„Santaka“ / Lengvata verslui – nauda darbuotojui / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda sviestamušį (dėželinis, viduje su 4 sparneliais, sukamais rankena). Tel. 8 683 80 616.
Galioja iki: 2022-10-06 14:48:54

Parduoda gerų pieninių karvių telyčias (gimusios vasario 13 d. ir vasario 28 d., bandos numeris 10263100204). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2022-10-08 09:51:50



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Pasak ekonomistės Rūtos Vainienės, nėra korektiška lyginti kainų Vokietijos pigiausio tinklo parduotuvėse su prekėmis iš aukštesniame kainų segmente veikiančių Lietuvos parduotuvių.

Lengvata verslui – nauda darbuotojui

Rūta VAINIENĖ


Dar nespėjo euras apšilti kojų Lietuvoje, o jau prasidėjo. Seimo narys K. Masiulis iš vieno Baltarusijos portalo sužinojo, kad Lietuvoje maistas brangesnis nei Vokietijoje. Ir kreipėsi į Ūkio ministeriją, Konkurencijos tarybą, kad šios ištirtų, ar nėra kokio nors kartelinio susitarimo. Kažkoks vienas restoranas pakėlė kažkurio lankytojo mėgstamo patiekalo kainą, o eteris užpildytas žinutėmis apie tai, kad kone visi verslininkai neranda pasiteisinimų, kodėl įžūliai pakėlė kainas.

Žinote, koks bus kitas apokaliptinis šauksmas? Kad Lietuvoje mažos algos ir pensijos, ir kad reikia kelti minimalią algą ir padaryti jei ne vieną tūkstantį, tai bent 500 eurų. Nes tik tada bus galima oriai gyventi tokių nežmoniškai aukštų kainų apsuptyje. Iš tikro, norėtųsi pasiginčyti ir dėl fakto, ar kainos Lietuvoje aukštesnės nei Vokietijoje. Nes nėra korektiška lyginti kainų Vokietijos pigiausio tinklo parduotuvėse su prekėmis iš aukštesniame kainų segmente veikiančių Lietuvos parduotuvių. Tačiau šis ginčas visada užbaigiamas nepaneigiamu argumentu – algos tai vis tiek mažesnės, ir tai yra tiesa.

Britų žurnalas „The Economist“ euro įvedimo išvakarėse kaip pirštu bakstelėjo į skaudžią Lietuvos ekonomikos vietą - mažesnį nei kitose šalyse darbo našumą. Euro įvedimas šį skaudulį tik išryškins, ir tai gali stipriai sumažinti Lietuvos konkurencingumą. Ypač jei politikai, nepaisydami ekonominės logikos statys vežimą prieš arklį ir ims kelti minimalią algą.
Jei jau euras kaip koks lakmuso popierėlis ryškina mūsų bėdas, pats laikas su jomis susitvarkyti ne patikrinimais ir tyrimais, ne verkavimais dėl įžūlių verslininkų, o padaryti lig šiol neatliktus namų darbus.


Iš tikro, mažas darbo našumas paaiškina mažesnes algas Lietuvoje, tad algų kėlimo klausimą reikia spręsti ne įsakymais ir dekretais, o sąlygomis, kurios skatintų verslą investuoti į našumą. Nes elementaru – jei per laiko vienetą sukuri daugiau gėrybių, daugiau ir pajamų uždirbi. Darbo našumą galima didinti investuojant į technologijas, nes plikomis rankomis, natūralu, daug nepagaminsi. Štai čia ir yra paradoksas, kurio politikai negali suprasti. Jie niekaip nesusieja verslo investicijų su darbuotojų algomis, nors priklausomybė yra tiesioginė ir stipri.

Veiksminga priemonė, leidžianti įmonėms didinti našumą – investuojamo pelno neapmokestinimas. Kuomet verslai savo būstine renkasi Estiją, būtent nulinį pelno mokesčio tarifą nurodo, kaip itin svarbų veiksnį. Kol lėšos sukasi versle, kol nevartojamos, tol mokesčių ir neturėtų atsirasti, ir tai – toli gražu ne verslo interesas. Tai visų pirma yra darbuotojų interesas, nes tik šis kelias yra patikimas, norint sulaukti didesnės algos. Lietuvoje galioja pelno mokesčio nuolaidos investiciniams projektams, tačiau ir projekto apibrėžimas, ir lengvatos taikymo tvarka tokia griozdiška, su gausybe apribojimų, kad praktiškai neturi laukiamo poveikio. Investicijos į darbo našumo kėlimą yra kaip ištroškusiam vanduo – vieno lašelio nepakanka. Procesas turi tapti masinis, kad iš „lengvatos verslui“ taptų juntama nauda darbuotojui.


Jei jau euras kaip koks lakmuso popierėlis ryškina mūsų bėdas, pats laikas su jomis susitvarkyti ne patikrinimais ir tyrimais, ne verkavimais dėl įžūlių verslininkų, o padaryti lig šiol neatliktus namų darbus.



Publikuota: 2015-01-07 09:38:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Iš valdininkų stalčių ištrauktas raštas išjudino darbus
*Medis kybartiečio dirbiniuose virsta moliu ir marmuru
* Džiugus pokytis: po remonto biblioteka grįš į šiuolaikiškas patalpas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į žinią apie mobilizaciją Rusijoje?
Ukrainai bus sunkiau kovoti.
Rusija įspeista į kampą – pavojus visiems.
Manau, Putinas blefuoja.
Nieko baisaus nematau.
Man rūpi mano problemos.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „lygsvara“?
Lygsvara – nevartotinas žodis. Vartotinas pusiausvyra: 1. kūno ramybės būsena, išsilyginus veikiančioms jėgoms; 2. darni ko nors būsena.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas