|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį, kovo 16 d., dalyvauja Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kur vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų yra „Pieno sektorius: rinkos padėtis, tendencijos ir ES priemonės“.
2014 metais pieno sektoriaus situacija buvo ne kartą aktyviai aptarta Specialiojo žemės ūkio komiteto ir Tarybos posėdžių metu, ieškant sprendimų, kaip ją pagerinti. Kaip pažymi žemės ūkio ministrė, situacija Lietuvos pieno sektoriuje toliau išlieka įtempta. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 22 euro centus už kilogramą pieno – viena iš mažiausių Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu ES vidurkis - apie 32 euro centus už litrą pieno. Kai kuriems šalies pieno ūkiams supirkimo kaina yra sumažinta net iki 12–15 euro centų už kilogramą pieno. „Esame dėkingi Komisijai už jau skirtą paramą pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo. Deja, ji yra nepakankama stabilizuoti pieno gamintojų padėtį. Tokios žemos pieno supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų ir veda prie Lietuvos pieno sektoriaus nykimo. Per metus ūkių, laikančių karves, sumažėjo 6, 7 proc. Dalis ūkių atsidūrė ypač nepalankioje situacijoje, nes turi įsipareigojimų bankams ir neišgali jų vykdyti. Manau, kad tai yra tęstinė neigiama Rusijos Federacijos embargo pasekmė. Taikomos rinkos organizavimo priemonės neduoda reikiamo rezultato situacijai stabilizuoti. Todėl Lietuva prašys Europos Komisijos skirti papildomą paramą iš ES biudžeto Lietuvos pieno gamintojams paremti“, – pabrėžia V. Baltraitienė.
Žemės ūkio ministerijos info
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmadienį, kovo 16 d., dalyvauja Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kur vienas iš svarbiausių svarstomų klausimų yra „Pieno sektorius: rinkos padėtis, tendencijos ir ES priemonės“. |
2014 metais pieno sektoriaus situacija buvo ne kartą aktyviai aptarta Specialiojo žemės ūkio komiteto ir Tarybos posėdžių metu, ieškant sprendimų, kaip ją pagerinti. Kaip pažymi žemės ūkio ministrė, situacija Lietuvos pieno sektoriuje toliau išlieka įtempta. Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje apie 22 euro centus už kilogramą pieno – viena iš mažiausių Europos Sąjungoje, kai tuo tarpu ES vidurkis - apie 32 euro centus už litrą pieno. Kai kuriems šalies pieno ūkiams supirkimo kaina yra sumažinta net iki 12–15 euro centų už kilogramą pieno. „Esame dėkingi Komisijai už jau skirtą paramą pieno gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių importo embargo. Deja, ji yra nepakankama stabilizuoti pieno gamintojų padėtį. Tokios žemos pieno supirkimo kainos nepadengia pieno gamybos kaštų ir veda prie Lietuvos pieno sektoriaus nykimo. Per metus ūkių, laikančių karves, sumažėjo 6, 7 proc. Dalis ūkių atsidūrė ypač nepalankioje situacijoje, nes turi įsipareigojimų bankams ir neišgali jų vykdyti. Manau, kad tai yra tęstinė neigiama Rusijos Federacijos embargo pasekmė. Taikomos rinkos organizavimo priemonės neduoda reikiamo rezultato situacijai stabilizuoti. Todėl Lietuva prašys Europos Komisijos skirti papildomą paramą iš ES biudžeto Lietuvos pieno gamintojams paremti“, – pabrėžia V. Baltraitienė.
Žemės ūkio ministerijos info
Publikuota: 2015-03-16 11:29:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|