Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.
Transporto įmonei reikalingi vairuotojai dirbti su tentinėmis-užuolaidinėmis puspriekabėmis maršrutu Lietuva–Latvija–Lenkija–Lietuva. Tel. 8 611 52 006.
Galioja iki: 2021-01-30 13:40:02
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2006-05-31 17:15
Prelatas Vytautas Gustaitis (kairėje) iškilmėms pasipuošė titulą žyminčia purpurine kepurėle – biretu. Užrašui ant koplytstulpio, kurį pašventino vyskupas Rimantas Norvila, pasirinko žodžius iš psalmės: „Kuo gi aš Viešpačiui atsidėkosiu už visą gerą, ką man
padarė?“ Autorės nuotr. Dideliems darbams įkvepia Kūrėjas ir žmonės
Birutė NENĖNIENĖ
Lenkėsi savo mamai
Praeito penktadienio pavakarę Katedros šventorių papuošė naujas akcentas – koplytstulpis. Tai – Vilkaviškio dekano prelato Vytauto Gustaičio padėka Dievui už visas
suteikiamas malones, sutiktus žmones, kurių pagalba įmanoma nuveikti didelius darbus,
ženklinančius jo kunigystės 25 metų kelią. Iš kunigo tarnystės ketvirčio amžiaus daugiau
nei aštuoniolika metų pašvęsta Vilkaviškio žmonių reikalams.
Sekmadienį Katedroje sumos šv. Mišiose, dalyvaujant vyskupams Rimantui Norvilai,
Juozui Žemaičiui ir Juozui Preikšui, dideliam būriui kunigų, iškilios sukakties proga
prelatą pagerbė Seimo, apskrities, rajono Savivaldybės, verslo, švietimo, medicinos, visuomeninių ir bažnytinių organizacijų atstovai. Dalyvavo prelato seminarijos bendramoksliai, artimieji, bičiuliai. Jo pagerbti atvyko buvęs dėstytojas prof. bažnytinės teisės hab.
dr. Pranas Vaičekonis, Kauno VDU Teologijos fakulteto dekanas prelatas Vytautas
Vaičiūnas, Katedros projektuotojai Vytautas Ražaitis, Juozas Palaima, vitražų meistras
Kazimieras Morkūnas, Ahauso miesto (Vokietija) Raudonojo Kryžiaus organizacijos
nariai ir kiti.
Mišių metu pamokslą pasakęs VDU docentas, teol. dr. Algimantas Kajackas mintis
akcentavo į kunigo tarnystės grožį bei prasmę. Pabrėžė, jog prieš 25 metus tapti kunigu
ir tam ruoštis reikėjo išskirtinės drąsos ir pasiryžimo bei Dievo pašaukimo ženklų. Keleri
vikaravimo ir klebonavimo kitose parapijose metai jauną kunigą užgrūdino išskirtinei
užduočiai – Vilkaviškio Katedros atstatymui. Statybų metu reikėjo derinti priešingus
dalykus – kunigo pareigas, pamaldumą ir statybų reikalus. Docentas linkėjo, kad jubiliejaus proga Bažnyčios teikiamas palaiminimas padėtų toliau vykdyti pagrindinį kunigo
tarnystės siekį – žmonių sielose gaivinti dvasingumą.
Studijų kunigų seminarijoje bičiulis Mažeikių dekanas Zenonas Degutis sveikinimo
kalboje priminė bendrus jaunystės idealus ir tai, jog visa, kas per 25 metus pasiekta – nėra
asmeninė nuosavybė ar nuopelnas. Visa tai – iš Dievo, per žmones, kuriuos jis siunčia.
Jubiliatas dėkojo jį sveikinusiems žmonėms, visiems susirinkusiesiems suteikė palaiminimą ir su gėlių puokšte žemai lenkėsi savo mamai, visą gyvenimą laiminančiai jo
pašaukimo kelią.
Per labai trumpą laiką
Koplytstulpį sukūrė VšĮ „Prienų drožėjai“ kūrėjas ir vadovas, žinomas medžio
drožėjas mūsų kraštietis Algimantas Sakalauskas. Penktadienį meistras savo kūrinį
atlydėjo į Vilkaviškį, dalyvavo jį įtvirtinant.
Šio koplytstulpio sukūrimą menininkas pavadino sugrįžimu į Vilkaviškį po ilgos
pertraukos.
Pirmasis vilkaviškiečiams žinomas A.Sakalausko darbas – restauruotas buvęs Katedros šventoriaus kryžius (stovi prie mažosios bažnyčios). Kiek vėliau išdrožė koplytstulpį
naujosioms Vilkaviškio kapinėms jų oficialaus atidarymo proga, paskui – paminklus
Vištyčio miesteliui, Tautinio atgimimo ąžuolynui, koplytstulpį Dailučiuose, Didvyžių
kapinėse.
– Ar sudėtinga buvo priderinti koplytstulpį prie Katedros architektūros ir atspindėti
žmogų, kurio garbingai gyvenimo ir veiklos sukakčiai jis skiriamas? – klausiau meistro.
– Man dekanas imponuoja kaip asmenybė. Juk ne kiekvienas klebonas pajėgus pastatyti
Katedrą. Jis – kaip uola, kaip medis, auginantis lapus ir visiems juos dalijantis. Todėl ir
tokią formą parinkau, kuri artima Katedros architektūrai, bet neatitrūksta ir nuo
archajinių stogastulpių. Kiekviename paminklo elemente persipina Eucharistiniai simboliai bei šios dienos ženklai ir Aukščiausiojo pėdsakai, jo nešama viltis, kiekvieno mūsų
kelias.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte kurdami?
– Ilgiau užtruko, kol suradome ir suderinome idėją, simbolius bei formą. Tam reikėjo
didžiulio ąžuolo – 3,3 kubinių metrų medienos arba beveik pusketvirtos tonos. Dviejų šimtų
metų ąžuolą suieškojome Prienų miškuose. Trijų žmonių grupė koplytstulpį padarėme per
beprotiškai trumpą laiką – dirbdami nuo aušros iki sutemų – per pusantros savaitės.
Pristatys katalogą
– Pernai pirmąkart Paežerių dvaro rūmų parke surengtoje Sūduvių amatų šventėje
Jūs, kaip Krašto muziejaus bičiulis, su sūnumi Vyteniu išskaptavote ir padovanojote
muziejui suolelį. Ateinantį šeštadienį Krašto muziejuje vėl amatininkų šventė. Su
kokiu kraičiu sulauksime jūsų?
– Esu labai užimtas. Nebent atvykčiau pristatyti katalogą „Sūduvos krašto drožyba,
skulptūra ir kryždirbystė“.
– Kaip Jums kilo idėja parengti tokį, bene pirmąjį Lietuvoje, katalogą?
– Labai paprastai. Drožėjai susitinkame, žinome, kad viename ar kitame krašte yra
kuriančių, drožiančių žmonių, tačiau ne visi pažįstami, ne visų adresai ir darbai žinomi.
Pabandėme suregistruoti, nurodyti koordinates, kad ateityje galima būtų palaikyti ryšį.
Šį darbą pradėjau prieš porą metų. Man svarbiausia buvo suregistruoti tuos žmones,
kurių darbai turi išliekamąją vertę. Žinoma, dėl įvairių priežasčių į jį pateko gal apie 90
procentų Sūduvos drožėjų, o jų šiame krašte daugiau nei kur kitur.
Be rėmėjų, be bičiulių šio katalogo nebūčiau išleidęs. Pavyzdžiui, iš Vilkaviškio rajono
informaciją surinko muziejininkė Aušra Mickevičienė.
Daug vilčių – į jaunimą
– Kataloge publikuojate pavardes tokių drožėjų, kuriuos prieš daugiau kaip dešimtį
metų jūs vadinote pradedančiais savo mokiniais.
– Kartais susilaukiu priekaištų, jog „gaminuosi“ konkurentus. Bet aš manau, jei mes,
drožėjai, neturėsime pamainos, nebus kuriančių, nebus paskatos tuos darbus įsigyti.
Visada gyvenau idėja į šią sritį įtraukti kuo daugiau jaunimo. Per penkiolika aktyvaus
savo darbo metų kasmet atrandu po 2–3 jaunus žmones. Stovyklos, ypač tarptautinės, yra
pagrindinė mokymosi kalvė. Jau šešeri metai pagret į įvairiuose regionuose organizuojamas stovyklas, simpoziumus iš Lietuvos važiuoja po 2–4 drožėjus, kai iš kitur – tik po
vieną, todėl Europoje sakoma, jog Lietuva yra drožėjų karalystė.
– Kur artimiausiu metu esate laukiamas?
– Kasdieniai darbai ir užsakymai „sukasi“ – yra užsakymų Marijampolės, Prienų miškų
urėdijoms. Artimiausiu metu laukia projektas Ežerėlio miestelio (Kauno raj.) penkiasdešimtmečiui, o birželio pabaigoje – darbai Taline, šiemetiniai vasaros stovyklų keliai nuves
į Austriją, Čekiją.
– Prie savo amato prisijaukinote ir sūnus?
– Prievartos niekada nenaudojau. Didelių vilčių nededu, kad eitų mano keliu. Dvejus
metus per atostogas abu dirbdavo prie kitų meistrų. O paskui mes trise darėme paminklą
Kinderiškių dendrologinio parko (Kėdainių raj.) jubiliejui. Pernai jaunesnysis sūnus
Vytenis vyko į Austriją kaip pagalbininkas ir ten pasiūlė idėją, pagal ją sukūrėme
skulptūrą. Vytenis – jauniausias drožėjų plenero dalyvis.
Vilkaviškio krašto muziejuje, Paežerių dvaro parke, birželio 3 dieną rengiama
antroji sūduvių amatų šventė „Į tėviškę sugrįžtam“. Pradžia – 14 valandą. Lankytojai
pamatys prieškario Lietuvos kaimą, jo buitį. Kiemeliuose įsikūrę amatininkai parodys,
kaip audžiama, verpiama, žiedžiami puodai ir t.t. Patikusius gaminius bus galima
įsigyti.
Bus pristatomas katalogas „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“.
Susitikti, pabendrauti kviečiami kraštiečiai. Vaikai galės pajodinėti poniu, pasivažinėti asiliuko traukiama brikele, žaisti įvairius žaidimus. Pasirodys etnografiniai ansambliai, koncertuos Jungėnų kaimo kapela.
Publikuota: 2006-05-31 17:15:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Sunkiu nusikaltimu kaltinamas valdininkas gali grįžti į darbą * Pernai Vilkaviškio rajone kilo mažiausiai gaisrų per paskutinius penkerius metus * Po rekordinės vasaros tenka susiveržti diržus Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Ar vartotini žodžiai „eliminuoti“, „išeliminuoti“? Eliminuoti yra tarptautinis žodis. Jis reiškia išskirti, išstumti, pašalinti, panaikinti. Kadangi žodis reiškia baigtinį veiksmą, jis vartotinas be priešdėlio iš-.
Kiekvienu konkrečiu atveju verta pagalvoti ir apie lietuviškus žodžio atitikmenis, pvz., Lietuva buvo eliminuota (išstumta, pašalinta) iš Rytų rinkos. Korupcijos galimybė yra visiškai eliminuojama (atmetama).
Šūksniai
Statistika
|