Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renginiai

---

Vilkaviškio kultūros centre kovo 3 d., 17 val., vyks dailininko Alfonso Čepausko jubiliejinės parodos „Istorinės interpretacijos“ atidarymas ir susitikimas su autoriumi.

Jubiliejinėje Alfonso Čepausko parodoje, kurią sudaro 4 ciklai: „Karšuvos poringė“, „Trapėnų kronikos“, „Išlikimo kelias“, „Lizdeika“, pasakojama ne tik gimtojo krašto istorija, bet ir senovės lietuvių buitis. Retas iš mūsų žino, kad tarp Jurbarko ir Tauragės buvęs Karšuvos kraštas. Pasak istorikų, kunigaikščio Gedimino valdymo laikais karšuviai susilieję su žemaičiais. Apie tai mums byloja išlikę vietovardžiai.

A. Čepauskas ciklą „Karšuvos poringės“ pradeda nuo vaikystėje įstrigusių legendų ir mitų apie paslaptingus medžioklių ir naktigonių nuotykius, klajojančias ir ne vieną smalsuolį pradanginusias dvaseles, girių galiūną taurą, su visais lobiais į požemį nugrimzdusį dvarą. Taip per tūkstančius metų iš lūpų į lūpas keliaujančios istorijos atgulė į meninius apmąstymus „Naktigonių viliokė“, „Kalno glūdumoje“, „Padūkęs tauras“, „Radinys“. Čia pat aptiksime ir įtaigiai perteiktą Skaudvilės vietovardžio kilmę. Mitus pratęsia istoriniai įvykiai apie nuolatinius kryžiuočių antpuolius, karšuvių drąsą, sutelktumą ir užsispyrimą ginantis nuo priešų, krikščionybės atėjimą.

Nepamirštami ir kiti reikšmingi įvykiai. Vienoje iš poringių „Vizitas Tauragės dvare“ vaizduojamas prancūzo karvedžio Napoleono ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro I susitikimas. „Poeto vojažas“ įprasmina rašytojo O. de Balzako ir jo pamiltos E. Hanskos meilės romaną. Išraiškingai ir įtaigiai atkartojama skaudi mūsų tautos istorija: žydų genocidas („Pužai“), trėmimai („Išvarymas“), partizaninės kovos („Ant bruko“), atgimimas („Bunda“). Karšuvos poringes paįvairina nuotaikingi ir dinamiški kasdienybės momentai: vardynos, turgadienis, darbymetis, vakaruškos, siauruko statyba.

Abejingo žiūrovo nepalieka ir kitas autoriaus ciklas „Lizdeika“. Jame atpasakojama žynio biografija: gimimas, vaikystė, kunigaikščio Gedimino sapno pranašystė, pilies statybos ir šių dienų sostinės klestėjimas. Pasak menotyrininkės Nijolės Nevčesauskienės, susidaro įspūdis, lyg tai būtų jubiliejinių monetų kolekcija.

Ciklas „Išlikimo kelias“ kupinas grėsmingos nuojautos apie kryžiuočių antpuolius, pilnas kautynių įtampos, atspindi į nelaisvę patekusiųjų nusivylimą. Nuolat atkartojamas apiplėštų ir sudegintų kaimų motyvas. Apie tai byloja ir kūrinių pavadinimai „Prasiveržimas“, „Skuodo kautynės“, „Durbės sankirtis“, „Paskutinis susirėmimas“, „Galas“.

Kadangi A. Čepausko kūrybinėms galioms paklūsta ir tapyba, ir grafika, ir medis, ir akmuo, todėl parodoje eksponuojamos ir medžio skulptūros. Jose puikiai dera tiek senovės lietuvio dvasia, tiek ir modernumas.

Paroda Vilkaviškio kultūros centre bus eksponuojama iki kovo 15 d.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---