„Santaka“ / Kraštietis gyvenimo patirtį kaupia Japonijoje / Kelionės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kelionės

Dalinkitės:  


Iš Gra­žiš­kių ki­lęs L. Did­va­lis, tu­rė­da­mas lais­vo lai­ko, sten­gia­si pa­ma­ty­ti vis ki­tas gra­žiau­sias Ja­po­ni­jos vie­to­ves. Nuot­rau­ko­je Li­nas – aukš­čiau­sio Te­kan­čios sau­lės ša­lies kal­no Fu­dži fo­ne.

Nuot­rau­kos iš as­me­ni­nio Li­no DID­VA­LIO ar­chy­vo.


Kraštietis gyvenimo patirtį kaupia Japonijoje

Andrius GRYGELAITIS


Iš Gražiškių kilęs Linas Didvalis gyvena ir mokosi gana egzotiškoje šalyje – Japonijoje. Vaikinas kartu su keletu kolegų rengia pirmąjį Lietuvoje interneto puslapį, skirtą mokytis japonų kalbos. Susidomėjo atsitiktinai



L. Didvalis Kauno Vytauto Didžiojo universitete įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, o vėliau baigė Rytų Azijos studijų magistrantūros programą. Dar studijuodamas vaikinas visai atsitiktinai, vedamas smalsumo, vieną semestrą nusprendė pasirinkti japonų kalbos kursus. Pradėjęs mokytis šios užsienio kalbos, studentas taip ją pamėgo, kad baigė visus keturis universitete siūlomus mokymo lygius.

Kadangi VDU jau ne vienus metus palaiko glaudžius ryšius su Japonijos, Pietų Korėjos ir Taivano universitetais, lietuviai per mainų programas turi galimybę išvykti į minėtas Rytų Azijos šalis.

Vietų tokiose programose nėra daug, o norinčiųjų dalyvauti – netrūksta.

Iš Gražiškių kilusiam vaikinui pasisekė, kad jis mokėsi japonų kalbos, nes mokantiems kalbas studentams visuomet suteikiama pirmenybė išvykti. L. Didvalis gavo galimybę visus metus studijuoti vienoje iš prestižiškiausių privačių aukštųjų mokyklų Japonijoje – sostinėje Tokijuje esančiame Vasedos universitete.


„Grįžus į Lietuvą susidomėjimas Japonija, kaip ir visu regionu, tik dar labiau sustiprėjo, todėl nebuvo jokių abejonių tęsti mokslus būtent Rytų Azijos studijų programoje. Ją baigiant kaip tik vyko konkursas gauti Japonijos vyriausybinę stipendiją doktorantūros studijoms viename iš Tokijo universitetų. Dalyvavau atrankoje – ir artimiausius trejus metus vėl turėčiau praleisti Japonijoje“, – šypsojosi pašnekovas.



Pietų korėjiečiai artimesni Lietuvai



L. Didvalis, be studijų Japonijoje, dar tris mėnesius mokslus krimto ir Pietų Korėjoje. Lygindamas šias šalis vaikinas atskleidė, kad būtent Pietų Korėja, o ne Japonija yra panašesnė į Lietuvą.

„Pietų Korėja, kaip ir Lietuva, yra visai neseniai ekonomiškai sustiprėjusi šalis. Šiuolaikinių miestų kultūra ten neturi gilių šaknų, žmonės į juos suvažiavo iš kaimo vietovių vos prieš keliasdešimt metų. Gal dėl to korėjiečiai pasirodė paprastesni, atviresni, aktyvūs, nebijantys naujovių, daug dirbantys, bet kartu – ir stiprūs materialistai, svajojantys apie karjerą ir pinigus, o ne veiklą, kuri jiems nuoširdžiai patiktų“, – mintimis dalijosi pašnekovas.


Pietų Korėjoje itin jaučiamas žmonių noras pritapti prie daugumos. Buvimas grupės nariu šioje šalyje yra labiau vertinamas ir laikomas sėkmingesniu būdu ko nors pasiekti gyvenime nei individualaus kelio ieškojimas. Pasak L. Didvalio, žmonės dėl to suvienodėja, o jeigu nepatenkina aplinkinių lūkesčių, patiria daug didesnį stresą.

„Tai yra nemaža problema, ypač kalbant apie jaunimą. Dėl to, kad aplinkiniai nori vieno, o pats žmogus jaučia, jog reikėtų siekti kažko kito, labai išaugęs savižudybių skaičius“, – tvirtino kraštietis.



Japonijoje sunkiau surasti draugų



Kalbėdamas apie Japonijos ir Pietų Korėjos žmonių skirtumus, L. Didvalis atkreipė dėmesį, kad Tekančios saulės šalyje gyventojai taip pat daug dirba, siekia karjeros, nebijo išbandyti naujovių, bet kaip asmenybės yra įvairesni, individualesni.

„Japonijoje labiau įsišaknijusi miestų ir aukštuomenės kultūra, todėl žmonės išoriškai itin mandagūs. Skirtingai nei korėjiečiai ar lietuviai, japonai visada atsiprašys, padėkos, o parduotuvėje aptarnaus pažerdami visą krūvą mandagių frazių. Tai smagu, tačiau toks mandagumas sukuria ir tam tikrą atstumo pojūtį, todėl, norint susirasti gerą draugą japoną, reikės įdėti gana daug pastangų“, – sakė L. Didvalis.


