|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gamta
|
|
|
2015-uosius Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais dirvožemio metais.
Plečiantis miestams vis didesni derlingos žemės plotai uždengiami nepralaidžiu sluoksniu – kelių danga, asfaltu. Šis reiškinys vadinamas dirvožemio sandarinimu.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miestuose esantys parkai ir želdynai užima nuo 35 iki 75 proc. miestų teritorijos. Tai rodo, kad dirvožemio sandarinimo mastai mūsų šalyje kol kas nėra grėsmingi. Norint išsaugoti Lietuvos dirvožemį, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, svarbu vengti padriko miestų plėtimosi ir stengtis mažinti dirvožemio sandarinimą. Norint išsaugoti Lietuvos dirvožemį svarbu vengti padriko miestų plėtimosi ir stengtis mažinti dirvožemio sandarinimą.
Dėl urbanizacijos ir infrastruktūros tinklo plėtros dirvožemio sandarinimo problema šiuo metu ypač aktuali Viduržemio jūros regiono šalims ir kalnuotose vietovėse įsikūrusiems miestams. Šiose teritorijose dažnai krantai yra sutvirtinti arba betonuoti, todėl potvynio vanduo nespėja susigerti, kyla nuošliaužų ir kitų grėsmių prarasti dirvožemį.
Austrijos iniciatyva dirvožemio išsaugojimo klausimai šiemet bus aptarti Europos Sąjungos Aplinkos taryboje. Europos Komisija jau parengė dirvožemio išsaugojimo rekomendacijas ir programą, kurias įgyvendinant iki 2050 m. bus siekiama sustabdyti žemės plotų užstatymą. Šią iniciatyvą bendru susitarimu įgyvendina Austrija, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgas, Olandija ir Lenkija.
2015-uosius Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais dirvožemio metais. |
Plečiantis miestams vis didesni derlingos žemės plotai uždengiami nepralaidžiu sluoksniu – kelių danga, asfaltu. Šis reiškinys vadinamas dirvožemio sandarinimu.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miestuose esantys parkai ir želdynai užima nuo 35 iki 75 proc. miestų teritorijos. Tai rodo, kad dirvožemio sandarinimo mastai mūsų šalyje kol kas nėra grėsmingi. Norint išsaugoti Lietuvos dirvožemį, pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, svarbu vengti padriko miestų plėtimosi ir stengtis mažinti dirvožemio sandarinimą.
Norint išsaugoti Lietuvos dirvožemį svarbu vengti padriko miestų plėtimosi ir stengtis mažinti dirvožemio sandarinimą.
Dėl urbanizacijos ir infrastruktūros tinklo plėtros dirvožemio sandarinimo problema šiuo metu ypač aktuali Viduržemio jūros regiono šalims ir kalnuotose vietovėse įsikūrusiems miestams. Šiose teritorijose dažnai krantai yra sutvirtinti arba betonuoti, todėl potvynio vanduo nespėja susigerti, kyla nuošliaužų ir kitų grėsmių prarasti dirvožemį.
Austrijos iniciatyva dirvožemio išsaugojimo klausimai šiemet bus aptarti Europos Sąjungos Aplinkos taryboje. Europos Komisija jau parengė dirvožemio išsaugojimo rekomendacijas ir programą, kurias įgyvendinant iki 2050 m. bus siekiama sustabdyti žemės plotų užstatymą. Šią iniciatyvą bendru susitarimu įgyvendina Austrija, Šveicarija, Vokietija, Liuksemburgas, Olandija ir Lenkija.
Publikuota: 2015-03-10 10:38:38
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|