„Santaka“ / Lietuviui būstas ir automobilis svarbiau nei vaikai ir senatvė / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Lietuviui būstas ir automobilis svarbiau nei vaikai ir senatvė


Taupydami lietuviai labiau linkę atsidėti brangesniam pirkiniui – būstui, automobiliui ar buitinei technikai, tuo tarpu latviai ir estai dažniau nei būstui, santaupas kaupia pensijai ar vaikų mokslams. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas.

Tyrimo duomenimis, 35 proc. taupančių Lietuvos gyventojų nurodo, kad pagrindinis jų tikslas yra brangesnis pirkinys. Palyginimui, 2011-aisiais tokių gyventojų nuošimtis buvo beveik dešimtadaliu (8 proc.) mažesnis. Beveik penktadalis (17 proc.) apklaustųjų teigia, kad taupo būstui ar kitokiam nekilnojamam turtui. Šis tikslas ne toks svarbus latviams ir estams, iš kurių būstui pinigų atsideda atitinkamai tik 8 proc. ir 11 proc.

Anot Odetos Bložienės, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, atsidėti brangesniems pirkiniams, lietuvius, ko gero, išmokė sunkmetis, po kurio daugelyje namų ūkių susiformavo teigiamas įprotis adekvačiau vertinti savo finansines galimybes ir planuoti didesnės apimties išlaidas.

„Kita vertus, akivaizdu, kad šiuo metu gyventojai labiau linkę kaupti vidutinio laikotarpio tikslams, tikėdamiesi greito ir apčiuopiamo rezultato, pavyzdžiui, įsigyti buitinės technikos, automobilį ar būstą. Pastarasis, kaip patvirtino tyrimo duomenys, daugumai lietuvių vis dar yra tarp didžiausių prioritetų ir taupymo motyvų. Aktyviau taupyti būstui gyventojus skatina ir Lietuvos banko sprendimas dėl atsakingo skolinimosi, lemiantis bent 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, kuris Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, - komentavo O. Bložienė.


Ilgalaikiai taupymo tikslai, tokie kaip vaikų poreikiai ar pensija, Lietuvos gyventojus taupyti motyvuoja menkiau – tam lėšų atsideda atitinkamai 16 proc. ir 15 proc. lietuvių. Labiausiai atžalų ateitimi yra susirūpinę estai, kurių net 22 proc. kaupia vaikų mokslams ar studijoms. Tuo tarpu apie tai, kaip gyvens senatvėje, daugiausiai galvoja latviai – pensijai Latvijoje kaupia 19 proc. gyventojų. Pagrindiniu taupymo varikliu visose trijose Baltijos šalyje lieka „juoda diena“ – tam atsideda 62 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 62 proc. estų.
Pagrindiniu taupymo varikliu visose trijose Baltijos šalyje lieka „juoda diena“ – tam atsideda 62 proc. lietuvių, 67 proc. latvių ir 62 proc. estų.


Įpratę iš anksto planuotis išlaidas, lietuviai keičia ir santaupų laikymo įpročius. Tyrimo duomenimis, 44 proc. gyventojų santaupas laiko einamosiose sąskaitose, kai prieš trejus metus tai darė mažiau nei trečdalis (29 proc.). Lyginant Baltijos šalis, Lietuvoje šis pokytis yra didžiausias. Tiesa, beveik kas penktas lietuvis (18 proc.) santaupas laiko ir namuose. Panaši situacija yra ir Latvijoje (22 proc.) bei Estijoje (23 proc.).


Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje, augančios einamųjų sąskaitų lėšos visose Baltijos šalyse greičiausiai signalizuoja apie didėjantį žmonių pasitikėjimą bankais, o pokyčius Lietuvoje dar labiau sustiprina artėjantis euro įvedimas. Ekspertės nuomone, didelė dalis gyventojų išgirdo raginimus nesukti sau galvos dėl litų vertimų į eurus ir pinigus laikyti bankuose, kur sausio 1-ąją dieną, jie automatiškai bus konvertuoti be jokio papildomo mokesčio ir palankiu fiksuotu kursu.

„Taupymo įpročiai ir motyvai Baltijos šalyse skiriasi nedaug, tačiau reikėtų pastebėti, kad labiau orientuodamiesi į ilgalaikius tikslus, latviai ir estai demonstruoja finansinį racionalumą. Juk pensijai ar būsimiesiems vaikų poreikiams pasiskolinti nepavyks, tad taupymas lieka geriausia išeitimi. Tačiau bet kokiam tikslui reikia išankstinio plano ir pasiruošimo. Net ir tokiems trumpalaikiams planams, kaip žiemos atostogos ar kalėdinės išlaidos. Pastarosios, kaip rodo anksčiau Instituto surinkti duomenys, gerokai patuština šeimos biudžetą: vien šventiniam stalui padengti gali prireikti daugiau nei penktadalio minimalios mėnesio algos, kurią gauna beveik kas penktas šalies gyventojos“, - apibendrino O. Bložienė.


Šiame tyrime, kurį užsakė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas ir rugsėjo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 3070 Baltijos valstybių gyventojų nuo 15 iki 75 metų.



Publikuota: 2014-12-08 15:36:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* A. Butkevičius: nesusikalbėjimas ima diskredituoti valstybę
* Vilkaviškietis šachmatų partijas transliuoja visam pasauliui
* Dvylika tarnystės metų Vilkaviškyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas