Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Ugniagesių praėjusių metų statistika labiausiai džiugina tuo, kad gaisrai nenusinešė nė vieno žmogaus gyvybės.

Visoje respublikoje

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (VPGT) viršininkas Erlandas Armanavičius sako, jog svarbiausias visų ugniagesių tikslas – išvengti žmonių žūčių.

Per paskutinius penkerius metus mūsų rajonas gaisruose neteko 8 gyventojų: 2010 m. žuvo 3 žmonės, 2011 m. – 2, 2013 m. – 3. 2012 ir 2014 metais gaisruose nežuvo nė vienas pilietis.

Praėjusieji metai šiuo požiūriu buvo geresni visoje respublikoje, mat gaisruose žuvo mažiausiai žmonių per visus Nepriklausomybės metus – 125 (2010 m. ugnis pražudė beveik dvigubai daugiau – 233 gyventojus).



Per mažos baudos

Vis dėlto pernai rajone kilo 148 gaisrai, o tai – apie 10 proc. daugiau nei 2013 m. Pareigūnų teigimu, tam daug įtakos turėjo orai. Mat buvo sausas, nelietingas pavasaris, į laukus išpuolė žolės degintojai. Daugiausia gaisrų ir užfiksuota kovo mėnesį – net 27. Balandį kilo 18, gegužę – 14 gaisrų.

Gesinti žolės ir ražienų pernai ugniagesiai važiavo beveik dvigubai dažniau (50 kartų) nei 2013 m. (26 kartus).

– Dabar žolės degintojams mūsų skiriamos baudos – juokingo dydžio. Jei jos būtų padidintos, greičiausiai ir padegėjų sumažėtų. Šią problemą būtina kelti respublikos mastu, – kalbėjo E. Armanavičius.



Kybartai pleškėjo dažniausiai

Lyginant seniūnijas, kaip ir kasmet, gaisrų skaičiumi 2014-aisiais kitas gerokai aplenkė Kybartų seniūnija: joje kilo 44 gaisrai. Vien atliekų konteineriai čia degė 12 kartų. Tačiau ugnis plykstelėjo ir gyvenamuosiuose namuose, ūkio pastatuose, pirtyje.

Ugniagesiai šioje seniūnijoje turi ne vieną „etatinį klientą“, kurio namuose vis kas nors užsidega. Ir pernai net tris kartus gelbėtojai važiavo tuo pačiu adresu gesinti pleškančio šiukšlėmis užversto vienos kybartietės būsto.

Neatsargus elgesys su ugnimi pernai sukėlė 42 gaisrus. Viena dažniausių gaisrų priežasčių 2014 m. buvo elektros įrangos gedimai.

Antra pagal gaisringumą pernai buvo Pilviškių seniūnija – joje kilo 19 gaisrų. Šeimenos seniūnijoje kilo 17 gaisrų, Vištyčio – 15, Vilkaviškio ir Virbalio – po 10. Mažiausiai, jau irgi beveik tradiciškai, ugnis niokojo Gižų seniūniją – ten kilo tik trys gaisrai per metus.

– Pernai vienas iš mūsų išsikeltų uždavinių buvo ieškoti apleistų būstų savininkų, perspėti, kad prisižiūrėtų savo pastatus, jog po juos nelandžiotų benamiai ir nesukeltų gaisro pavojaus. Lankėme ir socialinius būstus, tikrinome kūrenimo įrenginius. Galima pasidžiaugti, kad seniūnijos tokių būstų bendro naudojimo patalpose kai kur jau aptvarkiusios dūmtraukius – gal ir užbėgta kokiai nelaimei už akių. Ir šiemet vėl kalbėsime su Savivaldybe, seniūnais, tarsimės, kaip būtų galima išvengti nelaimių, – sakė VPGT viršininkas.



Mažiau neatsargių rūkalių

Iš savaitės dienų labiausiai gaisrams „palankus“ buvo šeštadienis ir trečiadienis, paros atžvilgiu gaisringesnė buvo antra dienos pusė. Daugiausia gaisrų pernai kilo apie 15 val.

Neatsargus elgesys su ugnimi pernai sukėlė 42 gaisrus (2013 m. jų buvo 45). Viena dažniausių gaisrų priežasčių 2014 m. buvo elektros įrangos gedimai. Jų užfiksuota 14 (2013 m. – 8). Krosnių, židinių ir dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimų buvo 8 (2013 m. – 11). Neatsargūs rūkaliai namus pernai padegė 2 kartus, užpernai – 5 kartus.

Vertinant pagal objektus, daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose (56), taip pat – gyvenamosios paskirties pastatuose (24) bei ūkio pastatuose (20). Nė vieno gaisro pernai nekilo pramonės sektoriuje.



Gelbėjimo darbai

Gelbėjimo darbų pernai irgi padaugėjo – įvairioms nelaimėms ištikus pagelbėta 101 kartą (2013 m. – 70).

Net šešis kartus išaugo budėjimų nukenksminant sprogmenis skaičius: 2013 m. budėta 4 kartus, o 2014 m. – net 25. Tam nemažai įtakos turėjo ir rajone atliekami vandentiekio tiesimo, gatvių kasinėjimo, geležinkelio remonto darbai, per kuriuos rasta sprogmenų.

Greitajai medicinos pagalbai ugniagesiai padėjo taip pat kur kas dažniau: pernai – 31 kartą, 2013 m. – 27 kartus, 2012 m. – tik 2 kartus. Ugniagesiai talkino ir policijai, padėjo atrakinti duris, gelbėjo gyvulius ir kt.

– Vienas atvejis buvo ypač keistas: policija mus iškvietė padėti, o nuvažiavus paaiškėjo, kad reikia... pagauti iš tvarto pabėgusią kiaulę. Suprasčiau, kai reikia specialių priemonių, ugniagesių įrangos. Bet tokiais atvejais, kaip sakoma, nei juoktis, nei verkti – juk aplink stovi žmonės, žiūri, užuot šokę ir padėję kaimynui sugauti gyvulį. Bet turbūt kažkam paprasčiau atrodo kviestis ugniagesius... – stebėjosi E. Armanavičius.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---