Vienas bendras abiejų šalių bruožas – saugumas. Tiek Pietų Korėjoje, tiek Japonijoje nusikaltimų, net ir pačių menkiausių, pasitaiko kur kas rečiau nei Lietuvoje. Vietiniams jau seniai yra išnykęs įprotis saugoti su savimi nešiojamą turtą, rakinti dviratį arba bijoti, kad pamirštas daiktas tiesiog pradings.



Mėgsta pamatyti abi puses



L. Didvalis pasakojo, jog gyvendamas Rytų Azijoje laisvalaikio turi mažai. Kai jo vis dėlto atsiranda, vaikinas mėgsta nueiti į įvairius koncertus, tradicinius renginius, aplankyti miesto parkus, pasivaikščioti vis po kitą Tokijo rajoną. Pasak pašnekovo, Japonijos sostinė yra tokia didelė, kad gali prireikti net kelerių metų, norint ją visą apžiūrėti.

Turėdamas daugiau laisvo laiko, ypač – per atostogas, jis stengiasi pakeliauti toliau, pamatyti vis kitas šalies vietas.

„Dar nesu buvęs Japonijos pietuose, todėl per artimiausias atostogas reikės būtinai ten nuvykti“, – šyptelėjo pašnekovas.

Jam labiausiai patinka lėtos kelionės, kai neskubant galima apžiūrėti ne tik turistų pamėgtas vietoves, bet pamatyti ir kitą, tikrąjį, to krašto vaizdą. Vaikinas dažnai lankosi įvairiuose internetiniuose keliautojų klubuose, kurių padedami užsieniečiai keliautojai apsistoja vieni pas kitus. Viskas nemokama ir grindžiama svetingumu, tarpkultūriniu bendravimu. Taip L. Didvalis susirado nemažai draugų tiek Japonijoje, tiek Pietų Korėjoje.



Būtų sunku prisitaikyti



Lygindamas Pietų Korėją ir Japoniją, L. Didvalis pirmiausiai išskyrė abiejų valstybių virtuvę. Pasak jo, korėjietiška virtuvė labai aštri, joje daug mėsiškų valgių, o japoniška – labai švelni, čia daugiau vyrauja patiekalai iš žuvies ir sojos pupelių.

Ryžiai – kasdienis valgis, pagaliukai – pagrindinis stalo įrankis.

Abi šalys nemažai paveiktos globalizacijos, todėl jose nesunku rasti tiek tradicinių valgių, tiek ir picerijų ar amerikietiškų greitojo maisto restoranų.

Gyvenimas Pietų Korėjoje ir Japonijoje, kaip ir kitur, susideda iš darbo ir laisvalaikio. Pasak pašnekovo, abiem dalykams šiose valstybėse skiriamas rimtesnis dėmesys nei Lietuvoje: dirbama daugiau ir labiau atsidavus, o laisvalaikiu taip pat stengiamasi tapti tam tikros srities profesionalais.

Itin populiaru turėti hobį, kuriuo nuodugniai domimasi: šokius, sportą, fotografiją, kalbas, piešimą ir pan.

„Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje itin populiarūs kompiuteriniai žaidimai, todėl tie jaunuoliai, kuriems gerai sekasi šis užsiėmimas, gali tapti tikrais profesionalais, dalyvaujančiais čempionatuose ir nemažai uždirbančiais. Tiesa, nemažai dirbančių žmonių savo laisvalaikį leidžia ir baruose, stresą skandindami alkoholyje“, – atskleidė kraštietis.


Pasak jo, Rytų Azijos kultūra turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Vis dėlto vaikinas prisipažino, kad vienaip viskas atrodo dabar, kai jis yra tik laikinas svečias, ir būtų visai kitaip, jei reikėtų čia nuolat gyventi ir tektų prisitaikyti prie visų tradicijų bei ypatumų. Ko gero, būtų ganėtinai sunku.



Japonų kalbos pamokos – internetu



Šiuo metu nėra nė vieno lietuviško japonų kalbai mokytis skirto vadovėlio. Jau seniai L. Didvalis norėjo užpildyti šią spragą, todėl su kitu VDU studentu bei keletu dėstytojų šią vasarą pradėjo kurti japonų kalbos mokymams skirtą interneto puslapį.

„Jame bus galima rasti nemokamas ir visiems prieinamas išsamias japonų kalbos pamokas. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje, kuris galbūt vieną dieną peraugs ir į popierinio vadovėlio formą“, – ateities planais pasidalijo pašnekovas.

Susidomėjusieji puslapį gali rasti čia.

Kaip pasakojo pats šio tinklalapio autorius, puslapis šiuo metu dar ne iki galo pabaigtas, todėl per kelis artimiausius mėnesius jame dar bus nemažai atnaujinimų.



Tai nėra vienintelis internetinis projektas, kurį ruošia L. Didvalis. Visus savo gyvenimo Japonijoje įspūdžius, kelionių patyrimus bei nuotykius jis aprašo interneto dienoraštyje.




Publikuota: 2015-03-13 09:24:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai