„Santaka“ / Problemos -organizuojant kalėjimų darbą / Teisėtvarka

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Teisėtvarka

Dalinkitės:  

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Problemos -organizuojant kalėjimų darbą


„Darbas kalėjime yra pirmiausia darbas su žmonėmis“, – akcentuoja Lietuvoje viešėjęs, Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje prie įvairių savo srities projektų įgyvendinimo prisidėjęs Norvegijos bausmių vykdymo darbuotojų akademijos atstovas Knut Andersen. Didžiausias spragas Lietuvos kalėjimų sistemoje jis įžvelgia būtent susijusias su darbuotojų kompetencijomis ir kalėjimų darbo organizavimu.



Iš 47 Europos valstybių Norvegija yra viena iš šalių, kur nuteistųjų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius mažiausias. Paklaustas, kokios priežastys sąlygoja žemą nuteistųjų, o taip pat ir vieną žemiausių pakartotinių nusikaltimų, skaičių Norvegijoje, K. Andersen įvardija pamatinį principą, kuriuo remiasi visa šalies bausmių sistema.



„Normalumo principas. Praktikoje jis iš esmės reiškia tai, jog bausmė yra laisvės atėmimas, o ne kažkokia kita jos forma. Dėl šios priežasties nuteistiesiems kalėjimuose stengiamasi suteikti kuo normalesnes sąlygas, tiek fizines, tiek socialines“, – aiškina jis.



Šių sąlygų suteikimas neatsiejamas nuo kokybiško kalėjimo darbo organizavimo bei ten dirbančių ir tiesiogiai su nuteistaisiais bendraujančių darbuotojų kompetencijų ir žinių. Norvegijoje, turinčioje daugiau kaip 5 mln. gyventojų, nuteistųjų skaičius viršija 3 tūkst., tačiau kalėjimo darbuotojų ji turi ženkliai daugiau nei Lietuva, kuri kalėjimuose talpina daugiau kaip 9 tūkst. nuteistųjų.




„Žinoma, viena svarbiausių užduočių yra ne tiek darbuotojų kiekis, kiek jų kokybė ir darbo efektyvumas. Mano manymu, kalėjimų darbuotojams – visuose lygmenyse, nuo aukštas pareigas užimančio, iki paprasto prižiūrėtojo, – reikėtų suteikti daugiau atsakomybės ir laisvės elgtis savo nuožiūra. Be abejo, joks piktnaudžiavimas valdžia prieš nuteistuosius tokiu atveju negali būti toleruojamas“, – patirtimi dalijasi K. Andersen.



Tuo tarpu teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad nors Lietuva džiaugiasi savo pažanga daugelyje sričių, didžiuojasi esanti Europos dalis, tačiau žmogiška pagarba ir orumas dar šlubuoja.

„Neretai teisiame ir smerkiame kitaip atrodančius, kitokios kilmės ar išvaizdos asmenis, o prasikaltusius apskritai linkę išstumti į užribį. Tačiau turime suprasti, kad atstumdami buvusius kalinius, mes tik giliname problemą ir tokiu būdu sukeliame papildomų rūpesčių visai visuomenei“, - teigia teisingumo ministras.



Į skeptikų replikas, jog Norvegijos kalėjimuose nuteistieji gyvena pernelyg geromis sąlygomis ir neva taip yra nepakankamai baudžiami, K. Andersen atsako, kad didžiausia bausmė žmogui yra pats laisvės apribojimas, o geros sąlygos priklauso nuo kiekvieno individualios patirties.




„Jei paklaustumėte nuteistojo norvego, jis tikrai neigtų, jog kalėjime gyvena prabangos sąlygomis. Tačiau nuteistasis iš Latvijos, Lietuvos ar Rumunijos, kuris yra matęs ir savo šalies kalėjimų, neabejotinai mūsų kalėjimus palygintų su trijų žvaigždučių viešbučiais. Nepaisant to, tikrai sulaukiame šių kalinių skundų dėl gyvenimo sąlygų, o iš kai kurių - net ir reikalavimo greičiau juos grąžinti į gimtąją šalį“, – tikina K. Andersen.



Šiuo metu Norvegijos kalėjimuose kali apie 100 lietuvių. Pasak K. Andersen, lyginant šį skaičių su lietuvių populiacija Norvegijoje, jis, deja, yra labai didelis.



Teisingumo ministerijos info



Publikuota: 2015-03-10 10:56:30

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai