalis jaunų žmonių Europos Sąjungoje ir panaši dalis Lietuvoje (23 proc.) nurodė per pastaruosius 12 mėnesių dalyvavę organizuotoje savanoriškoje veikloje. Palyginus su 2011 metais, savanoriaujančių lietuvių sumažėjo 6 proc., europiečių - 1 proc. Dauguma - 66 proc. europiečių ir 52 proc. savanoriškoje veikloje dalyvavusių lietuvių atsakė, jog šia veikla buvo siekiama kažką pakeisti vietos bendruomenėje, 27 proc. europiečių ir 38 proc. lietuvių nurodė, kad buvo siekiama ką nors pakeisti savo šalies mastu. Visose ES valstybėse narėse dauguma žmonių vykdo savanorišką veiklą labdaros organizacijose, humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi srityse (taip nurodė 44 proc. Europos ir 30 proc. Lietuvos jaunimo). Šiek tiek mažiau – 40 proc. europiečių ir 26 proc. lietuvių atsakė, kad jų savanoriška veikla buvo susijusi su švietimu kvalifikaciniu mokymu arba sportu. Tik 6 proc. respondentų nurodė dalyvavę savanoriškoje veikloje užsienyje. Didžioji dauguma respondentų (93 proc.) atsakė, jog jie niekada nesavanoriavo užsienyje. 88 proc. užsienyje nesavanoriavusių europiečių ir tiek pat lietuvių atsakė, kad jie neturėjo tokios galimybės, 5 proc. – kad jie tokią galimybę turėjo, tačiau nepasinaudojo.





Ek atstovybės Lietuvoje info



Publikuota: 2015-04-24 09:10:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai